Šiaulių apygardos teismo nutarimas

2014-07-14 · Byla Nr. ATP-355-354/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-07-14
Bylos Nr.
ATP-355-354/2014
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-01170-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Pažeidėjas
M. K.

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. ATP-355-354/2014Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01170-2014-0Procesinio sprendimo kategorija:(S)45.4.4; 45.4.5; 52.5; 79.1..
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) bei pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarimo, kuriuo M. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., paskirta 100 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str., paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, vadovaujantis ATPK 33 str. administracinės nuobaudos subendrintos ir M. K. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nubaustas už tai, kad 2014 m. vasario 15 d. 7 val. 30 min. Klaipėdos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) k., užsipylęs suskystintų dujų į automobilį „VOLKSWAGEN PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatjungė užpylimo žarnos ir nuvažiuodamas ją nutraukė. Grąžinęs nutrauktą žarną pasišalino iš įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 106, 231 punktų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1812-167/2014 ir šioje administracinio teisės pažeidimo byloje priimti naują nutarimą, kuriuo M. K. skirti ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje įtvirtintą minimalią nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams.

Skunde reiškiamas manymas, kad teismas netinkamai vadovavosi ATPK 30¹ str. numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais, ir neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes. Skunde teigiama, kad M. K. nuo pat eismo įvykio pradžios siekė išvengti administracinės atsakomybės, t. y. pats aiškintis dėl eismo įvykio į degalinę nėjo, suprasdamas, kad sugadino svetimą turtą, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nors policijos pareigūnai jau buvo iškviesti į eismo įvykio vietą, nurodė skirtingas aplinkybes dėl telefoninio pokalbio su policijos pareigūnu.

Pažymima, kad tai, jog asmuo gailisi nusižengęs, kad darbovietės charakterizuojamas teigiamai, nelaikoma išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis būti priežastimi skirti švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą. Taip pat pabrėžiama, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Institucijos teigimu, teismas M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatė komplekso faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Todėl Institucija mano, kad M. K. už ATPK 130 str. 1 d. numatytą padarytą labai pavojingą visuomenei veiką turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ATPK 130 str. 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde apeliantas nurodo, kad 2014 m. vasario 15 d. jis neatjungė užpylimo žarnos ir nuvažiuodamas ją nutraukė, degalinei „(duomenys neskelbtini)“ padarė turtinę žalą, kurią, neginčydamas savo kaltės, atlygino. Teigia, kad tokius jo veiksmus teismas nepagrįstai įvertino ir kaip pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nes tyčios pabėgti iš eismo įvykio vietos jis neturėjo. Apeliantas pažymi, kad dujas „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje jis pylėsi anksti ryte, kai buvo prietema, iš degalinės išvažiavo nepastebėjęs, kad užpylimo žarna neatjungta. Kai pamatė, kad išvažiavo iš degalinės neatjungęs nuo automobilio užpylimo žarnos, nedelsdamas grįžo į degalinę, žarną grąžino, jo niekas neprašė pildyti eismo įvykio deklaracijos, neinformavo, kad bus iškviesti policijos pareigūnai, jis manė, jog žalos niekam nepadarė, nes žarna atsijungė per sujungimą. Pasak apelianto, šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta degalinės darbuotoja R. P., liudytojas A. B., tarp kurio ir degalinės operatorės įvyko konfliktas.

Apelianto manymu, aplinkybės, kad jis grąžino žarną, padengė degalinei padarytą žalą, padiktavo degalinės darbuotojai R. P. savo asmens duomenis, telefono numerį, automobilio duomenis, įrodo, kad jis neturėjo tyčios bėgti iš eismo įvykio vietos. Nurodo, kad degalinės darbuotojai paaiškino, jog vakare privalo išskristi į Norvegiją, kad negali gaišti laiko, todėl ir paliko savo kontaktinius duomenis, kad atsakingi „(duomenys neskelbtini)“ degalinės darbuotojai galėtų su juo susisiekti ir informuoti apie žalos dydį, jos atlyginimo tvarką. Apeliantas tvirtina, kad jis nesuvokė, kad elgiasi neteisėtai, išvažiuodamas iš degalinės. Pasak apelianto, Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, šių aplinkybių visiškai nevertino, nepagrįstai pripažino jį padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str.

Apibendrindamas apeliantas skunde teigia, jog byloje nebuvo surinkta nenuginčijamų įrodymų, kad jis suvokė, jog neteisėtai pasišalina iš eismo įvykio vietos. Mano, kad jo elgesys sudariusioje situacijoje ir liudytojų parodymai patvirtina tai, jog jis, išvažiuodamas iš degalinės, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų teisėtumo, neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo M. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas, o M. K. apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byla ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė ištirtais ir nutarime aptartais įrodymais. Apeliantai savo skunduose nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos apylinkės teismui, įrodymų, kurie nebūtų ištirti teismo posėdyje, todėl aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, vertindamas pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarimu M. K. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ATPK 127 str. 2 d. nurodyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. ATPK 130 str. 1 d. nustatyta, jog „<...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 5 metų <...>“.

