Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi paskirta bausme ir T. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš T. B. nukentėjusiajai L. B. priteista 15 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš T. B. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteista 45,70 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. sausio 27 d., apie 19 valandą, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės, esančios (duomenys neskelbtini), nefrologijos-toksikologijos skyriaus laiptinėje, suduodamas šio skyriaus darbuotojai L. B. ne mažiau kaip septynis kartus medicininėmis žirklėmis į galvos-kaklo sritį, spirdamas į dešinį šoną, sugriebdamas už medicininio švarkelio bei tempdamas link praviro laiptinės lango, padarydamas nukentėjusiajai L. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: dešinės plaštakos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu; odos nubrozdinimus kakle, kairiame dilbyje; durtines žaizdas kairės ausies kramslio projekcijoje, kairės ausies išorinėje klausomojoje landoje; durtinę žaizdą dešinėje plaštakoje, taip pasikėsino nužudyti L. B., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes L. B. pasipriešino, išsivilkdama iš medicininio švarkelio, ir nuo jo pabėgdama.

Apelianto nuomone, jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė. Jo nusikalstami veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip pirminiame jam pateiktame pranešime apie įtarimą - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį jo veika teisme buvo perkvalifikuota vadovaujantis tik nukentėjusiosios L. B. parodymais.

Atkreipia dėmesį į tai, kad jis tiek Šiaulių apylinkės teisme, tiek Šiaulių apygardos teisme davė anlogiškus parodymus. Parodė, kad gulint palatoje jam pasirodė, jog jam gali pakenkti, suleisti kažkokių vaistų, nori nužudyti, todėl sugalvojo pabėgti iš ligoninės. Jį sulaikė policijos darbuotojai ir pristatė atgal į ligoninę. Kai jį parvežė į ligoninę, jis berods bendravo su seselėmis, tačiau ką jos sakė, nepamena. Būdamas palatoje, vėl sugalvojo pabėgti namo, kur jaustųsi saugiau. Tai, kaip išėjo iš palatos, prisimena, tačiau kaip vaikščiojo po ligoninę, nelabai prisimena. Beklaidžiodamas surado žirkles, kam jas pasiėmė, nežino, galimai apsiginti, kad nesuleistų vaistų. Kaip užpuolė nukentėjusiąją nepamena, galimai galvojo, kad ji jį vėl parves į palatą. Ar ką sakė nukentėjusiajai, kiek smūgių sudavė, neprisimena. Nužudyti jos tikrai nenorėjo. Iš ligoninės jis galimai pasišalino pro langą.

Nukentėjusiosios parodymai, apelianto teigimu, patvirtina, kad jis tik norėjo pabėgti nuo nukentėjusiosios, manydamas, kad jam gali padaryti ką nors blogo. Ne jis užpuolė nukentėjusiąją, o ji atėjo prie jo, todėl neturėdamas kitos išeities, jis tik norėjo prasiveržti pro ją ir pasišalinti. Pabėgus nukentėjusiajai, jis jos nesivijo ir nenaudojo jokių agresyvių veiksmų, o tik nusileido laiptine žemyn ir pasišalino iš ligoninės patalpų. Iš ligoninės darbuotojų parodymų matyti, jog tuo metu koridoriaus patalpose ir laiptinėse vyko remontas, todėl buvo klaidu rasti reikiamą išėjimą.

Sprendžiant iš eksperto S. R. parodymų, jis buvo gan sunkioje alkoholinės abstinencijos būklėje, todėl sunkiai galėjo valdyti savo veiksmus. Jo sąmonė per visą įvykių seką nebuvo sutrikusi, jis orientavosi vietoje, aplinkoje, laike, suvokė, kad tai slaugytoja, bet jautė iš jos kažkokią grėsmę. Jo galimybė suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti buvo ribota. Jo orientacija nebuvo sutrikusi, bet logiškų motyvų, dėl ko užpuolė slaugytoją, jis pateikti negalėjo. Jis jautė baimę ir tai buvo kažkokio laipsnio patologinė būsena.

Byloje esantys įrodymai, nesuteikia pagrindo išvadai, kad jis siekė ir norėjo nužudyti nukentėjusiąją. Tokio tikslo ir nebuvo. Jis tik norėjo pabėgti ir išvengti galimybės vėl būti nuvestas į palatą, ko labai bijojo. Tuo tarpu išstūmimo pro langą faktas pagrįstas tik nukentėjusiosios parodymais, kurie dėl jos patirto sukrėtimo turėtų būti vertinami kritiškai.

