- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- 1-53-462/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
- Nukentėjusysis
- E. D., V. D., A. D.
- Kaltinamasis
- M.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno, pirmininkaujant teisėjui Remigijui Preikšaičiui,
viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. D,, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Klaipėdos užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. lapkričio 9 d., apie 22 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su savo seneliu A. D. ne mažiau kaip 4 kartus kumščiu smūgiavo A. D. į galvą, dėl to nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu bei subarachnoidinių (povoratinklinių) kraujosruvų, išsiliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis, išsivysčius antrinėms galvos smegenų kraujosruvoms ir galvos smegenų pabrinkimui, A. D. mirė įvykio vietoje. Taip M. D. tyčia nužudė savo artimą giminaitį – senelį A. D..
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. D. kaltu prisipažino ir parodė, jog tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus su draugu. Vakare parėjęs namo savo kambaryje rado senelį. Senelis priekaištavo, kad pavogė elektrinį grąžtą, varė iš namų. Sudavė kelis smūgius seneliui į galvą. Senelis pargriuvo į fotelį. Sudavęs seneliui smūgius nuėjo parūkyti į virtuvę. Grįžęs užmigo ir nieko daugiau negirdėjo. Ryte senelį rado gulintį ant grindų. Išeidamas ryte iš namų sutiko senelę, bet jai nieko nesakė. Kad senelis mirė, sužinojo iš draugo, kuris pasakė, kad jo ieško policija.
Remiantis 2018-11-15 Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad kaltinamasis M. D. parodė, jog parėjęs apie 21.30 val. namo (duomenys neskelbtini), namo antrame aukšte rado senelį, sėdintį fotelyje. Žodinio konflikto metu seneliui kumščiais sudavė smūgius. Konfliktas įvyko dėl elektrinio grąžto, kurį jis paėmė ir nunešė į lombardą (duomenys neskelbtini) mieste. Po suduotų smūgių senelis nukrito į tą patį fotelį, kuriame sėdėjo. Nuėjo parūkyti, po to miegojo palėpėje. Ryte senelį rado gulintį aukštielninką kambario tarpduryje. Praėjęs pro gulintį senelį, išėjo lauk. Niekas iš pašalinių negalėjo ateiti (t. 1, b. l. 194–196).
Nukentėjusioji E. D. parodė, kad A. D. buvo jos vyras. Tą dieną buvo pasipjovę kiaulę. Anūko namuose nebuvo. Paaiškėjo, kad anūkas M. iš rūsio paėmė grąžtą. Pats M. jai prisipažino. Davė lombardo lapelį. Sūnus lapelį nunešė į policiją ir parašė pareiškimą. Sūnus parvežė grąžtą. Bočius supyko. Vakare išgėrė alaus ir nuėjo į antrą aukštą laukti anūko M.. Žadėjo M. pasakyti, kad išeitų iš namų. Vakare, apie 22 val., matė, kad A. sėdi fotelyje ir miega. M. nebuvo. Ryte M. pro ją prabėgo. Dar prašė duoti cigaretę. Atsakė, kad neturi ir neduos. Pagalvojo, kodėl bočius iš antro aukšto nepareina. Užlipo apie 7.30 val. į viršų ir pamatė, kad jis jau amžiams užmigo. Paskambino sūnui. Sūnus atvažiavęs iškvietė greitąją ir policiją. Anksčiau tarp A. ir anūko M. buvo konfliktų. M. dažnai išnešdavo daiktus iš namų, nepareidavo kelias dienas namo. Bočius pykdavo, sakydavo, kad M. eitų lauk, jei taip daro, kad negyvens pas juos. Tas buvo ne pirmas kartas. M. sirgo epilepsija. Gerdavo vaistus, bet gerdavo ir alkoholį. M. visą laiką prašė, kad būtų žmogus, net ant kelių klaupėsi, prašė, kad atsistotų ant kojų, žadėjo padėti.
