Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-03-18 · Civilinė byla Nr. 2S-230-275/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-18
Bylos Nr.
2S-230-275/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis
Skolininkas
UAB „MB projektai“
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2S-230-275/2010

Teisėja Daina Knezevičienė Procesinio sprendimo kategorija 128.17.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. kovo 18 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,kolegijos teisėjai Dalia Višinskienė ir Petras Jaržemskis,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Vėsa ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Vėsa ir partneriai“ prašymą įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą, skolininkas UAB „MB projektai“.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Vėsa ir partneriai“ pateikė įregistruoti jungtinę priverstinę hipoteką, kuria UAB „MB Projektai“ prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeičia UAB „Vėsa ir partneriai“ skolininkui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus - administracinį pastatą, esantį Perkūnkiemio g. 6, Vilniuje, ir administracinį pastatą, esantį Perkūnkiemio g. 4A, Vilniuje.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-09-07 nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti procesinių dokumentų trūkumus: pateikti pirminio kreditoriaus AB SEB banko sutikimą dėl paskesnio įkeitimo, pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nėra disponavimo teisės įkeičiamu turtu suvaržymų, pateikti įrodymus apie statybos darbų užbaigimą iki 2009-10-01. Iki minėto termino trūkumams pašalinti pareiškėjas pašalino tik dalį trūkumų: pateikė papildomą prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką ir žemės sklypui, u.n. 4400-0624-4242, argumentavo, kodėl pateikti pirminio kreditoriaus AB SEB banko sutikimo dėl paskesnio įkeitimo nėra būtina, nurodė, kad dalis statybos darbų perduota 2009 m. rugsėjo mėn., likusi dalis darbų dar neužbaigta, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl CK 4.177 str. 2 d. nustatytas 30 d. terminas nuo darbų užbaigimo prašymui dėl priverstinės hipotekos įregistravimo nėra praleistas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009-10-05 nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Vėsa ir partneriai“ prašymą įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą atmetė ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-09-07 nutartyje nurodyta, jog turto arešto aktų registre laikinojoje duomenų bazėje įregistruoti turto arešto aktai: 0109002755, 0109003757, 0109006170, 0109006097, 0109006220, 0409003983. Kreditorius iki šiol nepateikė įrodymų, kad įvykdytos nutartyje minėtos Vilniaus apygardos teismo ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartys (kad yra nesurašyti areštuojamojo turto apyrašai), kad pateikti turto arešto aktų registrui turto areštus naikinantys aktai. Teismas motyvavo, kad įregistravus priverstinę hipoteką, tokiu atveju būtų pažeisti kitų kreditorių interesai, kurie prarastų išieškojimo pirmumą prieš hipotekos kreditorių. Teismas taip pat konstatavo, kad po nutarties trūkumams šalinti priėmimo turto arešto aktų registre įregistruotas UAB „MB projektai“ turto arešto aktas, kodas 0409005435, kuriuo areštuotas jam priklausantis 27 200 Lt vertės turtas, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu. Minėtas turto arešto aktas įregistruotas laikinojoje duomenų bazėje. Kol neįvykdyta 2009-10-01 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartis (civ.b. Nr. L2-22972-790/09) dėl turto arešto (t.y. nesurašytas areštuojamojo turto apyrašas), ar nepateiktas turto arešto aktų registrui turto areštą naikinantis aktas, negalimas turto įkeitimas. Pareiškėjui nurodytų trūkumų nepašalinus, teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo tenkinti jo prašymo įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Vėsa ir partneriai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-10-05 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - kreditoriaus UAB „Vėsa ir partneriai“ prašymą dėl priverstinės hipotekos lakšto įregistravimo patenkinti. Nurodo, kad CPK 675 str. 1 d. nustatyta - skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas. Aptariamais turto arešto aktais yra uždrausta skolininkui disponuoti jam priklausančiu turtu. Tačiau pažymėtina, kad kreditoriaus reikalavimu nustatant priverstinę hipoteką, skolininkas savo valia neįgyvendina disponavimo turtu teisės. Atitinkamai ir turto arešto aktais nustatyti ribojimai skolininkui jokiu būdu nebus pažeisti, nes skolininkas šiuo atveju jokių disponavimo turtu ir neatlieka. Be to, turto arešto aktais nėra konkrečiai areštuoti įkeičiami pastatai. Taigi, kreditoriaus nuomone, turto areštų aktų įregistravimas neturi jokios reikšmės priverstinės hipotekos nustatymui, t.y. sąžiningo trečiojo asmens įstatyme nustatytų teisių įgyvendinimui. CK 4.175 str. 1 d. išskiria dvi hipotekos rūšis: priverstinę ir sutartinę hipoteką. Atitinkamai CK 4.175 str. 2 d. nustato priverstinės hipotekos atsiradimo