Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., išnagrinėjęs A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2014 m. liepos 4 d., apie 08.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), buto gyventojai triukšmavo, šūkavo. Nuvykus policijos pareigūnams, jiems buto durų niekas neatidarė, pareigūnams paliepus nustoti šūkauti, buto gyventojai atsisakė vykdyti šį reikalavimą, ir toliau triukšmavo. Administracinio teisės pažeidimo protokole A. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d.

A. K. į bylos nagrinėjimą neatvyko, jai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, papildymų ar prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl neatvykimo priežastys pripažintos nesvarbiomis, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 2 d.).

Kaltinimas A. K. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., grindžiamas surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, paaiškinimais (b. l. 3 - 5), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 7 - 9), kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, šiems santykiams, tvarkai padaroma moralinio, fizinio, materialaus arba kitokio pobūdžio žala. Bendrasis veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, pavojingumo, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Šios teisės pažeidimo pavojingumą, žalingumą lemia jo objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, jo padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas ir pakartotinumas ir kokios buvo aplinkybės. Administracinį pažeidimą sudaro pagrindiniai elementai: administracinio teisės pažeidimo objektas; administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė; administracinio teisės pažeidimo subjektas; administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. numatyta atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Nagrinėjamu atveju A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2014 m. liepos 4 d., apie 08.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), buto gyventojai triukšmavo, šūkavo. Nuvykus policijos pareigūnams, jiems buto durų niekas neatidarė, pareigūnams paliepus nustoti šūkauti, buto gyventojai atsisakė vykdyti šį reikalavimą, ir toliau triukšmavo, tačiau byloje nėra surinkta objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog būtent A. K. būtų įvykdžiusi priešingą teisei veiką. Iš policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo bei paaiškinimų (b. l. 3 - 5), matyti, kad nuvykus pagal iškvietimą dėl triukšmo adresu (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė, su buto gyventojais pareigūnai bendravo per duris, todėl visiškai neaišku, kodėl būtent A. K. yra kaltinama pažeidimo padarymu. Bylose iš esmės nebuvo daugiau nebuvo rinkta jos kaltės įrodymų. Vien prielaida, kad ji yra minėto buto gyventoja, nesudaro pagrindo patraukti ją administracinėn atsakomybėn. Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. A. K. nurodė, kad tuo metu bute jos nebuvo, jos pateiktų paaiškinimų nepaneigia bylos medžiagoje surinkti duomenys.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad A. K. kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo nėra įrodyta.

Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Byla išnagrinėta teisėjo vienasmeniškai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str. pagrindu, posėdžio protokolas nebuvo rašomas, o Lietuvos Respublika administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 str. nuostatos netaikytinos, nes protokolo rašymo klausimas minėtame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 straipsnyje yra aiškiai reglamentuotas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 272 str., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 293 str., teismas,

nutaria:

Administracinę teiseną prieš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.