Iš pateiktų apeliacinių skundų matyti, kad nėra ginčijamas apylinkės teismo sprendimas pripažinti M. K. kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą ir paskyrus už tai atitinkamą administracinę nuobaudą (administracinė bauda 100 Lt), tačiau M. K. apeliaciniu skundu kategoriškai neigia padaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, o Institucija mano, kad M. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., yra nubaustas neadekvačiai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. K., pradėdama važiuoti, neišėmė iš automobilio suskystintų dujų užpylimo įtaiso ir važiuodamas nutraukė žarną. Išvažiavęs iš degalinės M. K. pastebėjo, kad nutraukė žarną, tada grįžo į tą pačią degalinę, grąžino nutrauktą žarną operatorei liudytojai R. P., pripažino, kad žarną nutraukė jis, nurodė liudytojai savo vardą pavardę, telefono numerį (19 b. l.), manė, kad jokios žalos nepadarė, nes žarna nutrūko per sujungimą, o kadangi skubėjo, nes tą pačia dieną turėjo išvykti į Norvegiją (39 b. l.), po pokalbio su R. P. iš degalinės išvažiavo. Kelių eismo taisyklių 232 p., be kita ko, nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. <...> Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Kelių eismo taisyklių 234 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, padarė išvadą, kad M. K. tyčia nevykdė minėtų pareigų – pats apie įvykį policijai nepranešė, eismo įvykio deklaracijos neužpildė, policijos nelaukė, nors R. P. jau buvo ją iškvietusi. Būtent tuo remdamasis teismas konstatavo, kad M. K. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Iš tiesų pagal byloje nustatytas aplinkybes M. K. privalėjo laikytis KET 232 p., 234 p. nurodytų reikalavimų, t. y. užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba iškvietus policijos pareigūnus laukti įvykio vietoje, kol šie atvyks. Taigi M. K. veiksmai – neužpildė eismo įvykio deklaracijos, nesulaukęs policijos pareigūnų išvažiavo iš degalinės – formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie rodytų, M. K. iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, pasitraukė tyčia. Šioje byloje nenustatyta, kad M. K. vairuojamas automobilis būtų nedraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat nenustatyta, kad apeliantas automobilį būtų vairavęs apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar kt. M. K. turėjo teisę vairuoti transporto priemones (4 b. l.), pastebėjęs, kad nutraukė žarną, pats grįžo į eismo įvykio vietą, atvežė nutrauktą žarną, nurodė savo asmens duomenis degalinės operatorei ir pakalbėjęs išvyko. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apelianto veiksmais padaryta žala taip pat nedidelė – 153,43 Lt (22–23 b. l.). Taigi paminėtos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad M. K. būtų turėjęs motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kad būtų mėginęs nuslėpti patį eismo įvykio faktą ir savo dalyvavimą jame, stengęsis išvengti administracinės ar turtinęs atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo tyčios turinį susiejo tik su asmens supratimu, kad jis sukėlė eismo įvykį, nors pats apeliantas (M. K.) tvirtino nemanęs kam nors padaręs žalą, t. y. pats nebuvo įsitikinęs, ar eismo įvykis kilo. Teismas dar sykį akcentuoja, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Tačiau šioje byloje tokių duomenų nėra. Jau minėta, kad M. K. neneigė savo kaltės dėl įvykio fakto ir kilusių padarinių, nesiekė išvengti atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam asmeniui (2014-05-07 M. K. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atlygino padarytą žalą – 154 Lt), kas rodo, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų esmės ir teisėtumo.

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad M. K., nepildydamas eismo įvykio deklaracijos, nekviesdamas policijos pareigūnų, grąžinęs nutrauktą žarną, nurodęs degalinės operatorei savo anketinius duomenis, telefono numerį, išvažiuodamas iš degalinės manė, kad elgiasi tinkamai, t. y. nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės. Nenustačius būtino ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – veikimo tyčia, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima (ATPK 250 str. 1 p.), todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina.

Padarius išvadą, kad M. K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, Institucijos apeliacinis skundas atmetamas ir yra nebetikslinga nagrinėti Institucijos apeliacinio skundo argumentų dėl griežtesnės nuobaudos skyrimo M. K. pagal ATPK 130 str. 1 d.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarimo dalį dėl M. K. pripažinimo kaltu dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarimo dalį dėl administracinių nuobaudų subendrinimo M. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė