Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovaujančio Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovaujančios Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, atstovaujamos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Č. prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo bei gautą patikslintą prašymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-03-29 centrinėje hipotekos įstaigoje buvo gautas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovaujančios Šiaulių apskrities mokesčių inspekciją, 2012-03-15 prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Auslita“ (b.l. 129-132).

Pareiškėjas 2012-05-07 Vilniaus m. 1 apylinkės teismui pateikė raštą „dėl įkeistu turtu užtikrintos mokestinės prievolės įvykdymo“ (b.l. 155), kuriuo teismo prašė įspėti skolininkę UAB „Auslita“ ir įkeisto turto savininką UAB „Linora“, kad UAB „Auslita“ nesumokėjus 240194,99 Lt skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, Šiaulių AVMI įkeistas nekilnojamas turtas bus parduotas iš varžytinių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nustatė terminą trūkumams pašalinti, nutartyje nurodydamas konkrečius veiksmus, kuriuos atlikus, pareiškėjo prašymas bus nagrinėjamas toliau. 2012-04-02 nutartimi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 4.219 str. 2 d. pareiškėją įpareigojo pateikti paruoštą įspėjimą skolininkui ir daikto savininkui, kurį hipotekos skyrius įteiks įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat įpareigojo teismui pateikti nutartį, kuria iškeltas bankrotas UAB „Aulita“ bei nutartį, kuria patvirtintas kreditorinis reikalavimas. Byloje esančiais duomenimis, pareiškėjas šalindamas trūkumus pirmosios instancijos teismui pateikė vienintelį dokumentą – 2012-05-04 Nr. (23.4-08) – RNA-19583 (b.l. 155) dėl įkeistu turtu užtikrintos mokestinės prievolės įvykdymo, adresuotą Centrinės hipotekos įstaigos filialui hipotekos skyriui prie Vilniaus m. 1 apylinkės teismo, kuriame nurodė, kad vadovaudamasis CK 4.219 str. 2 d., teismo prašo įspėti skolininkę ir turto savininkę dėl turto pardavimo iš varžytynių, jeigu šie nesumokės įsiskolinimo per vieną mėnesį. CK 4.219 str. 2 d. redakcijoje galiojusioje iki 2012-07-01 yra nustatyta, kad kreditorius (pareiškėjas) privalo raštu įspėti skolininką ir įkaito davėją (kai įkaito davėjas yra ne skolininkas), kad neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės per šio kodekso 4.216 straipsnyje nustatytą terminą, bus pradėtas išieškojimas. Jeigu įkeitimas įregistruotas hipotekos registre, rašytinis įspėjimas skolininkui įteikiamas per hipotekos įstaigą, kuri privalo apie tai informuoti kitus hipotekos registre įrašytus asmenis, turinčius teisę į daiktą, į kurį nukreipiamas išieškojimas. Kadangi turtas yra įkeistas pareiškėjo atstovaujamai Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, ši įstatymo nuostata pareiškėją įpareigojo hipotekos įstaigai kartu su pareiškimu pateikti ir įspėjimą, kurį hipotekos įstaiga siustų skolininkui ir kitiems hipotekos registre įrašytiems asmenims, turintiems teisę į daiktą, į kurį nukreipiamas išieškojimas. Tokio įspėjimo pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nėra pateikęs, jo nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Nors atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas gavęs įspėjimą, kuriam pareiškėjo suteiktas Nr. (23.4-08)-RNA-19583, jį išnagrinėjo kaip patikslintą pareiškimą, tačiau vertinant pateikto dokumento turinį jo negalima laikyti įspėjimu koks turi būti pateikiamas hipotekos įstaigai CK 4.216 str. 2 d. prasme, kadangi minėtame dokumente nėra suformuluotas net pats skolininko, įkeisto turto savininko įspėjimas apie skolos negrąžinimo pasekmes, o tik prašymas teismui įspėti skolininką. Taip pat šis dokumentas adresuotas ne skolininkui, įkeisto turto savininkui, o hipotekos įstaigai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą dokumentą laikę patikslintu prašymu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas vykdydamas 2012 m. balandžio 2 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį, nepateikė paruošto įspėjimo skolininkui ir daikto savininkui, kurį hipotekos skyrius turėtų įteikti įstatymo nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir pagrįstai pareiškėjo prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Atmestini apelianto argumentai, jog įspėjimas buvo siųstas atskirai nuo pareiškimo, nes šiam argumentui pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų. Vien duomenys apie tai, kad teismui 2012-05-07 buvo siųsta korespondencija (b.l. 164-167), nepatvirtina, jog pareiškėjas siuntė ir įspėjimą, kadangi iš pateiktų duomenų nėra pagrindo nustatyti, kokie procesiniai dokumentai teismui buvo siųsti.

Įvertinus aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog apelianto prašymas dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutarties panaikinimo nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai; tuo tarpu pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines normas, susijusias su procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.