Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-04-10 · Administracinė byla Nr. A-1539-662/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-10
Bylos Nr.
A-1539-662/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01096-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
T. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1539-662/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01096-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. T. (T. T.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. T. (T. T.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas T. T. (T. T.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 9).

2. Skunde nurodė, kad Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemeliai netvarkingi, nesuremontuoti, danga duobėta, sienos apipelijusios. Lyjant lietui kiemeliuose kaupiasi vanduo, nėra įrengtų suoliukų. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, žeminančios. Dėl minėtų atsakovo veiksmų laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki skundo padavimo dienos, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią sveikatos pablogėjimu, diskomfortu, papildomais nepatogumais.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 36–39).

4. Nurodė, kad teisės aktuose nėra reglamentuotas suoliukų įrengimas pasivaikščiojimo kiemuose, tačiau yra įrengta vandens nuotekų sistema, švarą nuolatos palaiko tvarkinys, o esant reikalui, kiemeliai remontuojami. Teigė, kad Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus pataisos namuose, higienos normos pažeidimų nenustatė. Pabrėžė, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomas priteisti žalos dydis.

II.

5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 72–74).

6. Teismas iš atsakovo pateiktų kiemelių nuotraukų nustatė, kad kiemelių danga lygi, asfaltuota, atspari drėgmei, joje įrengta vandens nutekėjimo sistema. Kiemeliai vizualiai tvarkingi, sienos lygios. Įvertino, kad kiemelių techninė būklė yra gera ir objektyviai negalėjo sukelti tokio masto neigiamų pasekmių, kokias pareiškėjas nurodo skunde (depresija, noras pasitraukti iš gyvenimo ir kt.). Atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose nėra numatytas suoliukų įrengimas kiemeliuose ir nėra reglamentuojama vienam asmeniui tenkanti pasivaikščiojimo kiemo ploto norma. Be to, pareiškėjas raštiškai kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymu suremontuoti pasivaikščiojimo kiemelius. Į šį prašymą pareiškėjui buvo atsakyta ir paaiškinta, kad kiemelių sienos yra plaunamos bei dažomos pagal poreikį. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad pataisos namų administracija ignoravo pareiškėjo prašymus bei nusiskundimus. Teismas nurodė, kad nors ir galimai ne visi pasivaikščiojimo kiemeliai buvo tinkamai suremontuoti, tačiau negali būti reikalaujama iš Alytaus PN, kad jis atliktų kapitalinį patalpų bei kiemelių remontą.

7. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo pateiktų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Pateikti A. Č., A. L. liudijimai yra surašyti nuteistųjų, pareiškėjo pažįstamų ir dėl to teismas vertino, kad jų parodymai negalėtų būti laikomi kaip objektyvūs ir nešališki pareiškėjo patirtų išgyvenimų, netinkamų sąlygų patvirtinimu, todėl jų liudijimais teismas nesivadovavo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų kalinimo sąlygų bei dėl kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurie nepatvirtinti jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais. Teismas sprendė, kad Alytaus PN neatliko jokių teisei priešingų veikų dėl pareiškėjo, neva, nurodomų teisių pažeidimų, be to byloje nenustatyta kankinimo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio, todėl nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos atsiradimo, žalos atlyginimas yra negalimas.

III.

9. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą (b. l. 79–80).

10. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktą žmonių sąrašą, kurie gali patvirtinti, jog Alytaus PN uždarosios zonos kiemeliai yra netvarkingi. Teismas neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų.

11. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

12. Teigia, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ir neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygojantys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose, neužtikrinant jo teisių tinkamais naudotis pasivaikščiojimų kiemeliais.

14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pripažino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių, yra deklaratyvaus pobūdžio, pagrįstos subjektyvia pareiškėjo nuomone. Pažymėjo, kad pareiškėjo pažįstamų asmenų – liudytojų pateikti rašytiniai liudijimai, laikytini neobjektyviais ir šališkais. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų kalinimo sąlygų yra nepagrįsti, todėl nenustatyta Alytaus PN neteisėtų veiksmų.

15. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl to, kad teismas neįvertino ir neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus argumentus, taip pat, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktą žmonių sąrašą, kurie gali patvirtinti netvarkingus pasivaikščiojimo kiemelius.

17. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nustato pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Taisyklių 18–21 punktuose išdėstyti reikalavimai, keliami pasivaikščiojimų kiemeliams bei nurodoma, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose turi būti įrengiamas atviras stogas, uždengtas metaliniu tinklu, stogeliai nuo kritulių, pasivaikščiojimų kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios. Pažymėtina, kad Taisyklėse nėra reglamentuotas privalomas suoliukų įrengimas, taip pat vienam asmeniui tenkanti pasivaikščiojimo kiemo ploto norma.

18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, nustatyta, jog Alytaus PN pasivaikščiojimo kiemeliai yra tvarkingi, kiemelių techninė būklė yra gera, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl netvarkingų pasivaikščiojimo kiemelių, atmeta kaip nepagrįstus. Be to, apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kitų nuteistųjų pateiktus liudijimus dėl pasivaikščiojimo kiemelių, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino kitų nuteistųjų byloje pateiktus liudijimus bei priėjo išvadą, kad pareiškėjo pažįstamų asmenų pateikti parodymai negali būti laikomi objektyviais ir nešališkais.

19. Dėl įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nurodo, jog ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtomis taisyklėmis, patikrinusi bylos medžiagą, įvertinusi aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų aplinkybių.

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjas Alytaus PN buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų ir jis patyrė neturtinę žalą.

21. Teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl neturtinės žalos įvertinimo, jų nekartoja bei sutinka, kad Alytaus PN neatliko teisei priešingų veiksmų dėl kurių galėtų kilti valstybės civilinė atsakomybė.

22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. T. (T. T.) apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė