Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-10-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-262-988/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-05
Bylos Nr.
1S-262-988/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Nuteistasis
G. S.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-262-988/2021
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. S. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 59-130 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-194-393/2010, be kita ko, G. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 5 dalį, 284 straipsnio 1 dalį bei 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, jam paskirta galutinė subendrinta terminuota laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmė. Pritaikius BK 92 straipsnį, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 83 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas. Nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 8 d.

2. Taip pat Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-185-743/2010, be kita ko, G. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirta jam galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Priteista iš G. S. 2 311,68 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 10 d.

3. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi byloje Nr. T-9-743/2011 2010 m. lapkričio 17 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2010 m. lapkričio 19 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės G. S. subendrintos: remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie 2010 m. lapkričio 17 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis 2010 m. lapkričio 19 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu G. S. paskirtos bausmės ir nustatyta G. S. subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejus) metus 5 (penkis) mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose. Nutartis įsiteisėjo 2011 m. vasario 17 d.

4. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi byloje Nr. T-18-743/2011 nustatyta, kad G. S. 2011 m. vasario 10 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytos galutinės bausmės – 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės – pradžia – nuo faktinio G. S. suėmimo atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę dienos. Nutartis įsiteisėjo 2011 m. balandžio 6 d.

5. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-333-532/2011, be kita ko, G. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d., 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiais paskirtomis ir 2011 m. vasario 10 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis ir skirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2010 m. lapkričio 17 d., 2010 m. lapkričio 19 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžius. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, prabūtas kardomajame kalinime nuo 2010 m. liepos 27 d. iki 2010 m. liepos 29 d. Bausmės pradžia skaičiuota nuo 2012 m. sausio 6 d. Nukentėjusiojo V. S. pareikštas 200 Lt civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteistas iš G. S.. Nukentėjusiojo R. A. pareikštas 14 784,44 civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai ir priteista iš O. J. ir G. S. solidariai. Nukentėjusiojo R. A. pareikštas 15 000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas dalinai ir priteista 5 000 Lt R. A. naudai iš O. J. ir G. S. solidariai. Priteistos R. A. jo turėtos 1 700 Lt išlaidų dėl teisinės pagalbos iš O. J. ir G. S. solidariai. Nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. sausio 26 d.

6. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-13-593/2015, be kita ko, G. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje, 263 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje. Jam paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė bausmę atliekant pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. sausio 6 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo paskirta su 2010 m. lapkričio 17 d. ir 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiais subendrinta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 13 (trylika) metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, atliktą pagal 2012 m. sausio 6 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2010 m. rugpjūčio 29 d. iki 2011 m. vasario 29 d. ir nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2015 m. sausio 15 d. Kardomoji priemonė – suėmimas – nepakeistas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti ir suėmime išbūtas laikas įskaitytas į bausmės laiką.

7. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-84-495/2016, be kita ko, pakeistas Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendis. Panaikinta nuosprendyje nustatyta G. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 263 straipsnio 3 dalyje (V. G. atžvilgiu), padarė organizuota grupe.

Žemesnės instancijos teismas

8. Bausmės pradžia – 2010 m. rugpjūčio 29 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 27 d., du trečdalius bausmės atliko – 2019 m. balandžio 27 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. liepos 29 d. – 2 metai 29 dienos.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi (teikimas Nr. TS-49-1078/2020) atmestas nuteistojo G. S. gynėjos advokatės A. V. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 59-118 netaikyti nuteistajam G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi byloje Nr. 1S-246-873/2020 atmestas nuteistojo G. S. gynėjos advokatės A. V. skundas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi G. S. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 59-11, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, atmestas. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi (skundas Nr. 1S-96-365/2021) nuteistojo G. S. gynėjo advokato O. Š. skundas atmestas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis.

11. Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką (vidutinė), 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 59-130 nutarė netaikyti nuteistajam G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Žemesnės instancijos teismas

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (skundas Nr. TS-56-1033/2021) atmestas nuteistojo G. S. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 59-130 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

12.1. Apylinkės teismas įvertino nemažai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų ir į juos atsižvelgė, tačiau vertino, kad šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad jis gali būti toliau taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės.