Liudytojas V. D. parodė, kad jam paskambino mama ir pasakė, kad tėtis guli. Atvažiavęs pas tėvus antrame aukšte rado tėvą, gulintį ant žemės. Veidas buvo stipriai sumuštas, akies nesimatė, lūpa stipriai sužalota, kažkaip ištempta. Matėsi, kad iš burnos ir nosies bėgo kraujas. Tėvas buvo silpnos sveikatos, buvo nukritęs ir susižeidęs dešinę ranką. Po miokardo infarkto sunkiai kilnodavo dešinę ranką. Vėliau sužinojo, kad M. sužalojo tėvą. Sūnėnas M. sirgo alkoholizmu. Jei negaudavo išgerti, tai ir krisdavo. M. vogdavo iš namų.
Liudytoja V. D. parodė, kad jos sūnus gyveno su tėvu pas senelius. Ten buvo nuolat girtaujama. Su sūnumi susitikdavo. Sūnus ją aplankydavo. Sūnus galėdavo ateiti, kai būdavo blaivus. Su ja sūnus negyveno, nes norėjo daugiau laisvės. Sūnus turėjo traumą, sirgo epilepsija, vartojo vaistus.
Remiantis (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta – namas (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą nustatyta, kad namas yra plytinis, vieno aukšto su mansarda. Namo šiaurinėje pusėje yra metalinės durys į namo laiptinę. Durų spyna atrakinta, atraktas nepažeistas. Laiptais pakilus į antrą aukštą yra mansardos tambūras, jo dešinėje pusėje yra virtuvė, jos durys atidarytos, spyna atrakinta, atraktas nepažeistas. Užfiksuota virtuvės patalpa. Virtuvės vakarinėje pusėje yra pradarytos durys į kambarį. Šiame kambaryje yra lova, spinta, foteliai, stalas, televizorius. Šiame kambaryje ant grindų aptiktas gulintis A. D., gim. (duomenys neskelbtini), lavonas, gulintis ant grindų aukštielninkas tarpduryje ant slenksčio, galva link lovos, vilki kelnėmis, kurios prasegtos, juosvu megztu megztiniu, marškiniais, kurie prasegti, po jais – apatiniai marškiniai. Apžiūrint lavoną pastebimas kraujavimas iš nosies ir burnos, veido kairės pusės žandas bei akis sutinę, kairės rankos viršutinės plaštakos dalyje – sužalojimas, juosmens dalyje – kraujosruva 6 cm ilgio, 1 cm pločio. Apžiūrint galvą pastebimi sužalojimai, suduoti ne mažiau kaip 3 smūgiai į galvą, konstatuota, kad dėl šių sužalojimų A. D. mirė. Virtuvės šiaurės vakarinėje pusėje fiksuotas sandėliukas, jame – buteliai, įvairūs buities reikmenys. Virtuvės pietinėje pusėje fiksuotos durys į kambarį, jos užrakintos. Mansardos rytinėje pusėje yra du kambariai, kuriuose yra lova, foteliai, du stalai, televizorius, aplinka tvarkinga (t. 1, b. l. 10–30).
Remiantis 2018-11-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G1970/2018(03) nustatyta, kad 2018-11-12 apžiūros metu M. D. nustatyta poodinė kraujosruva kairės alkūnės sąnario srityje, padaryta paveikus kietu buku daiktu (daiktais) 2–4 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) 3–6 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 176–177).
Remiantis 2019-01-31 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-22/2019 nustatyta, kad nėra duomenų, kad M. D. šios jam inkriminuojamos veikos padarymo metu dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti. M. D. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo bei teisminiame procese ir duoti teisingus paaiškinimus į jam užduotus klausimus. Šiuo metu įtariamajam M. D. diagnozuojamas organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. M. D. nereikia taikyti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių. M. D. netikslinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 38–39).
