Kauno apygardos teismo nutartis

2008-03-31 · Civilinė byla Nr. 2S-491-324/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-31
Bylos Nr.
2S-491-324/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Antanas Burdulis, Neringa Venckienė
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
A.K.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla nr. 2S-491-324/2008

Pirmosios instancijos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė

Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 116.10.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. kovo 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, teisėjų Antano Burdulio ir Neringos Venckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje nr. 2-241-643/2008 pagal J. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A.K. dėl rašymų apsirikimų teismo sprendimuose ištaisymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. K. prašė ištaisyti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1992 m. kovo 9 d. sprendime civilinėje byloje nr. 2-131/1992 dėl L. K. ir A.K. santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo neteisingai parašytą jos vardą L. į vardą J.; ištaisyti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje nr. N2-232-01/2001 dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neteisingai parašytą jos vardą L. į J. bei išduoti naują vykdomąjį raštą ar jo dublikatą, kuriame būtų nurodytas jos tikrasis vardas J.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškimo netenkino. Nustatė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teisme civilinės bylos nr. 2-131/1992 ir nr. N-2-323-01/2001 buvo užvestos pagal ieškovės L. K. ieškininius pareiškimus. Prie civilinės bylos nr. 2-131/1992 medžiagos yra prijungti ieškovės teismui pateikti V. K. gimimo liudijimo ir L. K. santuokos liudijimo nuorašai. Teismo sprendimai buvo priimti, remiantis šiais dokumentais. Sprendė, kad vienos iš šalių anketinių duomenų pakeitimo negalima laikyti rašymo aprikimu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Pareiškimai, dėl kurių priimti prašomi ištaisyti teismo sprendimai, pasirašyti L. K. vardu, nes taip pareiškėją vadino dauguma žmonių. Bylose nėra oficialaus dokumento, kuriame būtų įrašytas neteisingas pareiškėjos vardas L. Santuokos liudijime IV-OK Nr. 340016, išduotame 1989 m. rugsėjo 9 d Kaišiadorių rajono CMS įrašo Nr. 152 nurodyta, kad susituokė K. A. ir K. J. Dukters V.K., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime VII-OK Nr.334516, išduotame 1991 m. vasario 6 d., jos motina nurodyta J. K., tėvas – A. K. Ištuokos liudijime AM nr. 009247, išduotame 1993 m. balandžio 29 d. Kaišiadorių rajono CMS nurodyta, kad santuoka tarp A.K. ir J. K. nutraukta. Lietuvos Respublikos piliečio pase (duomenys neskelbtini), išduotame 1995 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus I-ame PP (12) nurodyta, kad pareiškėja yra J. K.

Nagrinėdamas santuokos nutraukimo ir išlaikymo pakeitimo bylas, teismas netikrino dalyvaujančių byloje asmenų tapatybės ir nereikalavo pateikti tai patvirtinančius oficialius dokumentus. Byloje nr. 2-131-1992 5 lape esantys santuokos ir vaiko gimimo liudijimų nuorašai įstatymų nustatyta tvarka niekieno nepatvirtinti. Taip dėl teisėjų neatidumo teismo procesiniuose sprendimuose buvo neteisingai nurodytas ieškovės vardas ( santuokos nutraukimo byloje jis dar sykį pakeistas į vardą L.). Byla nr. N2-323-01/2001 išnagrinėta, nepranešus ieškovei ir tokiu būdu nenustačius jos tikrojo vardo. Abejonės dėl jo teismui turėjo kilti, nes ištuokos sprendime vardas rašomas „L.“, išlaikymo pakeitimo byloje – „L.“. Dėl neteisingų įrašų sprendimo ir jų pagrindu išduotuose vykdomuosiuose dokumentuose antstoliai atsisako priimti vykdomąjį dokumentą dėl vaikui priteisto išlaikymo.

Prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo privalomumo principą. Įsiteisėjęs sprendimas įgyja nenuginčijamumo savybę, todėl byloje dalyvavę asmenys nebegali teisme pareikšti ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus. Bet koks rašymo apsirikimas ar aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą. Tuo tikslu įstatymų leidėjas nustatė galimybę ištaisyti rašymo apsirikimus ir aiškias aritmetines klaidas, paskelbus teismo sprendimą ( 1964 m. CPK 230 straipsnis, CPK 276 straipsnis). Sprendimą priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, todėl CPK 276 straipsnio 2 dalis pabrėžia, kad galimas tik toks padarytų sprendime klaidų ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų bei šiuo sprendimo trūkumų šalinimo būdu negalima pakeisti byloje dalyvaujančių asmenų.

