Alytaus apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti pagal verslo liudijimą, bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2019 m. gegužės 11 d. nuo 08.00 val. iki 13.00 val., 2019 m. gegužės 12 d. nuo 08.00 val. iki 13.00 val., 2019 m. gegužės 28 d. nuo 08.00 val. iki 13.00 val., 2019 m. gegužės 29 d. nuo 08.00 val. iki 13.00 val., Alytaus miesto turgavietėje, (duomenys neskelbtini), neinformavusi mokesčio administratoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMĮ) apie pradėtą vykdyti komercinę veiklą, neturėdama įsigijusi verslo liudijimo ir/ar neįregistravusi individualios veiklos, neteisėtai prekiavo buitine chemija, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – GPMĮ) 35 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurie numato, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

Be to, 2019 m. spalio 6 d. nuo 08.00 val. iki 11.40 val. Alytaus miesto turgavietėje, neteisėtai, neturėdama įsigijusi verslo liudijimo ir/ar neįregistravusi individualios veiklos, neinformavusi mokesčio administratoriaus – VMĮ apie pradėtą vykdyti komercine veiklą, taip pat panaudodama nelegaliai dirbančios S. A. darbą – prekiaudama per S. A., prekiavo buitine chemija (pardavė prekių už 17 Eur), tokiu būdu pažeisdama Nr. IX-1007 (GPMĮ) 35 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Be to, 2019 m. spalio 6 d. nuo 08.00 val. iki 11.40 val. Alytaus miesto turgavietėje, turėdama prekybos vietą, kurioje prekiavo buitine chemija, tai yra vykdydama komercinę veiklą, bei būdama darbdavė, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudarė rašytinės darbo sutarties su darbuotoja S. A., bei apie jos priėmimą į darbą ir socialinio draudimo pradžią nevėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus (toliau – Sodra). Tokiu būdu būdama darbdave neužtikrino, kad jos naudai dirbanti darbuotoja S. A. dirbtų legaliai, įstatymų nustatyta tvarka, bei pažeidė Lietuvos Respublikos darbo įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino. Parodė, jog dirba jau penkerius metus, žino, jog norint vykdyti jos vykdomą veiklą reikia įsigyti verslo liudijimą. Verslo liudijimą ji įsigyja tam tikroms dienoms. Protokole nurodytomis dienomis ji neturėjo verslo liudijimo, tačiau atėjo į darbą ir vykdė operacijas su kasos aparatu. S. A. yra jos tolima giminaitė, kuri kartais už ją dirba. S. A. už darbą nemoka, būna, kad ši iš jos pasiima kokią nors skalbimo priemonę. S. A. nebūna išsipirkusi verslo liudijimo, visa produkcija priklauso jai (R. S.). S. A. iš prekybos gautus pinigus atiduoda jai, sutvarko kasą, moka dirbti su kasos aparatu, nes yra su tokiu dirbusi spaudos kioske. Jos (R. S.) pajamos mažos, per dieną uždirba 17 eurų, 5 eurus atiduoda nuomai, susimoka Sodrai, PSD, viena išlaiko du vaikus, vyras nedirbantis. Šiuo metu veiklą ji vykdo legaliai, verslo liudijimas nupirktas, tvarkingai vykdoma buhalterija. Anksčiau tokių pažeidimų ji neturėjusi. Daugiau tokios klaidos nekartos, labai gailisi.

Iš R. S. rašytinio paaiškinimo matyti, jog dėl jai inkriminuojamų administracinių nusižengimų savo kaltę ji pripažino, gailėjosi. Parodė, jog apie 5 metus turgavietėje pardavinėja buitinę chemiją. Prekiaudavo buitine chemija įsigijusi verslo liudijimą, su kasos aparatu, perkant išmušdavo kasos kvitą. Kartais pažįstamos S. A. paprašydavo paprekiauti jos darbo vietoje, už darbą jai pinigų nemokėdavo, atsilygindavo duodama prekių. S. A. neturėjo verslo liudijimo, nes nenorėjo prarasti socialinių garantijų, prekiaudavo jos prekėmis, jos prašymu. Prekiaudavo vieną, du kartus per mėnesį, dirbdavo nuo 08.00 val. iki 13.00 val., kuriomis konkrečiai dienomis, neprisimena. 2019 m. spalio 6 d. R. S. prašymu S. A. prekiavo minėtame turguje nuo 08.00 val. iki 11.40 val., kai ją patikrino pareigūnai. S. A. prekiavo be kasos aparato ir nemušė kasos kvitų, dėl to, kad minėtai dienai ji taip pat nebuvo išsiėmusi verslo liudijimo, S. A. nurodė nenaudoti kasos aparato. R. S. individualios veiklos besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų ir išlaidų apskaitos žurnalo 18, 19 lapuose, fiskalinės dienos atskaitose Z nurodyta, kad 2019 m. gegužės 11 d., 2019 m. gegužės 12 d., 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. gegužės 29 d. ji pardavė prekių už tam tikrą sumą, tačiau minėtomis dienomis neturėjo išsipirkusi verslo liudijimo prekybai. Tomis dienomis turguje prekiavo nuo 08.00 val. iki 13.00 val., be verslo liudijimo, nes neprekiavo verslo liudijime nurodytomis dienomis, todėl galvojo, kad tai nepažeidimas. Gautas pajamas fiksavo kasos aparatu ir kvitus segė į žurnalą, nes jokių pajamų neslėpė ir mokesčių nevengė. Atsižvelgiant į tai, kad visus mokesčius ji yra sumokėjusi, bei išlaiko du vaikus, teismo prašė skirti jai kiek galima mažesnę baudą (b. l. 30–31).

Tai, kad R. S. padarė jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, be jos pačios prisipažinimo ir paaiškinimų patvirtina ir kiti byloje esantys toliau aptariamai rašytiniai įrodymai (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuoti nusižengimų faktai bei jų padarymo aplinkybės (bylos lapai (toliau – b. l.) 1–2).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūno G. J. tarnybinio pranešimo matyti, jog (duomenys neskelbtini) esančioje turgavietėje buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas. 2019 m. spalio 6 d. 11.40 val. turgavietės 1 paviljono rūsyje esančioje prekyvietėje, kurioje buvo prekiaujama buitine chemija buvo atliktas kontrolinis prekės pirkimas, buvo perkamas 7 Eur kainuojantis minkštiklis. Pardavėjai S. A. buvo sumokėta 10 Eur, o ši atidavė 3 Eur grąžos, tačiau kasos aparato kvito neišdavė. Dėl šio įvykio 2019 m. spalio 19 d. iš S. A., ir 2019 m. spalio 28 d. iš R. S., buvo paimti rašytiniai paaiškinimai. Administraciniam tyrimui vykdyti iš R. S. buvo paimtas individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų ir išlaidų apskaitos žurnalas Nr. 4, o 2019 m. spalio 9 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas Nr. (27.4-4-40-4E) RD-4747 su priedais. Minėti įrodymai patvirtino, jog R. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ANK 127 straipsnio 1 dalyje, ANK 127 straipsnio 3 dalyje, todėl jos atžvilgiu buvo pradėta administracinė teisena, surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 3–5).

2019 m. spalio 19 d. S. A. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2019 m. spalio 6 d. Alytaus turgavietėje dirbo prekių savininkės R. S. prašymu jos prekybos vietoje. Paprastai minėtoje prekybos vietoje dirba 2 kartus per mėnesį. Už darbą jai pinigų nemoka, R. S. duoda jai valiklių už 10 Eur. 2019 m. spalio 6 d. parduodama 7 Eur kainavusį minkštiklį kasos aparato kvito neišdavė, pati verslo liudijimo veiklai vykdyti neturi. 2019 m. spalio 6 d. pardavė prekių viso už 17 Eur (b. l. 27).

R. S. individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų ir išlaidų apskaitos žurnalo Nr. 4 18, 19 lapuose ir juose esančiose fiskalinės dienos atskaitos Z kopijose užfiksuotos pardavimo datos bei parduotų prekių kaina: 2019 m. gegužės 11 d. parduota prekių už 79 Eur; gegužės 12 d. fiskalinės dienos atskaitoje Z Nr. 1642. nurodyta, kad 2019 m. gegužės 12 d. parduota prekių už 57 Eur; 2019 m. gegužės 28 d. fiskalinės dienos atskaitoje Z Nr. 1649, nurodyta, kad 2019 m. gegužės 28 d. parduota prekių už 145 Eur; 2019 m. gegužės 29 d. fiskalinės dienos atskaitoje Z Nr. 1650, nurodyta, kad 2019 m. gegužės 29 d. parduota prekių už 147,50 Eur (b. l. 11–17).