Remiantis 2018-11-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. M 593/2018(03) nustatyta, kad A. D. mirė nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu bei subarachnoidinių (povoratinklinių) kraujosruvų, išsiliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis, išsivysčius antrinėms galvos smegenų kraujosruvoms ir galvos smegenų pabrinkimui. Sprendžiant iš tyrimo metu rastų lavoninių pakitimų ir įvykio vietoje konstatuotų lavoninių reiškinių, A. D. mirė (duomenys neskelbtini) ryte, tarp 6–7 val. Nustatyti sužalojimai: kraujosruvos liežuvio krašte ir gerklaryklėje, poodinė kraujosruva nugaros dešinėje pusėje pomentinėje srityje, poodinė kraujosruva dešinio dilbio viršutinio trečdalio ir alkūnės sąnario užpakaliniame bei šoniniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos abiejų blauzdų priekiniame paviršiuje. Rasti A. D. sužalojimai švieži, padaryti prieš keletą valandų iki mirties, tikėtina, kad 2018-11-09 vakare, apie 22–23 val. Sužalojimai padaryti buka jėga. Sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio, galvos sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais smūgiais, galbūt suduodant kumščiais: trys į veido kairę pusę ir vienas į dešinę kaktos pusę. Mirusiojo kraujyje ir šlapime rasta atitinkamai 0,7prom. ir 1,22 prom. etilo alkoholio, tai rodo, kad prieš mirtį A. D. vartojo alkoholį – nustatyta alkoholio koncentracija atitinka lengvą neblaivumo laipsnį (t. 1, b. l. 42–55).
Teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu įrodyta, jog kaltinamasis M. D. sudavė nukentėjusiajam A. D. ranka smūgius į galvą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamasis M. D. suduodamas smūgius nukentėjusiajam vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir sugretinusi suduotus smūgius su teismo medicinos specialisto išvada dėl nukentėjusiojo A. D. patirtų sužalojimų kiekio, sunkumo laipsnio, daro išvadą, kad tarp kaltinamojo M. D. veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Sužalojimų pobūdis bei lokalizacija – suduodi smūgiai nukentėjusiajam į galvą – sukėlė pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, tai įrodo, kad kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, bet veikė siekdamas sutrikdyti žmogaus sveikatą bei sąmoningai leido atsirasti pasekmėms. Kaltinamasis M. D. sąmoningai leido atsirasti pasekmėms, nes sudavęs smūgius senam žmogui ((duomenys neskelbtini) metai) į galvą, suprato, kad senelis parvirto, bet neiškvietė medicininės pagalbos, o nuėjo į kitą kambarį parūkyti, grįžęs užmigo, ryte matė senelį gulintį ant grindų, bet niekam nesakęs išėjo iš namų, neiškvietė jokios pagalbos. Tai įrodo, jog kaltinamasis M. D. nužudė nukentėjusįjį A. D. tyčia.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad artimi giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nukentėjusysis A. D. yra kaltinamojo M. D. senelis. Kadangi kaltinamasis M. D. tyčia nužudė savo senelį A. D., todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą –tyčinis savo artimojo giminaičio nužudymas.
Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažįsta ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų.
Kaltinamojo M. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. M. D. nustatytas 1,06 promilės girtumas (t. 1, b. l. 160–162).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. D., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, asmenybę. Kaltinamasis M. D. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą su negrįžtamomis pasekmėmis. Sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Nors nustatyta kaltinamojo M. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bet nustatyta ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgdamas į kaltinamojo ligas, į tai, kad jis anksčiau neteistas, kad nukentėjusieji kaltinamajam neturi pretenzijų, prašo skirti mažesnę bausmę, atsižvelgdamas į pavartoto smurto prieš nukentėjusįjį intensyvumą, teismas daro išvadą, jog kaltinamajam M. D. skirtina mažesnė bausmė nei sankcijos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jį nubausti laisvės atėmimu dešimt (10) metų.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. balandžio 9 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019 m. balandžio 9 d.
Paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: praėjus kasacinio skundo padavimo terminui, A. D. drabužius (kelnes, megztinį, marškinius, apatinius marškinius), A. D. kraujo ėminį, abiejų rankų nagų nuokarpas, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos saugykloje (t. 2, b. l. 66), skaitmenines laikmenas (CD) su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, vaizdo įrašu prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo, GMP garso įrašu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti. M. D. daiktus (telefoną „Nokia“ su SIM kortele, telefono kroviklį, juodos spalvos piniginę su joje esančia banko Luminor kortele), saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos saugykloje (t. 2, b. l. 66), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.