pagrindus. Vienas iš tokių pagrindų yra įstatymas. Šiuo atveju aktualus CK 4.177 str., kuris ir numato galimybę skolininko turtui nustatyti priverstinę hipoteką. Būtent šioje normoje įtvirtinta įstatymo garantuojama teisė, kuria, laikydamiesi įstatyme numatytos tvarkos, gali pasinaudoti kiekvienas įstatyme numatytas, su statinių statybomis ar rekonstrukcija, susijęs asmuo. Taigi, priverstinė hipoteką ir skiriasi nuo kitų sutartinių prievolių būtent tuo, kad ji yra nustatoma priverstinai ir jokios skolininko valios, taip pat kitų skolininko kreditorių valios dėl jos nustatymo priverstinės hipotekos kreditoriui nereikia - tai yra įstatymo nustatyta priverstinės hipotekos kreditoriaus garantija patenkinti pirmumo eile savo reikalavimus, o tai ir reiškia, kad priverstinės hipotekos kreditoriui jokie kiti skolininko sutartiniai įsipareigojimai kitiems asmenims (pvz., skolininko prievolės kitiems kreditoriams) jokių teisinių pasekmių nesukuria. Priverstinei hipotekai atsirasti nereikalinga abiejų šalių valia. Šiuo atveju kreditorius gali apsaugoti savo interesus, įgyvendindamas jam įstatymo suteikiamą teisę vienašališkai reikalauti nustatyti priverstinę hipoteką. Jokios įstatymų nustatytos teisės, kaip ir priverstinės hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti nustatyti priverstinę hipoteką, negali būti apribotos jokia trečiųjų asmenų sudaryta sutartimi, dėl ko ir pagrindo konstatuoti, kad tokių trečiųjų asmenų teisės bus pažeistos įregistruojant priverstinę hipoteką nėra. Priešingu atveju būtų paneigta įstatyme įtvirtinta kreditoriaus interesų apsaugos galimybė. Be to, šiuo atveju ir pats Hipotekos skyrius nurodo, kad konkrečių turto, kuriam prašoma įregistruoti priverstinę hipoteką, apribojimų (areštų) net ir nėra, t.y. šie apribojimai yra įregistruoti tik laikinoje turto arešto aktų registro duomenų bazėje. Galiausiai, nė vienoje teisės normoje imperatyvus draudimas įregistruoti priverstinę hipoteką nėra nustatytas, tokios normos nenurodo ir Hipotekos skyrius skundžiamoje nutartyje. Norint įregistruoti priverstinę hipoteką, reikalavimas pateikti kitų skolininko kreditorių interesus užtikrinančias priemones (šiuo atveju - įrodymus, kad skolininkui panaikinti areštai, uždėti pagal tokių trečiųjų asmenų reikalavimus) yra nepagrįstas, bei nepagrįstai riboja kreditoriaus įstatymu nustatytas teises.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-10-05 nutartis, kuria atmestas pareiškėjo UAB „Vėsa ir partneriai“ prašymas dėl priverstinės hipotekos įregistravimo skolininkui UAB „MB projektai“ priklausančiam nekilnojamajam turtui – pastatams ir sklypui, atskirojo skundo argumentų pagrindu negali būti naikinama.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad įvairių teismų nutartimis yra areštuotas skolininkui UAB „MB Projektai“ priklausantis turtas (b.l. 167-177), įskaitant ir nekilnojamąjį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto prašymas dėl hipotekos įregistravimo negali būti patenkintas, nes priešingu atveju tai pažeistų kitų kreditorių interesus.

Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamo daikto įkeitimas (CK 4.170 str. 1 d.). CK 4.175 str. 2 d. nustatyti priverstinės hipotekos įregistravimo atvejai. Priverstinės hipotekos įregistravimas numatytas ir Vyriausybės 2001-10-18 nutarime Nr. 1246 ,,Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų patvirtinimo“. Priverstinės hipotekos registravimas reglamentuojamas ir daugelyje šiuo nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos hipotekos registravimo nuostatų punktų. CPK 552 str. 1 d. nustatyta, kad priverstinė hipoteka ar įkeitimas įregistruojami hipotekos registre šio Kodekso 550 str. 1 d. nustatyta tvarka. Skolininko sutikimo įregistruoti priverstinę hipoteką ar įkeitimą nereikia. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad tol kol nebus įvykdytos teismo nutartys, kurių pagrindu turto areštų aktų registre yra įregistruoti turto arešto aktai, arba kol šie aktai nebus panaikinti, turto įkeitimas negalimas, nes areštavus turtą, apribotos disponavimo juo galimybės. Be to, šiuo atveju bus pažeistos kitų kreditorių teisės, nes jie praras pirmumą prieš hipotekos kreditorių. Teisėjų kolegija pažymi, kad priverstinis įkeitimas nuo sutartinio skiriasi tik skolos pagrindu ir tuo, kad nebūtina paties skolininko valia. Tačiau kitų kreditorių interesų ir teisių bei reikalavimų hipoteka užtikrinamam daiktui šiuo atveju turi būti paisoma.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-10-05 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Dėl pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Vėsa ir partneriai“ atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus pareiškėjo (kreditoriaus) atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (kreditoriaus) į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutari a:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kreditoriaus UAB „Vėsa ir partneriai“ (į.k. 124926559, adr. Zietelos g. 4, Vilnius) į valstybės biudžetą 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Dalia VišinskienėPetras Jaržemskis