2019 m. spalio 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte Nr. (27.4-4-40-4F,) RD-4747 ir jo prieduose, nurodyta, jog 2019 m. spalio 6 d. nei R. S., nei S. A. verslo liudijimų nebuvo įsigiję; 2019 m. gegužės mėnesį R. S. buvo įsigijusi verslo liudijimą prekiauti šiomis dienomis: 6, 17, 18, 19, 23, 24, 25, 26, 30, 31. Taip pat nustatyta, kad 2019 m. sausio, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesių nustatytomis dienomis R. S. turėjo įsigijusi verslo liudijimą prekybos veiklai (b. l. 22–26).

Iš 2019 m. spalio 28 d. pakvitavimo matyti, jog R. S. iš FNTT atsiėmė jai priklausantį individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų ir išlaidų apskaitos žurnalą Nr. 4, 49 lapų (b. l. 17).

Uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus prekybos“ 2019 m. spalio 16 d. pateiktame rašte Nr. 55 dėl R. S. ir S. A. nurodyta, jog prekybos vieta suteikta R. S.. Nuomos sutartis su ja nesudaryta. Už darbo dienas imamas vienkartinis rinkliavos mokestis. Už prekybos vietą 2019 m. spalio 6 d. atsiskaitė S. A. (b. l. 20).

Nelegalaus darbo sąvoką bei požymius apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kur numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą <...>. Nagrinėjamu atveju R. S. veikoje yra nelegalaus darbo požymių, nes ji turėdama prekybos vietą, kurioje prekiavo buitine chemija, tai yra vykdydama komercinę veiklą, vykdydama darbdavio funkcijas, leido dirbti S. A., nevėliau kaip prieš darbo pradžią nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties, ir apie jos priėmimą į darbą nevėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavusi valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pradžią.

127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimui įrodymui reikalinga nustatyti ar šio pažeidimo padarymas buvo ne vienkartinis veiksmas, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-450-116/2014). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. S. 2019 m. gegužės mėnesį, buvo įsigijusi verslo liudijimą prekiauti buitine chemija šiomis dienomis: 16, 17, 18, 19, 23, 24, 25, 26, 30, 31, tuo tarpu prekiavo ir 2019 m. gegužės 11, 12, 28, 29, dienomis. Taigi, toks R. S. elgesys nebuvo vienkartinis veiksmas, o sisteminga, 4 dienas trukusi neteisėta veikla, dėl kurios ji gavo pajamų, todėl tuo ji pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, kad Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 127 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 127 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vertėsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, panaudodamas šiai veiklai nelegaliai dirbančių asmenų darbą. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog R. S. 2019 m. spalio 6 d. leido dirbti S. A. jos (R. S.) darbo vietoje (pardavinėti R. S. priklausančią buitinę chemiją), nors minėtai dienai nei S. A., nei pati R. S. verslo liudijimo dirbti neturėjo. Tokiu būdu R. S. neturėdama įsigijusi verslo liudijimo ir/ar neįregistravusi individualios veiklos, neinformavusi mokesčio administratoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos apie pradėtą vykdyti komercine veiklą, taip pat panaudodama nelegaliai dirbančios S. A. darbą, pardavė prekių už 17 Eur, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 127 straipsnio 3 dalyje.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti <...>.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pažymėtina ir tai, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju R. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. S. dirbanti, neteista, metų bėgyje nebausta administracine tvarka (b. l. 32–37), ištekėjusi, turi du vaikus, kuriuos viena išlaiko, kadangi vyras yra nedirbantis. Atsižvelgtina ir į tai, jog R. S. yra smulki verslininkė, jos gaunamos pajamos nėra didelės. Įvertinęs J. J. nusižengimo pobūdį, padarytos žalos mastą, kilusias pasekmes, jos asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus visiškai įgyvendinta paskyrus jai mažesnes baudas, negu straipsnių sankcijose numatytos minimalios.

Galutinė administracinė nuobauda R. S. skiriama vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis.

ANK 127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš neteisėtos veiklos R. S. gavo pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad ji neteista, ankščiau už analogiškus nusižengimus nėra bausta, didelės žalos valstybei nepadarė, šie pinigai iš jos nekonfiskuotini (ANK 29 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

R. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jai 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

R. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jai 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

R. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jai 300 (trijų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R. S. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir paskirti jai galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 3 00 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusio Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.