Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto A. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties, priimtos bankrutavusios A. V. įmonės bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi A. V. įmonei iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas į bankroto bylą bendraatsakoviu įtraukti bankrutavusios įmonės savininką A. V. ir nukreipti išieškojimą į A. V. nuosavybės teise priklausantį turtą. Prašymą grindė tuo, kad A. V. įmonė neturi jokio turto, kurį realizavus būtų dengiamos administravimo išlaidos ir tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi įtraukė A. V. bendraatsakoviu bankrutavusios A. V. įmonės bankroto byloje ir leido nukreipti išieškojimą į A. V. nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismas nurodė, kad individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas. Individualios įmonės atsakomybės už prievoles specifika lemia, jog bankroto byloje apskaitomas ir nukreipiamas finansinių reikalavimų tenkinimui ne tik individualios įmonės, bet ir jos savininkams (dalyviams) nuosavybės teise priklausantis turtas. Kadangi bankrutavusios A. V. įmonės bankroto procedūros yra tiesiogiai susijusios su įmonės savininko A. V. turtinėmis teisėmis, todėl teismas jį įtraukė bendraatsakoviu įmonės bankroto byloje. Kadangi taikos sutartis bankroto procese nebuvo sudaryta, įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, įmonės turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra, teismas leido išieškoti iš bankrutavusios A. V. įmonės savininkui A. V. nuosavybės teise priklausančio turto.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas A. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį. Apeliantas nurodo, kad visas jam priklausantis turtas bankroto administratoriui yra žinomas ir yra įkeistas AB Šiaulių bankui. Apeliantas neturi turto, kuris apeliantui priklausytų bendrąją jungtine nuosavybe, taip pat neturi gyvenamojo būsto, šeimą išlaiko apelianto sutuoktinė, apeliantas prie šeimos išlaikymo neprisideda, yra registruotas darbo biržoje. Pasak apelianto, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios individualios įmonės savininko atsakomybė už įmonės prievoles nėra absoliuti ir neribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2010). Atsiliepime į atskirąjį skundą bankrutavusios A. V. įmonės bankroto administratorius prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. palikti nepakeistą.Nurodo, kad apeliantui be jo atskirajame skunde nurodyto turto, priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas, kurio bendra vidutinė VĮ Registrų centro vertė siekia net 32 281 Eur ir kurį realizavus piniginės lėšos galėtų būti panaudotos įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti. Bankrutuojanti įmonė neturi nuosavybės teise priklausančio turto, nepatenkinta įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 221 867,66 Eur, iš įkeisto turto nebus patenkintas net įkaito turėtojo finansinis reikalavimas, todėl yra būtinybė nukreipti išieškojimą į visą apeliantui, kaip bankrutavusios įmonės savininkui, priklausantį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatą jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas). ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio nustatyta tvarka parduodamas bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkų turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai. ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju įmonės bankroto administratorius nurodė, kad įmonė neturi turto, iš kurio galėtų būti tenkinti įmonės kreditorių reikalavimai; taikos sutartis su įmonės kreditoriais nesudaryta. Šių aplinkybių apeliantas neginčija. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad egzistuoja sąlygos leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko – apelianto – turtą. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas iš esmės argumentuoja tuo, kad jis neturi nei asmenine, nei jungtine nuosavybe priklausančio turto. Šis apelianto argumentas neturi teisinės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą klausimą. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.