Atsisakydamas ištaisyti rašymo apsirikimus Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1992 m. kovo 9 d. sprendime civilinėje byloje nr. 2-131/1992 dėl L. K. ir A.K. santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo bei civilinėje byloje nr. N2-232-01/2001 dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, kad pareiškėjos nurodomas ištaisymas keistų sprendimo esmę ir prilygtų nusprendimui dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

Atskirojo skundo autorė pagrįstai teigia, kad teismo sprendimuose yra rašymo apsirikimai, bei kad jie buvo padaryti dėl teisėjų neatidumo. Nors, kreipdamasi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, klaidingą savo vardą nurodė nesąžiningai savo teisėmis naudojusis pati pareiškėja, tai neatleido ieškininių pareiškimų priėmimo klausimą sprendusių teisėjų nuo procesinių veiksmų atlikimo metu galiojusio 1964 m. CPK 146, 148 ir 151 straipsnio reikalavimų vykdymo, priimant ieškininius pareiškimus. Šio Kodekso 148 straipsnis nustatė, kad prie ieškininio pareiškimo turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Kreipdamasi į teismą dėl santuokos nutraukimo, ieškovė pateikė ranka perrašytus santuokos ir vaiko gimimo liudijimus. Šių liudijimų atitikimas dokumentų originalams nėra patvirtintas notaro. Aplinkybę, jog to nepatikrino ir pareiškimo priėmimo klausimą sprendęs teisėjas, įrodo dokumento atitikimo originalui patvirtinimo nebuvimas. 1964 m. CPK 77 straipsnis reikalavo teismui pateikti rašytinių įrodymų originalus. Jeigu pateikiamas dokumento nuorašas, teismas turėjo teisę prireikus pareikalauti pateikti originalą. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1991 m. kovo 29 d. nutarimu nr. 2 „Dėl LR CPK normų, reguliuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ teismams buvo išaiškinta, kad nepatvirtinti dokumentų nuorašai ir išrašai neturi būti priimami kaip rašytiniai įrodymai ( 11 punktas). Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikti nei minėtų dokumentų nuorašai (nuorašu nelaikytina įstatymų nustatyta tvarka nepatvirtinta dokumento kopija), nei originalai. Byloje dėl alimentų dydžio pakeitimo nėra nei vieno besikreipiančiojo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Nesilaikydamas 1964 m. CPK 174 straipsnio reikalavimų, dalyvaujančių bylose asmenų tapatybės teismas nepatikrino ir bylų nagrinėjimo metu. Tuo vadovaujantis negalima teigti, kad minėtieji teismo sprendimai yra priimti dėl L. K. bei L. K. Bylose nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokių asmenų tapatybę. Priešingai – pareiškėja oficialiais asmens tapatybės bei kitais dokumentais įrodė, jog teismo sprendimuose nurodomos ieškovės vardas yra J. Kadangi šio asmens anketiniai duomenys bylų nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti, jų ištaisymas pagal nurodytuosius oficialiuose dokumentuose sprendimų esmės nekeičia. Atskirojo skundo autorė pagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra kito procesinio būdo teismo sprendimuose esančių klaidų pašalinimui ( CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Išdėstytų argumentų pagrindu skundžiama nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės ( CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio pirmoji dalis).

Ištaisius rašymo apsirikimus, pareiškėja prašė išduoti naujus vykdomuosius raštus ar jų dublikatus. Šių klausimų apeliacinės instancijos teismas išspręsti negali. Jie spręstini sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. (CPK 648 straipsnio 6 dalis, 649 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio antruoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ištaisyti rašymo apsirikimus Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimuose, priimtuose 1992 m. kovo 9 d. civilinėje byloje nr. 2-131/1992 ir 2001 m. balandžio 11 d. civilinėje byloje nr. 2-323-01/200, sprendimų rezoliucinėse dalyse nurodytus „L.“ ir „L.“ vardus ištaisant į „J.“ vardą.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjaiAntanas BurdulisNeringa Venckienė