Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam J. S., kaltinamojo gynėjui advokatui Irmantui Balčiūnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2014-04-22, apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste skleidė neatitinkančią tikrovės informaciją, žeminančią J. S. garbę ir orumą, teiginiais - ,,J. S. yra padaręs nusikaltimą, nes vengė mokėti mokesčius“.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. P. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus vedėju. Pagal jo pareigybę jis turi prižiūrėti priėmimo skyriaus darbą, dalyvauti jo darbe, spręsti konfliktus ir panašiai. Kaltinime nurodytu metu jį pakvietė į terapinį apžiūros kabinetą. Gydytoja, kuri apžiūrėjo J. S., informavo, kad atvyko konfliktiškas pacientas su antrankiais, lydimas policijos pareigūnų. J. S. prisistatė politiniu kaliniu. Neatsimena jo paaiškinimų, dėl ko jis yra negydomas ir badauja. Jis pasakė J. S., kad buvimas areštinėje nėra pagrindas kelti nepagrįstus reikalavimus ir nevykdyti medicinos darbuotojų nurodymų, nesiduoti būti apžiūrimam. Be to jis bandė nuraminti J. S., tačiau tai jam padaryti nepavyko, todėl paprašė pareigūnų išvesti J. S. į kitą kabinetą, kad jis netrukdytų darbui, nes buvo ir kitų pacientų. Tokių žodžių, kurie nurodyti jam pareikštame kaltinime jis nesakė. Neatsimena pažodžiui savo pasakytų žodžių, bet tikslo žeminti ar apšmeižti žmogaus jis neturėjo. Gal ir išreiškė savo nuomone, sakydamas, jog tokios situacijos, kai suimti asmenys pristatyti į ligoninę atsisako klausytis gydytojų nurodymų bei kelia konfliktines situacijas, daug kainuoja visiems mokesčių mokėtojams, tačiau tai tik jo nuomonė.

Nukentėjusysis J. S. parodė, kad pilnai palaiko savo pareikštą kaltinimą ir tvirtina visas aplinkybes, nurodytas jo privataus kaltinimo skunde. Mano, kad S. P. jį apšmeižė sąmoningai ir tai nebuvo tik jo nuomonės išsakymas.

Liudytoja R. D. parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje, gydytojos pareigose. Buvo atvežtas J. S. Jai buvo pateikti dokumentai iš ankstesnių jo apsilankymų, nes pas juos J. S. lankėsi jau ne pirmą kartą. J. S. tik atvykęs turėjo pageidavimą papulti į stacionarą, tačiau atsisakė būti apžiūrimas, todėl ji šio žmogaus būklės normaliai įvertinti negalėjo, tačiau iš dokumentacijos matė, kad tai nėra aplinkybės, kai žmogus turėtų būti tuoj pat stacionarizuojamas. Matydama, kad bręsta konfliktiška situacija, paprašė, kad ateitų skyriaus vedėjas. Kai S. P. atėjo, ji dalyvavo tame jų pokalbyje. Vedėjas bandė paaiškinti situaciją, kad žmogus suprastų, jog ligoninėje yra tam tikros taisyklės, darbo tvarka, kurių visi turi laikytis. Tai vyko apžiūros kabinete. Kad J. S. suimtas, buvo akivaizdu, nes policijos pareigūnai visada buvo šalia. Pats J. S. minėjo, kad jis yra politinis kalinys. Kiek atsimena, vedėjas pasakė, jog jis tokių žinių neturi, kad Lietuvoje būtų politinių kalinių. Tuo viskas ir pasibaigė. Kalba buvo tik apie medicininius dalykus. Žmogaus teistumų ir panašių dalykų jie nenagrinėjo, nes tai ne jų darbas.