Nusikaltimo padarymo įrankis - medicininės lenktais bukais galais žirklės, visiškai netinkamas įrankis tokiai veikai. Be to, žirkles jis kažkur ligoninėje rado, o ne pasiruošė iš anksto. Koks buvo suduodamų smūgių intensyvumas, stiprumas ar tikrai jais buvo stengiamasi pataikyti į gyvybiškai svarbius žmogaus gyvybei organus - vėl tik prielaidos išplaukiančios iš nukentėjusios parodymų. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nustatyti sužalojimai L. B. visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai kakle, kairiame dilbyje; durtinės žaizdos kairės ausies kramslio projekcijoje, kairės ausies išorinėje klausomojoje landoje; durtinė žaizda dešinėje plaštakoje - nėra pakankami konstatuoti apie pavojingus žmogaus gyvybei organų sužalojimus. Nesant nenuginčijamų ir pagrįstų įrodymų apie tiesioginę tyčią nužudyti, nusikalstamą veiką reikėtų kvalifikuoti pagal faktinius padarinius. Šiuo atveju padaryta nusikalstama veika labiausiai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Teisėjų kolegijai nusprendus, kad jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, apeliantas mano, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta, neadekvati padarytai nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, prieštarauja teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams. Prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmę.

Teismo posėdžio metu nuteistojo T. B. gynėja prašė Šiaulių apygardos teismo 2015-12-03 nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jos ginamajam nutraukti, prokurorė prašė Šiaulių apygardos teismo 2015-12-03 nuosprendį panaikinti ir T. B. priimti išteisinamąjį nuosprendį, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas tenkinamas.

Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais (nuosekliais nukentėjusiosios L. B., liudytojų D. B., R. K. parodymais, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros, poėmio, 2015-01-27 daiktų pateikimo, 2015-02-10, 2015-02-19 daiktų apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis) nustatyta, jog 2015-01-27 ryte į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Nefrologijos – toksikologijos skyrių dėl apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis buvo pristatytas T. B.. Paminėtą dieną apie 19 val. Nefrologijos – toksikologijos skyriaus laiptinėje T. B. užpuolė šio skyriaus slaugytoją L. B., kuriai su savimi turėtomis medicininėmis žirklėmis vieną kartą sudavė į dešinės rankos delną, tris kartus dūrė į dešinę kaklo pusę, du kartus dūrė į kairę ausį, po ko nustūmė nuo laiptų, spyrė į dešinį šoną bei sugriebęs už švarkelio bandė tempti prie atviro laiptinės lango, tačiau tuo metu nukentėjusioji išsinėrė iš švarkelio ir nuo T. B. pabėgo. T. B. iš karto po įvykio 19.18 val. policijos pareigūnų buvo sulaikytas prie (duomenys neskelbtini) namo, dešinėje rankoje nešėsi žirkles. Iš T. B. sulaikymo metu paimtas žirkles nukentėjusioji atpažino kaip tas, su kuriomis ji ir buvo sužalota. Apžiūrint L. B. švarkelį, kuriuo ji buvo apsivilkusi įvykio metu, aptiktos panašios į kraujo dėmės. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog T. B. smurtiniais veiksmais L. B. buvo padarytas dešinės plaštakos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai kakle, kairiame dilbyje, durtinės žaizdos kairės ausies kramslio projekcijoje, kairės ausies išorinėje klausomojoje landoje, durtinė žaizda dešinėje plaštakoje. Teismo medicinos ekspertas išvadoje patvirtino, jog L. B. nustatyti kūno sužalojimai galimai padaryti užduotyje įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti 7 trauminių poveikių metu. L. B. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma - T. B. nukentėjusiajai suduotų smūgių lokalizacija (į gyvybiškai svarbią kūno vietą - kaklo sritį, ausį) bei jų kiekis, įrankis, kuriuo buvo padaryta didžioji dalis sužalojimų (medicininės žirklės), pastarojo veiksmai tempiant L. B. link tarp trečio ir ketvirto aukštų aikštelėje esančio atviro laiptinės lango, kurio dydis pakankamas tam, kad pro jį būtų galima išstumti žmogų, nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad įvykio metu ji buvo labai išsigandusi ir suvokė, jog T. B. nori ją nužudyti, - suponuoja išvadą apie T. B. nusikalstamą kėsinimąsi į L. B. gyvybę.

