Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio/nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei A. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo – A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovė A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Jurgita Vaisėtaitė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad A. M. laikinas motinos valdžios apribojimas savo prevencinės, auklėjamosios funkcijos neatliko. A. M. žinodama ir suvokdama pareigą dukrą auginti, prižiūrėti, auklėti bei materialiai išlaikyti, šios pareigos nevykdo ir sąmoningai neįgyvendina motinos valdžios savo dukros M. N. atžvilgiu. Atsakovė dažnai keičia gyvenamąją vietą ir darbus, šiuo metu jau niekur nedirba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

8. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. M. yra nepilnametės M. N., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3134-1114/2022, laikinai apribota A. M. motinos valdžia nepilnametės M. N., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; neterminuotai apribota S. N. tėvo valdžia nepilnametės M. N. atžvilgiu; iš A. M. priteistas išlaikymas nepilnametei M. N. po 245 Eur iki dukros pilnametystės. 2021 m. balandžio 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-1065 M. N. buvo nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta A. M.. 2022 m. birželio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų nutartimi buvo nustatyta nuolatinė globa nepilnamečiui vaikui M. N., jos nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirta A. M.. Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad A. M. vykdo individualią veiklą, nuo 2023 m. gegužės 15 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašų matyti, kad A. M. per paskutinių 5 metų laikotarpį nebuvo bausta administracine tvarka. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, A. M. neįgalumas nenustatytas.

10. Teismas, priimdamas sprendimą riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę taikyti: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė. Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos ypatingos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

11. Byloje esančiame 2023 m. balandžio 21 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodyta, kad globėja tinkamai atlieka savo pareigas, rūpinasi mergaitės auklėjimu, sugeba užtikrinti tinkamą priežiūrą, rūpinasi vaiko sveikata. Globėja nuolat bendrauja su globos koordinatore, dalinasi pasiekimais ir sunkumais. Skyrius neturi duomenų, kad vaiko motina ar tėvas kreiptųsi į teismą su prašymu dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Priežastys, dėl kurių buvo nustatyta globa (rūpyba) neišnyko.

Buvo išklausyta ir vaiko nuomonė, kuri pasidžiaugė, jog gyvena globėjos namuose. Mergaitė sako, kad globėjos šeimoje jaučiasi puikiai, yra mylima. Taip pat nurodo, kad jos ryšys su globėjos dukra yra labai stiprus, ji jai atstoja vyresnę sesę. M. N. jaučiasi pilnaverčiu šeimos nariu, puikiai sutaria su globėja ir jos vaikais. Kartais nuvažiuoja aplankyti senelės gretimame kaime.

12. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras 2023 m. balandžio 21 d. rašte Nr. S23-189 nurodė, jog lankymosi metu pastebėta, kad santykiai tarp globotinės ir globėjos yra šilti ir artimi, mergaitė pasitiki globėja, gali su ja atvirai pasikalbėti, jos namuose jaučiasi mylima ir saugi. Susitikimo metu M. N. visada tvarkingai apsirengusi, drabužiai atitinka metų sezoną, yra aprūpinta visomis mokslui skirtomis priemonėmis, mažametei sudarytos sąlygos bei finansinės galimybės lankyti neformaliojo ugdymo būrelius, todėl manytina, kad globos išmoka yra naudojama tinkamai. A. M. šeima savarankiškai susitvarko su globos procesu, Globos centras jokių nusiskundimų dėl globos nėra gavęs. Pabrėžė, kad globėja yra geranoriškai nusiteikusi bendrauti su Globos centro specialistais, teigiamai žiūri į Globos centro darbuotojų apsilankymus jos namuose, yra informuota, kad esant būtinumui ji visada gali kreiptis pagalbos į Globos centrą, turi specialistų kontaktus, palaiko ryšį su globos koordinatore.

13. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorės 2023 m. balandžio 21 d. rašte nurodyta, kad M. N. mokosi 3 klasėje. Jos pasiekimai yra vidutinio lygio, mergaitė pakankamai gabi, per pamokas yra ramaus būdo, dažniausiai susikaupusi. Mergaitė ugdymo įstaigą lanko reguliariai. Susirgus globėja visada informuoja klasės auklėtoją ir praleistas pamokas pateisina. Mokykloje M. N. lanko muzikos ir informatikos būrelius, skirtus pradinio ugdymo mokiniams. Po pamokų globėja A. M. veža M. į karate užsiėmimus, kuriuos lanko jau keletą metų ir turi gerų pasiekimų. Mergaitė į mokykla ateina tvarkinga, gražiai aprengta. Ypatingų problemų, susijusių su ugdymo procesu, nebuvo.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė A. M. netinkamai rūpinasi savo nepilnamete dukra, o būtent – nuolat keičia gyvenamąjį būstą, darbus bei partnerius, yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, su dukra bendrauja epizodiškai, išlaikymo neteikia, nededa jokių pastangų susigrąžinti mergaitę į šeimą, jai patogu, jog jos vaiku rūpinasi kiti asmenys. M. N. globėja nurodė, kad neprieštarauja atsakovės bendravimui su dukra, tačiau mama nerodo noro bendrauti su vaiku, dažnai keičia gyvenamąsias vietas.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į atsakovės gyvenimo būdą, požiūrį į motinos pareigas, siūlomos socialinės pagalbos ignoravimą, nedalyvavimą teismo posėdyje, konstatuotina, kad atsakovė vengia atlikti motinos pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nesistengia ir nekeičia savo elgesio, vaiku nesirūpina nesant jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių ji negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3.155 straipsnio 2 dalis).Teismui laikinai apribojus atsakovei motinos valdžią, ji savo elgesio nepakeitė, teigiamų išvadų nepadarė ir konstatuotina, kad ši priemonė savo auklėjamosios funkcijos neatliko. Manytina, kad savo veiksmais atsakovė daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, psichologinei sveikatai, visiškai dukra nesirūpina, vaiko ugdymo ir auklėjimo procese nedalyvauja, nesidomi vaiko sveikata, neteikia išlaikymo, nesistengia vaiko susigrąžinti, piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teisėmis ir nėra objektyvių duomenų, kad padėtis ateityje gali iš esmės pasikeisti, todėl yra pakankamas pagrindas atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko M. N. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

16. Teismo sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

17. Byloje pareikštas ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

18. Už reikalavimą apriboti motinos valdžią nepilnamečiam vaikui mokėtinas 146,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kadangi ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtina 75 procentai viso mokėtino žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Esant nurodytam, iš atsakovės A. M. valstybei priteistina 110,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

19. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 19,92 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 19,92 Eur išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko M. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 110,00 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (raštinei).

Išaiškinti atsakovei, kad priteistų į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB “SEB bankas”, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB “Šiaulių bankas”, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – AB “Luminor bank”, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – AB “Medicinos bankas”, įmokos kodas: 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teismo sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.