Liudytoja D. M. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje, bendrosios praktikos slaugytojos pareigose. Neatsimena datos, kai buvo atvežtas pacientas apžiūrai. Su gydytoja jis atsisakė bendrauti, neatsisakinėjo į jos klausimus ir teigė, kad jį reikia hospitalizuoti. Gydytoja, pamačius, kad su J. S. susikalbėti neįmanoma, pakvietė skyriaus vedėją, kad išspręsti šį konfliktą. Kai skyriaus vedėjas atėjo, ji buvo apžiūros kabinete, bet kartais išeidavo ir vėl sugrįždavo. Ji negirdėjo jokio pokalbio apie J. S. suėmimo aplinkybes ir jo teistumus.

L. S. S. parodė, kad ji neatsimena datos, bet žino apie kokias aplinkybes kalbama. J. S. buvo nuvežtas į ligoninę. Ji taip pat nuvyko į ligoninę. Tuo laikotarpiu J. S. badavo, nes jam niekas nedavė vaistų. Į koridorių išėjo skyriaus vedėjas. Pro šalį eidamas jis pasakė, kad J. S. mokesčių nemoka ir jis yra už tai nubaustas. Girdėjo šį gydytojo pasisakymą jam praeinant koridoriumi, nes jos į apžiūros kabinetą niekas neįleido. Šią frazę S. P. yra jai sakęs ir anksčiau.

Sprendžiant S. P. kaltės klausimą, teismas vadovaujasi tik tais byloje surinktais įrodymais, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su kaltinamajam pareikštu konkrečiu kaltinimu šmeižimu. Byloje esančius duomenis, susijusius su tuo ar J. S. tinkamai buvo suteikta reikalinga medicininė pagalba, teismas netiria, nes šie duomenys nėra susiję su kaltinimu dėl šmeižimo.

Pagal LR BK 154 str. 1 d. šmeižimu laikoma tokia veika, kai apie kitą žmogų paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Paskleista informacija turi būti žinomai tikrovės neatitinkanti, tai yra melaginga. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tik tiesiogine tyčia. Paskleisdamas apie žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekia.

Norint šioje privataus kaltinimo byloje pripažinti S. P. kaltu pagal LR BK 154 str. 1 d., reikalinga nustatyti ar kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu pavartojo privataus kaltinimo skunde nurodytą frazę. Nustačius šį faktą, reikalinga nustatyti ar paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti nukentėjusįjį. Taip pat turi būti įrodyta, kad ši informacija buvo paskleista tyčia, tai yra buvo pasakyta turint konkretų tikslą - paniekinti ir pažeminti asmenį.

Įrodymų, kad S. P. pasakė būtent šią privataus kaltinimo skunde nurodytą frazę, išskyrus J. S. parodymus, byloje nėra. Vadovautis vien privataus kaltintojo parodymais negalima, nes jų nepatvirtina kiti byloje apklausti liudytojai ir byloje esanti rašytinė medžiaga. Nors liudytoja S. S. ir patvirtino, kad girdėjo priėmimo skyriaus koridoriuje S. P. pasakytą frazę, kad J. S. yra nuteistas už tai, kad nemokėjo mokesčių, vien tik šiais liudytojos parodymais vadovautis negalima, nes jie yra nekonkretūs ir iš esmės atkartojantys su liudytoja susijusio asmens J. S. poziciją. Nagrinėjant bylą nustatyta, jog pats konfliktas ir pokalbis tarp J. S. bei S. P. vyko kabinete, o liudytoja S. S. nurodė, jog į kabinetą ji įleista nebuvo.

Analizuojant S. P. galimai pasakytus žodžius, kad tokios situacijos, kai suimti asmenys pristatyti į ligoninę, atsisako klausytis gydytojų nurodymų bei kelia konfliktines situacijas, daug kainuoja visiems mokesčių mokėtojams, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 str. Pažymėtina, kad nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, todėl nuomonės išsakymas nesudaro nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1 d. sudėties, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 str.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad S. P. nesiekė paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, turėdama tikslą paniekinti ar pažeminti kitą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, tai yra S. P. veiksmuose nėra būtino nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1d. subjektyviosios pusės elemento- tyčinės kaltės, todėl jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties.

S. P. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 154 str. 1 d. išteisinamas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307, straipsniais,

nusprendžia:

S. P. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.