- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- 2S-1294-856/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- K. P.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9462-949/2015, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas K. P. skundu kreipėsi į antstolę V. Š., prašydamas antstolės V. Š. visus veiksmus, atliktus vykdomojoje byloje Nr. 71-883/2005, pripažinti neteisėtais (1–3 b. l.).
Antstolė V. Š. Patvarkymu atsisakyti tenkinti skundą (11–13 b. l.) netenkino pareiškėjo skundo, skundą kartu su vykdomąja byla perdavė Šiaulių apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjo K. P. skundo netenkino (22–25 b. l.).
Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės ginčija tai, jog išsiuntus jo darbovietei UAB ,,Daimileta“ antstolės 2006 m. gruodžio 14 d. patvarkymą, vykdomoji byla Nr. 0071/05/00883, vadovaujantis tuo metu galiojusia CPK 632 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata (redakcija iki 2011-10-01), turėjo būti užbaigta (kas reikštų vykdomojo proceso pabaigą).
Teismas nurodė, kad vykdomosios bylos užbaigimas CPK 632 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu galimas tik esant tam tikrų sąlygų visetui, t. y. ne tik vykdomojo dokumento skolininko darbovietės adresu išsiuntimo, bet ir realiam jo įvykdymo faktui, nes tik tokiu būdu būtų užtikrinami išieškotojo teisės ir teisėti interesai. Priešingu atveju, esant situacijai, jog vykdomasis dokumentas išsiųstas ir laikant, kad vykdomoji byla užbaigta, nors realiai vykdomasis dokumentas būtų neįvykdytas, skolininkui būtų sudarytos sąlygos išvengti sprendimo vykdymo.
Teismas nurodė, kad 2008-09-01 antstolė priėmė patvarkymą areštuoti skolininko K. P. pinigines lėšas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-926-01 ir kitus vykdomuosius dokumentus, taigi, skolininkui 2008 metais turėjo būti žinoma, kad vykdomoji byla nebuvo užbaigta ir skolos išieškojimas yra tęsiamas, tačiau antstolės veiksmų tuo metu pareiškėjas neskundė. Skundą dėl antstolės veiksmų pareiškėjas padavė tik 2015-09-28, todėl konstatavo, kad antstolė padarė pagrįstą išvadą dėl to, jog skundas dėl 2006 metais atliktų antstolės veiksmų paduotas praleidus įstatyme numatytą antstolės veiksmų apskundimo terminą.
Teismas taip pat nurodė, jog skundą dėl 2015-08-17 atliktų antstolės veiksmų pareiškėjas pateikė nepraleidęs CPK 512 str. numatytų skundo pateikimo terminų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas K. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį (19–21 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Antstolė V. Š. 2006-12-14 išsiuntė vykdomąjį dokumentą pareiškėjo darbovietei UAB „Daimileta“. Patvarkyme antstolė nurodė, kokio dydžio išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio privalo daryti buhalterė. Išsiuntusi vykdomąjį raštą, antstolė pagal tuo metu galiojusį CPK 632 str. 1 d. 5 punktą, vykdomąją bylą privalėjo užbaigti. Nesutinka su nutarties motyvais, kad jei antstolė būtų užbaigusi vykdomąją bylą, pareiškėjas būtų išvengęs skolos grąžinimo, nes niekada jis nevengė grąžinti skolą.
2. Išieškotojo pasyvus elgesys vykdymo proceso eigoje, išieškant beveik 96 000 Lt (27803,52 Eur), tik patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis niekada nevengė skolos grąžinimo išieškotojui, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių ir pačios antstolės veiksmų, ką civilinėje byloje konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsiskaityti su išieškotoju tuo metu neturėjo galimybės. Taigi, antstolės neveikimas vykdymo procese, nelaikytinas formaliu pažeidimu, kaip nurodė teismas skundžiamoje nutartyje.
3. Teismas nutartyje nurodė, kad antstolio veiksmams apskųsti yra suėję visi įstatyme numatyti terminai, su šia teismo išvada pareiškėjas visiškai sutinka. Tačiau teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad vykdymo procese parengti dokumentai pareiškėjui nebuvo išsiųsti, jų pareiškėjas neturėjo, todėl negalėjo apskųsti.