12.2. Apylinkės teismo vertinimu, šiuo metu stebimas teigiamas pokytis aktyviau įsitraukiant į resocializacijos procesą, tačiau nuteistojo emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos reikalauja tikslingų intervencinių priemonių taikymo siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei siekiant sėkmingos resocializacijos.

12.3. Nutartyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo įgyta specialybė, tvirti ryšiai su šeima ir pastovi gyvenamoji vieta, elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui, tačiau atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą nėra lemiantys sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą.

12.4. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta nutartyje, į pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri išliko vidutinė, nors pradėjo gilintis į savo nusikalstamo elgesio priežastis ir problemas, stebimas kritiškas požiūrį į savo neteisėtą elgesį, tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nes tik tęstinis nuteistojo dalyvavimas į jo kriminogeninius rizikos poreikius orientuotose programose ir priemonėse (nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas, objektyvaus savivaizdžio ir disciplinos stoka, neigiamas požiūris į priežiūrą, sunkumai identifikuojant problemines sritis, savęs realizavimas darbinėje veikloje (pradėjus dirbti ar savanoriškai ir nuolat atliekant nemokamus darbus), patvirtintų, jog tai ilgalaikio pobūdžio nuteistojo pastangos, siekiant sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, bei vieningą Komisijos narių nuomonę, kitas nutartyje nurodytas reikšmingas aplinkybes, teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą. Dėl to Komisijos Nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

13. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis G. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą paskiriant teismo parinktus įpareigojimus.

13.1. Su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistasis kategoriškai nesutinka, pareiškėjo nuomone, ji yra neteisėta ir nepagrįsta, nes šiuo metu egzistuoja ne tik formalieji, tačiau ir materialieji pagrindai taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo buvo vertinamas formaliai, teismas savo nutartyje atkartojo Komisijos nutarimo argumentus, per mažai vertino nuteistojo pateiktus argumentus ir paaiškinimus. Teismas vertino nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo neteisingai, neišsamiai ir šališkai.

13.2. Nuteistasis pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas atkartodamas Komisijos argumentus taip pat nepagrįstai sumenkino svarbias aplinkybes, kurios teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tinkamai neįvertino to, kad didžioji dalis bausmės yra jau atlikta, kad yra vykdomos Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, kad nuteistasis buvo du kartus skatintas už gerą elgesį bei daugelį kitų aplinkybių, tiesiog apsiribodamas pasisakymu, kad nors pozityviai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau jos nėra nulemiančios lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymą. Su tokiu teismo vertinimu visiškai nesutiktina, nuteistojo manymu, minėtos aplinkybės akivaizdžiai rodo jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taigi yra lemtinga aplinkybė lygtinio paleidimo taikymui.

13.3. G. S. pastebi, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties matyti, jog teismas kaip ir Komisija pamini nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau apsiribojo tik pasisakymu, kad jos yra reikšmingos, bei nepagrįstai sureikšmino pavienes aplinkybes, kurios neva neigiamai apibūdina nuteistojo pažangą keisti savo elgesį tinkama linkme, taip pat yra klaidingai interpretuojami elgesio, asmenybės aspektai ir tokiu būdu dirbtinai, neįtikinamais motyvais grindžiamas sprendimas atmesti nuteistojo prašymą ir skundą.

13.4. Pareiškėjo nuomone, formalieji kriterijai yra nustatyti – nuteistasis šiuo metu atlieka Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu subendrintą galutinę 13 metų laisvės atėmimo bausmę, 2/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2019 m. balandžio 27 d., o svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dieną neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 7 mėnesiai ir 6 dienos, t. y. šiai dienai faktiškai yra atlikta daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taigi tai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Be to, nuteistasis sutinka su tuo, jog jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, nors tai ir nėra privaloma sąlyga. Komisijai jau antrą kartą buvo pateiktas prašymas dėl paleidimo lygtinai iš pataisos įstaigos.

