Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vladislavo Lenčiko ir Lauretos Ulbienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 59-158, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, baudžiamoji byla, kurioje Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-09 nuosprendžiu G. K. nuteistas pagal BK 290 straipsnį, nutraukta ir G. K. atleistas nuo šiuo nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį paskirtos 30 parų arešto bausmės bei panaikintas šiuo nuosprendžiu priimtas sprendimas bausmę subendrinti su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nuteistajam G. K. galutinės bausmės, nustatytos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi, laisvės atėmimo 4 metams 6 mėnesiams, nesumažino.

Bausmės pradžia – 2014-12-08. Bausmės pabaiga – 2019-06-03. 1/2 paskirtos bausmės G. K. faktiškai atliko – 2017-03-03. Neatliktos bausmės dalis 2017 m. rugsėjo 21 dienai – 1 metai 8 mėnesiai 12 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 59-158 nutarta netaikyti nuteistajam G. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi atmetė nuteistojo G. K. skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 59-158, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

G. K. apeliacinis skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnyje numatyta galimybė teismui priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t.y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės - nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.

Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, nuteistasis G. K. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius kriterijus. Tačiau nežiūrint į tai, kad nagrinėjamu atveju yra BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos formaliosios sąlygos, vien to nepakanka, kad nuteistojo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.

Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vertinama ir tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantis nuteistasis įvykdė adaptacijos, teisinio ir socialinio švietimo programose numatytas priemones, ar nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitus duomenis, turinčius reikšmės šio klausimo sprendimui.

G. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, pozityvaus užimtumo priemonių programoje. Nuo 2016-05-12 iki 2016-06-23 dalyvavo Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Agresijos ir autoagresijos valdymas“, 2016-03-31 „Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija“ konsultavimo programos užsiėmimuose. 2016-03-02 – 2016-06-10 dalyvavo „Afa kursuose“, 2017-03-24 – 2017-04-28 AA įžanginės grupės susirinkimuose. Be to, nuteistasis pilnai įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas: 2017-03-22 – 2017-06-01 konsultavosi su įstaigos Psichologinės tarnybos darbuotojais, dalyvavo programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, savanoriškai atliko gerbūvio darbus – išdažė palangę virtuvėlėje, lanko AA grupės susirinkimus ir Dailės terapiją. Du kartus skatintas. Išlikę ryšiai su artimaisiais, juos palaiko telefonu, laiškais su žmona, tėvais, seserimi, lankomas pasimatymų metu. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Po paleidimo planuoja apsistoti gyventi pas žmoną, gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo. Akivaizdu, kad aukščiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, taikant BVK 157 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šių aplinkybių kontekste akcentuotina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumo laipsnis, jo įvykdymo aplinkybės, tikslai bei motyvai.

Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad G. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika –86 balai, t.y. vidutinė, iš jų 45 balai yra statiniai, 41 balas – dinaminis. Atlikus G. K. smurtinio elgesio vertinimą, naudojant HCR-20 metodiką, nustatyta aukšta smurtinio elgesio rizika. Nors galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi, tačiau 4 kartus pažeidė režimo reikalavimus, už ką du kartus buvo baustas. Be to, nuteistasis anksčiau buvo teistas 14 kartų, būdingas agresyvaus elgesio naudojimas. Svarbia aplinkybe, sprendžiant nuteistojo skundo pagrįstumo klausimą, teismas pripažįsta tai, kad praeityje kad G. K. jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis pažeidė nustatytus įpareigojimus ir padarė naują nusikalstamą veiką, tuo nepateisindamas jam parodyto pasitikėjimo, nepadarydamas reikiamų išvadų, suteikdamas pagrindo abejoti jo ketinimais laikytis įstatymų.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog turi būti atsižvelgiama ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Taigi, darytina išvada, jog šiuo metu paleidus G. K. iš pataisos įstaigos lygtinai, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti dėl nuteistojo skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.