4. Antstolė, sukurstydama išieškotoją inicijuoti procesą pagal CK 6.66 straipsnį, elgiasi ypač šališkai, ir tokiais savo veiksmais pažeidžia Antstolių įstatymo 3 str., CPK 636 str. bei pareigą nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VĮ „Kuršėnų miškų urėdija“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo K. P. bylinėjimosi išlaidas (33–35 b. l.). Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vykdomosios bylos užbaigimas CPK 632 str. 1 d. 5 p. pagrindu galimas tik esant tam tikrų sąlygų visetui, t. y. ne tik vykdomojo dokumento išsiuntimui, bet ir realiam jo įvykdymo faktui. Skolininkui nevykdant teismo sprendimo, priverstiniai veiksmai buvo atliekami ir vėliau, 2008 m. rugsėjo 1 d. antstolė priėmė patvarkymą areštuoti skolininko pinigines lėšas, tačiau sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog vykdomoji byla turėjo būti užbaigta 2006 m. gruodžio 14 d. Pareiškėjui buvo žinoma apie tęsiamą priverstinį skolos išieškojimą ir tai, kad vykdomoji byla nėra užbaigta, tačiau pareiškėjas tuo metu antstolės veiksmų neskundė ir šiai dienai yra praleidęs CPK 512 str. numatytus terminus. K. P. iki šios dienos piktybiškai vengia vykdyti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 23 d. sprendimą: pripažinus negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą ir pritaikius restituciją bei grąžinus K. P. žemės sklypą, pareiškėjas, siekdamas išvengti priverstinio išieškojimo, žemės sklypą padovanojo savo tėvui. Padovanojus žemės sklypą tėvui, neliko jokio pareiškėjo turto, iš kurio būtų galima išieškoti įsiskolinimą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė V. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-10 nutartį palikti nepakeistą (48–51 b. l.). Atsiliepime nurodė, kad vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas į skolininko darbovietę, vykdomoji byla neužbaigta, tačiau pareiškėjas jokių skundų neteikė. Teismo sprendimas net iš dalies nėra įvykdytas, nes pirmiausia buvo išieškomas išlaikymas pareiškėjo nepilnamečiams vaikams. Skolininkas gera valia įsiskolinimo nemoka, nes sugrąžintą žemės sklypą jis padovanojo, o skolos nesumokėjo. Sutinka su teismo išvada, kad vykdomosios bylos užbaigimas CPK 632 str. 1 d. 5 p. pagrindu galimas tik esant sąlygų visetui, t. y. ne tik vykdomojo dokumento išsiuntimo skolininko darbovietei, bet ir realiam jo įvykdymo faktui. Formaliai užbaigus bylą, būtų susidariusi situacija, kad skolininkui būtų sudarytos prielaidos išvengti skolos grąžinimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui pateikti. Apie visus antstolės patvarkymus skolininkas žinojo, nes jie buvo išsiųsti CPK nustatyta tvarka. Skola išieškotojui VĮ „Kuršėnų miškų urėdija“ yra nesumokėta, nėra kitų vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų, todėl vykdomoji byla turėtų būti vykdoma.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Atskirasis skundas atmetamas.
Pareiškėjas K. P. kreipėsi į antstolę V. Š., prašydamas pripažinti visus veiksmus, atliktus vykdomojoje byloje Nr. 71-883/2005, neteisėtais, nurodydamas, jog 2006-12-14 išsiųsdama vykdomąjį raštą vykdymui į pareiškėjo darbovietę UAB „Dailimeta“, antstolė V. Š. privalėjo vykdomąją bylą užbaigti.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas 2001 m. lapkričio 23 d. sprendimu priteisė iš skolininko K. P. įmonės Kuršėnų urėdijos naudai 95 828,71 Lt skolą ir delspinigius (v. b., 2 b. l.). Antstolė V. Š. 2005-05-04 raginimu įpareigojo K. P. sumokėti skolą, delspinigius ir vykdymo išlaidas per 10 dienų nuo raginimo įteikimo dienos (v. b., 4 b. l.). Skolininkui gera valia nesumokėjus įsiskolinimo, 2006 m. gruodžio 14 d. antstolė skolininko darbovietei UAB „Daimileta“ išsiuntė vykdyti vykdomąjį dokumentą, nurodydama iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 % nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieno MMA, ir 20 % darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA (v. b., 20 b. l.).