13.5. G. S. pažymėjo, kad jis visas pateiktas rekomendacijas įvykdė: 2020 m. lapkričio 30 d. atliko nemokamus darbus, pataisos įstaigos bibliotekoje taisė knygas, 2020 m. spalio 2 d. bibliotekos patalpoje atliko nemokamus darbus, 2020 m. lapkričio 19 d. dalyvavo psichologo parinktoje intervencinėje elgesio pataisos priemonėje, tikslingai nukreiptoje į problemų identifikavimą, sprendimą bei nusikalstamos rizikos ir pasekmių analizę. 2021 m. rugpjūčio 3 d. Komisija pateikė G. S. tokias pačias rekomendacijas: 1. Dalyvauti tikslinėse, intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualų kriminogeninių veiksnių valdymą (smurtinis elgesys); 2. Atlikti nemokamus darbus. 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarime Komisija paminėjo, kad nuteistasis ankstesnes rekomendacijas įvykdė ir nuo 2021 m. kovo 2 d. lankė ir 2021 m. liepos 22 d. baigė individualią intervencinę priemonę „Smurto prevencija“, tačiau Komisija šio fakto niekaip nevertino, bet ir vėl pateikė nuteistajam identiškas rekomendacijas. Be to, Komisijos nutarime iš viso nėra paminėta, kad rekomendacijos dėl nemokamo darbo taip pat jau yra įvykdytos, šis faktas net nebuvo nurodytas nutarime, tačiau Komisijos vertinimu nuteistasis stokoja motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje. Teismas savo nutartyje minėtų aplinkybių niekaip nevertino.

13.6. Nuteistasis nesutinka, kad jo nuostatos į darbą yra neigiamos. Nuteistasis turi motyvaciją darbui, tai pagrindžia ir jo bausmės atlikimo metu įgyta kvalifikacija, be to, nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje, pozityvaus užimtumo programose. Teismas paminėjo, kad, vertinant nuteistojo motyvaciją darbui, matyti, jog dėl jauno amžiaus iki bausmės atlikimo nėra sukaupęs jokios darbinės patirties, tačiau bausmės atlikimo metu administracijos siūlomo darbo atsisakė, įgytos profesinės kvalifikacijos netobulino ir bausmės atlikimo metu nedirbo, kas rodo žemą motyvaciją darbui. Teismas laiko nuteistojo motyvaciją darbui deklaratyvia, tačiau nuteistasis su tokiu teigimu nesutinka. Tokiai išvadai prieštarauja ir nuteistojo siekis įsidarbinti po paleidimo iš pataisos namų, turėti legalų pajamų šaltinį – ketina įsidarbinti MB „B.“ pagalbiniu darbuotoju. Tai pagrindė ir 2020 m. birželio 5 d. MB „B.“ direktoriaus išduota pažyma – sutikimas priimti G. S. į darbą po jo paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis supranta savo pareigą pilnai atlyginti turimus finansinius įsipareigojimus, be to, nuteistojo žmona D. S. yra priversta viena auginti jų su nuteistuoju vaiką, todėl nuteistasis norėtų kuo greičiau įsidarbinti, tokiu būdu atlikti savo pareigas – tinkamai išlaikyti savo vaiką, šeimą bei atlyginti finansinius įsipareigojimus. Be to, teismas paminėjo ir tai, kad neturint jokios darbo patirties ir būnant 29 metų amžiaus galimi dideli sunkumai integruotis darbinėje veikloje ir gauti gerai apmokamą darbą, kas, nuteistojo manymu, tik pagrindžia, kad paleistas lygtinai jis turėtų daugiau galimybių spręsti šį klausimą ir rasti savo vietą darbo rinkoje, nes esant ir toliau pataisos namuose, einant laikui jis neturi galimybės spręsti šią problemą, nes administracijos siūlomas darbas pataisos namuose niekaip nepadės nuteistajam surasti darbą po paleidimo iš pataisos namų. Akivaizdu, kad, paleistas lygtinai, nuteistasis turės žymiai daugiau galimybių darbui, be to, nuteistasis po paleidimo jau turėtų darbą MB „B.“.