Kita vertus, svarbu pažymėti, kad BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis yra baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Vienas iš nusikalstamos veikos sudėties subjekto būtinųjų požymių yra pakaltinamumas. Pakaltinamumas suprantamas ir aiškinamas kaip fizinio asmens sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pagal BK 17 straipsnį, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Tuo tarpu jeigu asmuo, darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų, jis teismo pripažįstamas ribotai pakaltinamu (BK 18 straipsnio 1 dalis). Asmuo, padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 59 straipsniu (BK 18 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, jog T. B. iki aptariamo įvykio kelis mėnesius nuolat vartojo alkoholinius gėrimus. Jam nustojus vartoti alkoholį, pastarasis pasijuto blogai, sutriko širdies veikla. Namuose jis per klaidą vietoje širdies lašų išgėrė amoniako, po ko jam pasidarė bloga ir jis greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę, kur jam diagnozuotas ūmus lengvo laipsnio peroralinis atsitiktinis apsinuodijimas amoniaku, alkoholio sukelta abstinencija, ūmus alkoholinis hepatitas. Kaip matyti iš byloje esančių teisiamojo posėdžio protokolų, dar bylą nagrinėjant apylinkės teisme, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes apie T. B. alkoholio vartojimą, įvykio metu atliktus jo veiksmus, tai, kad T. B. parodymai nenuoseklūs, didžiosios dalies įvykio aplinkybių jis neprisimena bei užsimena apie įvykio metu jam pasireiškusias haliucinacijas, buvo kilusios abejonės dėl kaltinamojo psichikos būklės, dėl ko buvo iškviestas ir apklaustas teismo psichiatras ekspertas S. R.. Teismo psichiatras ekspertas, susipažinęs su T. B. medicininiais dokumentais bei išklausęs pastarojo atsakymų į užduodamus klausimus, parodė, jog inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamojo būklę būtų galima vertinti kaip abstinencijos būklę be delyro. Delyrinės ir psichozinės simptomatikos kaltinamasis policijos komisariate neatpasakojo. Eksperto teigimu, kaltinamasis tokios būsenos iš dalies galėjo suvokti savo veiksmų esmę. Ekspertas negalėjo patvirtinti, jog įvykio metu T. B. buvo visiškai sveikas, abstinencijos būklė turėjo neigiamos įtakos jo suvokimui. Be kita ko, iš teismo psichiatro eksperto paaiškinimų matyti, jog tikslios išvados apie T. B. psichikos sveikatos būklę pateikimui jam trūko duomenų. Bylą nagrinėjant skundžiamą nuosprendį priėmusiame apygardos teisme, vėlgi buvo keliamas įvykio metu buvusios T. B. psichinės būklės klausimas, kaltinamojo gynėjo prašymu apklausai dar kartą buvo iškviestas teismo psichiatras ekspertas S. R.. Nors teismo psichiatras ekspertas paaiškino, jog įvykio metu kaltinamasis buvo gan sunkioje alkoholinės abstinencijos būklėje, jo galimybė suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti buvo ribota, rekomendavo T. B. paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, o kaltinamojo gynėjas prašė paskirti tokią ekspertizę, pirmosios instancijos teismas nei ambulatorinės, nei stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės kaltinamajam nepaskyrė. Tokiu būdu, pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį T. B. priėmė neįsitikinęs jo pakaltinamumu, t.y. neturėdamas tikslių, abejonių nekeliančių duomenų apie T. B. psichinę sveikatos būklę (jo galimybę suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti) tiek byloje nagrinėjamo įvykio metu, tiek po jo.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl apelianto psichinės būklės tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek po jos, T. B. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusioms teismo psichiatrei ekspertei, teismo psichologei ekspertei, kilus įtarimų dėl T. B. sąmoningumo ir tendencingo elgesio, neatmetant išsakytų (2015-01-27 buvusių) psichikos sutrikimų simuliacijos bei atminties sutrikimų simuliacijos po jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, buvo rekomenduota pastarajam atlikti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę (duomenys neskelbtini) skyriuje (teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kas ir buvo padaryta. Atlikus stacionarinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, kurios metu buvo įvertinti baudžiamojoje byloje esantys duomenys (T. B. viso proceso metu duoti parodymai, nukentėjusiosios parodymai, teismo psichiatro eksperto S. R. paaiškinimai, teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys), apelianto medicininiai dokumentai bei betarpiškai bendrauta su pačiu tiriamuoju, surašytame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog T. B. nusikalstamos veikos padarymo metu, 2015-01-27, nustatoma psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, psichozinis sutrikimas; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu T. B. nustatoma psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. T. B. rekomenduojamas stebėjimas pas priklausomybių psichiatrą pagal gyvenamąją vietą. Vienas iš paminėtą kompleksinę ekspertizę atlikusių teismo psichiatrų ekspertų A. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino ekspertizės akte pateiktas išvadas. Be kita ko, ekspertas paaiškino, jog alkoholikams teisės aktai nereglamentuoja priverstinio gydymo, todėl ekspertai gali tik rekomenduoti stebėjimą pas priklausomybių specialistą. T. B. pats pagal gyvenamąją vietą turėtų lankytis poliklinikoje priklausomybių ligų kabinete arba tai jį daryti turėtų įpareigoti teismas. Eksperto teigimu, jeigu T. B. pradės vartoti alkoholį, neatmetama, kad tokia jo psichinė būklė gali pasikartoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad T. B. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, tuo metu jis negalėjo suprasti savo atliekamų neteisėtų veiksmų esmės ir jų valdyti.

Nustačius, kad T. B. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ir negali atsakyti pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir apeliantui priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo T. B. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir jį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį išteisinus, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiosios L. B., civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendį.

T. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti T. B. taikomą kardomąją priemonę – namų areštą.

Nukentėjusiosios L. B. civilinį ieškinį, civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtus.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktinius įrodymus – švarkelį ir žirkles, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.