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, privalėjo vykdomąją bylą užbaigti. Taigi, pareiškėjas iš esmės ginčija tai, jog 2006 m. gruodžio 14 d. išsiuntus jo darbovietei UAB ,,Dailimeta“ vykdomąjį raštą, vykdomoji byla Nr. 71-883/2005, vadovaujantis tuo metu galiojusia CPK 632 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata (redakcija iki 2011-10-01), turėjo būti užbaigta (o tai reiškia vykdomojo proceso pabaigą).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, jog pagal patvarkymo priėmimo metu galiojusią CPK 632 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, vykdomąjį dokumentą išsiuntus išskaitoms padaryti į skolininko darbovietę, vykdomoji byla privalėjo būti baigta bei vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, turėjo būti panaikinamos. Sisteminis nurodytos teisės normos ir CPK 733 straipsnio 1-2 dalių, 740 straipsnio nuostatų, kad antstolis darbdaviui pateikia vykdomąjį dokumentą, kad antstolis patvarkymu paveda darbdaviui vykdyti vykdomąjį dokumentą, kad darbdavys turi daryti įrašus vykdomajame dokumente, įvykdytą vykdomąjį dokumentą grąžinti jį išdavusiai institucijai, vertinimas, patvirtina, jog užbaigus vykdomąją bylą, vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, taip pat turi būti panaikinamos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, remiantis nurodytų teisės normų reglamentacija, daro išvadą, kad vykdomosios bylos užbaigimas CPK 632 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu galimas tik esant tam tikrų sąlygų visetui, t. y. ne tik vykdomojo dokumento skolininko darbovietės adresu išsiuntimo, bet ir realiam jo įvykdymo faktui. Priešingu atveju, esant situacijai, jog vykdomasis dokumentas išsiųstas ir laikant, kad vykdomoji byla užbaigta, nors realiai vykdomasis dokumentas būtų neįvykdytas, skolininkui būtų sudarytos sąlygos išvengti sprendimo vykdymo. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pagrįstai nurodė skundžiamoje nutartyje, apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių šiuos teismo motyvus, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Apeliantas nurodė, kad jis niekada nevengė grąžinti skolą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolei užbaigus vykdomąją bylą, pareiškėjas būtų išvengęs skolos grąžinimo.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu, nurodydamas, jog vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad iš esmės vykdomasis raštas dėl 95828,71 Lt išieškojimo Kuršėnų urėdijos (šiuo metu VĮ „Kuršėnų miškų urėdija“) naudai nėra net iš dalies įvykdytas. Vykdomajame rašte, grafoje „teismo antstolio atžymėjimai apie sprendimo įvykdymą arba apie vykdomojo rašto grąžinimą išieškotojui, nurodant grąžinimo priežastis“, nurodyta, kad 2002-05-31 surašytas aktas apie turto realizavimą, 2002-06-11 surašytas aktas apie išieškojimo negalimumą (v. b., 2–3 b. l.). Nei civilinėje, nei vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininko darbovietė UAB „Daimileta“ būtų atlikusi išskaitymus iš apelianto darbo užmokesčio, kas reiškia, jog skola neišieškota, vykdomasis procesas vykdomojoje byloje Nr. 71-883/2005 nėra baigtas ir tebesitęsia. Iš vykdomojoje byloje esančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarties matyti, kad pareiškėjui K. P. taikant restituciją natūra, buvo grąžintas 14,7 ha ploto miškas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį K. P. 2013-10-22 dovanojimo sutartimi padovanojo savo tėvui K. V. P., tuo apsunkindamas skolos išieškojimą VĮ „Kuršėnų miškų urėdija“ naudai. Padovanojus mišką, neliko jokio pareiškėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą (v. b., 17–19 b. l.). Taigi, aukščiau nurodyti duomenys nekvestionuotinai patvirtina apelianto vengimą vykdyti teismo sprendimą ir atsiskaityti su VĮ „Kuršėnų miškų urėdija“. Apelianto argumentai dėl išieškotojo pasyvaus elgesio vykdymo proceso eigoje ir antstolės neteisėtų veiksmų, vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, atmestini kaip nepagrįsti.