13.7. Nuteistasis nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. Komisija vertino nuteistojo prašymą formaliai, kadangi pateikė nuteistajam tas pačias rekomendacijas, kurias nuteistasis jau įvykdė, ir nevertino nei to, kad nuteistasis vykdė ir rekomendaciją atlikti nemokamus darbus, kas prieštarauja Komisijos pasisakymui dėl priešingo nusistatymo prieš darbą, ir rekomendaciją dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, kas prieštarauja Komisijos pasisakymui dėl nestebimos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

13.8. Žemesnysis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. Komisija pasisakė, jog nors nuteistasis vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau buvo gautas tarnybinis pranešimas, kad nuteistasis disponavo nuteistiesiems draudžiamais turėti daiktais (mobiliojo ryšio telefonu). Su tokiu Komisijos pasisakymu negalima sutikti, kadangi tokiu būdu Komisija sumenkino teigiamai G. S. charakterizuojantį faktą – nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis intensyviai vykdo Individualiame plane numatytas priemones, yra tinkamai įvertinęs savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir padaręs reikiamas išvadas, taigi šio fakto negalima sumenkinti. Be to, Komisijos nutarime paminėta, kad įvertinus pažeidimo aplinkybes bei tai, kad nuteistasis pats atidavė mobilaus ryšio telefoną, buvo siūlyta jam neskirti nuobaudos, kas yra svarbu. Taigi šis pažeidimas neturėjo būti paminėtas Komisijos tokiu aspektu, lyg jis sumenkina tą faktą, kad nuteistasis vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

13.9. G. S. nurodė, kad teismas klaidingai vertino, kad pagal 2020 m. gegužės 29 d., 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. birželio 30 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo pažymas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistasis skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 7829,95 eurų. 2021 m. birželio 30 d. Vilniaus pataisos namų turto valdymo skyriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuteistasis skolingas šią sumą pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo ir skolos nemoka. Priešingai, nei nurodo Komisija, nuteistasis šiuo metu yra įvykdęs didesnę dalį jo turimų finansinių įsipareigojimų, ką patvirtina antstolės S. Ž. 2020 m. birželio 10 d. išduota pažyma. Joje yra nurodoma, kad G. S. yra vykdomos dvi vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuteistasis yra skolingas 669,51 Eur, o R. A. iš pateiktų išieškojimui 6 222,32 Eur skolingas yra 0,00 Eur, t. y. sumokėjo visą pateiktą išieškojimui sumą, ir kad ir toliau yra mokama, taigi, priešingai nei vertina teismas, nuteistasis vykdo prievolę atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

13.10. Nuteistojo vertinimu, teismas vertino jo finansinės pareigos atlikimą neišsamiai, toks pareigos atlikimas parodo jo pasiruošimą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, keistis į teigiamą pusę. Nuteistasis nesutinka su teismu dalyje dėl to, kad finansinę naštą jis perkėlė artimiesiems. Pirmiausia, kitaip nuteistasis neturėtų galimybės atlyginti padarytą žalą, kadangi esant pataisos namuose jis neturi jokių pajamų. Antra, nuteistasis po paleidimo iš pataisos namų ketina įsidarbinti ir atlyginti savo artimiesiems patirtas išlaidas bei įvykdyti likusią finansinių įsipareigojimų dalį. Pabrėžiama, kad tai, jog jo artimieji vykdė prievolę atlyginti žalą parodo ne naštos jiems perkėlimą, o pagrindžia stiprius nuteistojo socialinius ryšius, tai, kad yra žmonės, pasiryžę padėti nuteistajam ne tik vykdyti jo prievoles, bet ir socializuotis išėjus iš pataisos namų.

13.11. Atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija nurodė, jog nestebima pažanga mažinant pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta vidutinė rizika. Tokia Komisijos išvada yra iš esmės nemotyvuota, kadangi per 10 metų bausmės atlikimo nuteistasis buvo vertintas tik du kartus: 2015 m. balandžio 8 d. ir 2020 m. liepos 8 d.

13.12. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuteistasis atitinka visas sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnyje, savo elgesiu įrodė, kad padarė pažangą, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra toks, jog būtų pagrindas jį ir toliau laikyti izoliuotai nuo kitų žmonių. Nuteistasis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, ketina įsidarbinti. Nuteistasis gali tinkamai integruotis visuomenėje, jausti atsakomybę už savo padarytus veiksmus ir už savo ateitį, ką patvirtina ir psichologo vertinimas. Iš Vilniaus pataisos namų pateiktos medžiagos nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistojo lygtinis paleidimas keltų grėsmę visuomenės saugumui.

13.13. Skunde nurodoma, kad nuteistasis įvykdė 2020 m. liepos 23 d. Komisijos nutarime nurodytas rekomendacijas – dalyvavo psichologo parinktoje intervencinėje elgesio pataisos priemonėje, tikslingai nukreiptoje į problemų identifikavimą, sprendimą bei nusikalstamos rizikos ir pasekmių analizę, 2021 m. liepos 22 d. baigė individualią intervencinę priemonę „Smurto prevencija“, kuria lankė nuo 2021 m. kovo 2 d., 2020 m. spalio ir lapkričio mėnesį atliko nemokamus darbus, be to, nuteistasis vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis pastoviai keičia savo elgesį į teigiamą pusę.

13.14. Nuteistasis nesutinka ir su teismo vertinimu dėl nuteistojo paviršutiniško požiūrio į bausmės atlikimą (įvykdė Komisijos rekomendacijas, todėl turi būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos). Pirmiausia, nuteistasis atkreipė dėmesį į tai, kad įvykdė visas pateiktas rekomendacijas ne dėl to, kad neva turėtų būti dėl to paleistas lygtinai, o norėdamas pažymėti, kad Komisija vertina jo prašymą paviršutiniškai, nevertindama ankstesnių komisijų pateiktų rekomendacijų, kadangi Komisija ir vėl pateikė tas pačias rekomendacijas, kurios jau buvo įvykdytos, ir tai tik pagrindžia Komisijos paviršutiniškumą ir šališkumą. Antra, nuteistojo manymu, jis turėtų būti paleistas lygtinai ne dėl to, kad įvykdė rekomendacijas, o dėl to, kad atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus reikalavimus, visus materialiuosius ir formaliuosius lygtinio paleidimo pagrindus.

13.15. Nuteistojo manymu, jo pavojingumas visuomenei yra mažas, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pirmą kartą, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas, nusikalstama veika buvo atlikta jau prieš ilgą laiką, o nuteistasis per šį laiką dėjo daug pastangų tam, kad pasitaisyti – mokėsi, įgijo elektriko kvalifikaciją, sukūrė šeimą.

13.16. Atkreipė teismo dėmesį į dar vieną svarbią aplinkybę – nuteistojo stiprią sveikatos būklės pablogėjimą. Nuteistajam kilo rimtos problemos su sveikata, susijusios su stuburu ir kojomis, jam yra reikalinga gydytojų pagalba, gydymas, bei kuo skubiau, kad nuteistasis neprarastų darbingumo ir, išėjęs iš pataisos namų, galėtų turėti darbą ir legalų pragyvenimo šaltinį, išlaikyti savo šeimą. Akivaizdu, kad iškilusiais problemas su sveikata žymiai lengviau išspręsti būnant laisvėje, o ne pataisos namuose.

13.17. Nuteistojo manymu, teismas mažai atsižvelgė į nuteistojo turimus teigiamus socialinius ryšius. Pažymėtina, kad nuteistasis net ir būdamas pataisos įstaigoje kūrė ilgalaikius socialinius planus ateičiai, palaikė artimus socialinius ryšius ir su visa savo šeima – tėvu ir motina, broliu, ir su savo žmona. Nuteistasis susituokė 2015 m. spalio 23 d., paleistas iš laisvės atėmimo vietos gyventų kartu su žmona D. S. bei jų mažamečiu vaiku, gimusiu 2017 m. vasario 11 d.

13.18. Kartu atkreipė dėmesį į tai, jog į kiekvieną konkrečią bausmę būtina pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Šioje vietoje atkreipė dėmesį ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Nors mažamečio vaiko turėjimas ir auginimas yra įprastas ir būdingas daugeliui asmenų ir tai nėra išimtinė aplinkybė, visgi negalima nesutikti, kad šiuo atveju kenčia būtent nepilnamečio vaiko, kuriam yra vos keli metai, interesai, tuo pačiu pažeidžiamas ir visuomenės interesas.

13.19. Pareiškėjas nurodė, kad nuteistasis atitinka visas sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnyje, savo elgesiu įrodė, kad padarė pažangą, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra toks, jog būtų pagrindas jį ir toliau laikyti izoliuotai nuo kitų žmonių. Nuteistasis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, ketina įsidarbinti. Nuteistasis gali tinkamai integruotis visuomenėje, jausti atsakomybę už savo padarytus veiksmus ir už savo ateitį, ką patvirtina ir psichologo vertinimas. Iš Vilniaus pataisos namų pateiktos medžiagos nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistojo lygtinis paleidimas keltų grėsmę visuomenės saugumui.