CPK 3 straipsnio 8 dalyje reglamentuota bendroji civilinio proceso teisės normų taikymo laiko atžvilgiu taisyklė, t. y. civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Remiantis nustatyta aplinkybe, kad teismo sprendimas tebėra vykdomas, bei vadovaujantis nurodyta teisės norma, darytina išvada, jog taikytina šiuo metu (vykdymo metu) galiojanti CPK 632 straipsnio redakcija (įsigaliojusi nuo 2011-10-01), kuri nebenumato galimybės vykdomąją bylą užbaigti vykdomąjį dokumentą išsiunčiant išskaitoms padaryti į skolininko darbovietę, o iki 2011-10-01 galiojusi CPK 632 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata pripažinta netekusi galios. Taigi, teismui nustačius, kad vykdymo procesas nėra baigtas, ir remiantis šiuo metu (vykdymo metu) vykdomosios bylos užbaigimo institutą reglamentuojančiomis nuostatomis, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog vykdomoji byla turėjo būti užbaigta. Priešingu atveju antstolio patvarkymo panaikinimas vien tik dėl formalaus CPK 632 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatytos tvarkos pažeidimo neatitiktų vykdymo proceso tikslų, nes būtų pažeistos išieškotojo teisės ir skolininkui sudarytos prielaidos nepagrįstai išvengti priteistos skolos grąžinimo.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad vykdymo procese parengti dokumentai pareiškėjui nebuvo išsiųsti, jų pareiškėjas neturėjo, todėl negalėjo apskųsti.
Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad K. P. 2005-05-07 buvo įteiktas antstolės V. Š. raginimas sumokėti priteistą įsiskolinimą, 2008-09-01 patvarkymu apeliantas informuotas apie lėšų, esančių AB bankas Hansabankas atsiskaitomojoje sąskaitoje, areštą, apie UAB „Daimileta“ išsiųstą patvarkymą pareiškėjui taip pat buvo žinoma, todėl apeliantas turėjo galimybę juos apskųsti įstatymų nustatyta tvarka ir terminais (v. b., 4, 21 b. l.).
Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad antstolė, informuodama išieškotoją inicijuoti procesą pagal CK 6.66 straipsnį, elgiasi šališkai ir tokiais savo veiksmais pažeidžia Antstolių įstatymo 3, CPK 636 straipsnius bei pareigą nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.
CPK 634 straipsnis, reglamentuojantis antstolio atliekamus procesinius veiksmus, numato, kad antstolis savo iniciatyva privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Antstolės V. Š. 2015-01-27 raštas Dėl informacijos pateikimo, informuojant išieškotoją apie įstatymų jam suteiktas teises, skolininkui neturint jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nelaikytinas antstolio šališkumu, Antstolių įstatymo bei CPK 636 straipsnio normos pažeidimu.
2015 m. gruodžio 18 d. teisme gauti apelianto K. P. rašytiniai atsikirtimai į suinteresuotų asmenų antstolės V. Š. ir išieškotojo VĮ „Kuršėnų miškų urėdija“ atsiliepimus į atskirąjį skundą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 323 straipsnyje, kuris pagal CPK 338 straipsnį taikomas ir atskiriesiems skundams nagrinėti, nustatytas draudimas pasibaigus apeliacinio skundo (atskirojo skundo) padavimo terminui jį keisti (papildyti), todėl nurodytas procesinis dokumentas, kadangi jis yra pateiktas pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, grąžinamas apeliantui. Be to, civilinio proceso kodekso normos nenumato apelianto teisės teikti rašytinius atsikirtimus į suinteresuotų asmenų atsiliepimus į atskirąjį skundą.
Išieškotojas VĮ „Kuršėnų miškų urėdija“ prašo priteisti 262,85 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų rekomendacijų už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, todėl suinteresuoto asmens VĮ „Kuršėnų miškų urėdija“ prašymas tenkinamas.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 262,85 Eur (du šimtai šešiasdešimt du eurai 85 ct) bylinėjimosi išlaidų išieškotojui VĮ „Kuršėnų miškų urėdija“, juridinio asmens kodas 175651638.