13.20. G. S. pažymi, kad savo praeities nuteistasis pakeisti negali, o jo elgesys paskutiniu metu parodo, kad jis yra pasiryžęs keisti savo asmenybę ir gyvenimą į teigiamą pusę.

13.21. Nuteistojo teigimu, jis yra atlikęs daugiau kaip dešimt laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas labai jauno amžiaus, jo manymu, kuo greičiau jis bus paleistas iš pataisos namų, tuo greičiau gebės tinkamai resocializuotis visuomenėje. Šiai dienai nuteistasis yra sukūręs ilgalaikius socialinius planus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, susilaukė mažamečio vaiko, turi darbo pasiūlymą, taigi taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jam būtų suteikta darbo vieta, todėl nuteistasis turi visas galimybes ir yra pasiryžęs savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

13.22. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad taikius lygtinį paleidimą nuteistasis turės gyvenamąją vietą. Nuteistasis gyvens su savo sutuoktine ir vaiku adresu (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo įstaigoje turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus elgesio ir ateityje. Pačiai visuomenei naudingiau integruoti atgal asmenis palaipsniui, o ne tiesiai iš įkalinimo įstaigos atlikus visą bausmę. Dėl šių priežasčių pirmenybė turėtų būti teikiama tolimesnėms teigiamo elgesio korekcijoms būnant laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Turėdamas legalų pragyvenimo šaltinį nuteistasis gerins ne tik savo ir šeimos finansinę padėtį, bet ir apskritai sumažins valstybei tenkančią naštą išlaikyti jį įkalinimo įstaigoje, įvykdys likusius finansinius įsipareigojimus.

13.23. G. S. akcentuoja, kad teismas nepagrįstai mažai atsižvelgė į visumą materialiųjų pagrindų, leidžiančių konstatuoti teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tokiu būdu nepagrįstai sprendė, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas yra negalimas. Teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnę kriminalinę praeitį, anksčiau paskirtas nuobaudas, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl resocializacijos toliau gali siekti ir būdamas neizoliuotas nuo kitų žmonių.

13.24. Teigė, kad teismas priimdamas nutartį tinkamai neįvertino palankių lygtiniam paleidimui aplinkybių. Nors teismas visgi įžvelgė nuteistojo asmenybės teigiamus požymius, tačiau vien formaliais pagrindais padarė išvadą, jog jie yra nepakankami manyti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

13.25. Nurodė, kad G. S. asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu bei kiti jį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad taikius lygtinį paleidimą jis nenusikals ir laikysis įstatymų, todėl teismo nutartis turi būti panaikinta.

13.26. Atkreipė dėmesį į tai, jog lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Juo labiau, kad nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikomas žymus laisvės suvaržymas, leidžiantis pilnai kontroliuoti jo elgesį probacijos metu – intensyvi priežiūra. Visos aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistasis atliko didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės, patyrė pakankamai suvaržymų ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos namų laisvėje nuteistasis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

14. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. S. skundas atmetamas

15. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 4 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Žemesnės instancijos teismas

16. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas spręsdamas G. S. lygtinio paleidimo klausimą teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 164 straipsnio 6 dalies nuostatomis, BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

17. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju nėra ginčo, kad G. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o po paskutinio G. S. vertinimo 2020 m. birželio 19 d. jo nusikalstamo elgesio rizika nepakito. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje, pozityvaus užimtumo programose, yra kelis kartus skatintas, laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pagal galimybes moka įsiskolinimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo metu turėtų gyvenamąją vietą, visi jo ateities planai nukreipti į šeimą, jos gerovės kūrimą, nusikaltimų nedarymą, bausmės atlikimo metu įgijo elektros įrenginių remontininko profesinę kvalifikaciją, problemų dėl alkoholio ir (ar) psichotropinių medžiagų vartojimo neturi, įvykdė ankstesnes Komisijos rekomendacijas. Vis dėlto tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį G. S. charakterizuojančius duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

18. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą(us) nusikaltimą(us), taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. G. S. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už, be kita ko, tyčinių, sunkių, visuomenei pavojingų nusikaltimų padarymą (nusikaltimų nuosavybei bei disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti). G. S.padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, yra vertinamos kaip itin pavojingos, jomis keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėms medžiagoms formavimasis, neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta. Tokio pobūdžio nusikaltimai, o taip pat ir G. S. amžius, kai jis pirmą kartą buvo nuteistas būdamas 18 metų, ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą dar labiau sustiprina ir tai, jog G. S. atžvilgiu dar prieš aptarto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą buvo ne kartą priimti kiti apkaltinamieji nuosprendžiai. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas, išsamiai aptaręs nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, pagrįstai darė išvadą, kad rizika, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka.

19. Vertinant skundo argumentus, susijusius su G. S. įsidarbinimu (skunde jis nurodo, kad ketina įsidarbinti MB „B.“ pagalbiniu darbuotoju. Tai pagrindė ir 2020 m. birželio 5 d. MB „B.“ direktoriaus išduota pažyma), pažymima, kad rašytinis darbdavio patvirtinimas apie G. S. įdarbinimą MB „B.“ jam išėjus iš pataisos įstaigos buvo išduotas jau seniai (skunde nurodoma 2020 m. birželio 5 d., asmens byloje yra 2020 m. gruodžio 2 d., 2021 m. birželio 28 d. pažymos), todėl neaišku, ar toks įsipareigojimas dar tikrai galioja ir yra aktualus.

20. Pažymima, kad bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiku akivaizdžiai tik teigiamu elgesiu nepasižymėjo. Per šį laikotarpį nors jis ir skatintas 2 kartus 2014 ir 2016 m., tačiau 44 kartus 2011 m. – 2014 m. ir 2017 m. – 2020 m. baustas drausmine tvarka. Kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones.

21. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

21.1. Iš 2021 m. liepos 26 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad grafoje „Emocinė gerovė“ nurodyta, be kita ko, jog G. S. nesuvokia savo smurtinio elgesio pavojingumo, save vertina kaip nepavojingą kitiems visuomenės nariams, neįvardina savo neigiamų asmenybės savybių, trukdančių sėkmingai adaptuotis visuomenėje ir laikytis visuotinai priimtų elgesio normų. 2017 m. spalio 27 d. psichologo išvadoje minima, kad nuteistojo savęs vertinimas neadekvačiai aukštas, savo elgesio analizuoti ir vertinti nelinkęs, problemas įžvelgia aplinkiniuose, o ne savyje. Vertybių sistema asociali, savo įsitikinimų keisti neketina. Palaiko neformaliąsias nuteistųjų elgesio („subkultūros“) taisykles, savo socialinį statusą tiesiogiai sieja su padėtimi tarp kitų nuteistųjų. Palaiko ryšius su artimaisiais, tačiau dėl savo elgesio pasekmių jiems nesusimąsto. Nuteistasis konfliktiškas, impulsyvus, agresyvus, sudėtingose situacijose elgiasi negalvodamas apie galimas pasekmes. Bendraujant stokoja pagarbos kitam asmeniui. Nemotyvuotas keistis. Apibendrinant silpna impulsų kontrolė, sunkumai dėl savivaizdžio adekvatumo, kritinio požiūrio į save tiesiogiai siejosi su G. S. nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Pastaruoju metu nuteistasis deda tam tikras pastangas spręsti emocijų raiškos problemas. Nors grafoje „Mąstymas ir elgesys“ nurodomos tam tikri teigiamai jį apibūdinančios aplinkybės – tarpasmeniniai jo įgūdžiai pakankami, geba tinkamai komunikuoti pokalbio metu, intervencinėje elgesio pataisos programoje buvo motyvuotas ir savo nusikalstamų veikų bei praeities nevengė analizuoti atvirai ir kita, tačiau apibendrinama, kad nuteistasis turi impulsyvaus elgesio, socialinių taisyklių laužymo, įstatymų pažeidimų praeityje istoriją. Jo smurtinis elgesys siejosi su teigiamomis nuostatomis tokio elgesio atžvilgiu, neadekvačiomis reakcijomis į susiklosčiusias aplinkybes, negebėjimu taikiai spręsti kilusių konfliktų. Grafoje „Nuostatos“ pažymėta, kad interviu metu nuteistasis diskriminacinių nuostatų neišsako. Vis dėlto apibendrinant nurodyta, kad G. S. nusikalstamas elgesys tiesiogiai susijęs su jo susiformavusiomis netinkamomis moralinėmis nuostatomis ir konkrečiomis situacijomis, kai jos pasireiškė.

21.2. Pažymima, kad nuteistajam G. S. 2021 m. liepos 23 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Šią riziką sudaro, be kita ko, ir dinaminiai kintamieji veiksniai, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti neigiami bruožai, kad pakartotinio vertinimo metu buvo nustatyta, jog G. S. nepasižymi motyvacija save realizuoti darbinėje veikloje (taip pat vienas iš dinaminių veiksnių nurodytas darbo patirties stoka), struktūruotoje aplinkoje nuteistojo elgesys nėra disciplinuotas. Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų nuteistojo skunde itin akcentuojamų jo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme G. S. pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Be to, apygardos teismas pažymi ir tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 2015 metų nesikeičia, ši rizika buvo vertinama pakartotinai 2015 m. balandžio 8 d., 2020 m. birželio 19 d., 2021 m. sausio 6 d. ji nustatyta vidutinė.

22. Nors G. S. skunde pastebėjo, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. Komisija vertino nuteistojo prašymą formaliai, kadangi pateikė nuteistajam tas pačias rekomendacijas, kurias nuteistasis jau įvykdė, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priežastys, dėl kurių pateiktos rekomendacijos, tai yra G. S. motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje stoka ir jo polinkis į smurtinį elgesį, dar nėra išnykusios ar ženkliai sumažėjusios. Atkreipiamas dėmesys į nuteistojo skunde išdėstytą požiūrį, jog administracijos siūlomas darbas pataisos namuose niekaip nepadės jam surasti darbą po paleidimo iš pataisos namų. Nors sutinkama, kad G. S. nebūtinai būdamas laisvėje dirbtų analogišką darbą, tačiau toks teiginys rodo jo požiūrį į darbštumą kaip bendražmogišką savybę, ją menkinant, apskritai nenorą dirbti. Be to, Komisija nutarime pagrįstai pastebėjo, kad jis baustas drausmine tvarka už tai, kad atsisakė dirbti valgykloje. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad iki nuteisimo jis užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, o visą bausmės atlikimo laikotarpį stokojo motyvacijos darbui, todėl šiuo metu abejotina, kad būdamas laisvėje jis užsiimtų teisėta darbine veikla. Didžiausią susirūpinimą iki šiol kelia nuteistojo G. S. mąstymo ir elgesio ypatumai. Apie G. S. polinkį į smurtinį elgesį jau vertinta šios nutarties 21 punkte. Atkreipiamas dėmesys, kad prieš tai priimtame Komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarime nuteistajam G. S. buvo paskirta analogiška rekomendacija kaip ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarime dalyvauti tikslinėse, intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, o 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu rekomenduota dalyvauti tokiose priemonėse būtent dėl smurtinio elgesio valdymo, be to, rekomenduota atlikti nemokamus darbus. Taigi negalima teigti, jog G. S. buvo pateiktos tokios pačios rekomendacijos kaip ir paskutiniu Komisijos nutarimu. G. S. turi galimybę paskirtas rekomendacijas vykdyti ir taip įrodyti, kad gali likusią bausmės dalį atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

23. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo G. S. pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo šeima, gyvenamosios vietos turėjimu bei teigiama darbine motyvacija. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau įvertinus tai, kad šios aplinkybės, t. y. artimųjų buvimas, gyvenamosios vietos turėjimas egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog jam būnant laisvėje jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejojama, jog nuteistojo šeima ir gyvenamosios vietos turėjimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

24. Nuteistasis skunde nurodė, kad kilo rimtos problemos su sveikata, susijusios su stuburu ir kojomis, jam yra reikalinga gydytojų pagalba. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens byloje yra duomenys (2021 m. liepos 14 d. patvirtinimas, asmens bylos pažymos), patvirtinantys, kad G. S. užtikrinama jo teisė į sveikatos apsaugą.

25. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad nuteistasis G. S. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas spręsdamas G. S. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo G. S. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Darius Pranka