- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-141-516/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė (pran.), Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- M. Š., VĮ Registrų centrui
- Atsakovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- K. Š., VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Vladas Leonas Procesinio sprendimo kategorija: 29.4; 30.3; 30.9.1; 32.1; 121.21
NUTARTIS
2008 m. balandžio 7 d.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei M. Š.
atsakovui V. J.
trečiajam asmeniui K. Š.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės M. Š. ir atsakovo V. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui V. J. dėl servituto ir bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys K. Š. ir VĮ Registrų centras, ir atsakovo V. J. priešieškinį ieškovei M. Š. bei VĮ Registrų centrui dėl patalpų pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. J. , prašydama: 1) nustatyti 0,1000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, priklausančioje atsakovui V. J. , plane pažymėtoje indeksu A, servitutą, t.y. teisę naudotis ieškovei 3 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu S1; 2) priteisti jai name Kaukų g. 16, Vilniuje, teisę naudotis negyvenamosiomis bendrojo naudojimo patalpomis – rūsio patalpomis (indeksai R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7), garažu (indeksas G-2), terasomis (indeksai T-2 ir T-3), esančiomis virš nurodytų rūsio ir garažo patalpų; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendrosios nuosavybės teise su atsakovu valdo gyvenamąjį namą, o žemės sklypą po juo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo su atsakovu ir trečiuoju asmeniu K. Š. (ieškovės sutuoktinis). Tam, kad tinkamai galėtų prižiūrėti savo namo dalį, ieškovei būtina nustatyti servitutą per atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį bei suteikti teisę naudotis namo terasomis, kadangi ji negalinti prieiti prie savo namo dalies išorinių sienų. Paaiškino, kad po jos namo dalimi yra rūsiai. Juos įrengė ir suremontavo ieškovė su sutuoktiniu. Šiuose rūsiuose yra vandentiekis, dujų įranga, kanalizacijos įrengimai bei apšildymo sistema, kuriais naudojasi ieškovė. Tačiau atsakovas, nors ir nesinaudoja šiais rūsiais, kliudo ieškovei jais naudotis, todėl būtina nustatyti naudojimosi rūsiais bei garažais tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2007-09-19 nutartimi byla pagal M. Š. ieškinį V. J. buvo sujungta su kita civiline byla, kurioje V. J. reiškia ieškinį Valstybės įmonei Registrų centras.
Šalies argumentai
Atsakovas V. J. skundu (t.2, b.l. 33-39), kuris šioje byloje laikytinas priešieškiniu, pareikštu VĮ Registrų centras, prašė pripažinti, jog Valstybės įmonė registrų centras nepagrįstai namo kadastrinių matavimų atlikimo data laikė 2002-11-19, nes pirminė teisėta namo (su rūsio patalpomis) inventorizacija buvo atlikta 1994 m. balandžio mėnesį; pripažinti, kad nepagrįstai patalpa, kurios indeksas plane 1-1 laikoma bendrojo naudojimo patalpa, kadangi į R. Š. priklausančią namo dalį galima patekti ne tik per šią patalpą, bet ir per garažą, pažymėtą indeksu G-2 bei per rūsio patalpos, pažymėtos indeksu R-6 lubas; pripažinti visas garažo ir rūsio patalpas name (duomenys neskelbtini) , jo asmenine nuosavybe, įregistruojant šią teisę viešame registre, nes savo buvusiai sutuoktinei L. J. jis padovanojo tik sutartyje išvardintas gyvenamąsias patalpas, o Registrų centro išvada, jog buvo padovanota ir atitinkama dalis kitų namo patalpų, pažeidžia jo, kaip savininko, nuosavybę įgijusio statybos būdu, teises.
VĮ Registrų centras ir tretysis asmuo K. Š. nesutiko su priešieškinio reikalavimais ir palaikė ieškovės ieškinį.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2007-11-14 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė bei priteisė ieškovei iš atsakovo dalį- 6000 Lt. bylinėjimosi. Tenkindamas ieškinį, teismas nustatė ieškovei ir atsakovui teisę abiems naudotis negyvenamosiomis bendro naudojimo patalpomis, būtent rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-2 (35,70kv.m.), R-3 (17,30 kv.m.), R-4 (14,45 kv.m.), R-5 (20,03 kv.m.), R-6 (9,41 kv.m.), R-7 (9,20 kv.m.), garažu (indeksas G-2), terasomis (indeksai T-2 ir T-3), esančiomis virš nurodytų rūsio ir garažo patalpų; bei nustatė 0,1000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, priklausančioje atsakovui V. J. , plane pažymėtoje indeksu A, servitutą, t.y. teisę naudotis ieškovei 3 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu S1. Atmesdamas priešieškinį, teismas rėmėsi VĮ Registrų centro 2007-01-08 sprendime Nr. 5 (t.2, b.l.10-21) konstatuotais faktais ir sprendė, jog nuosavybės teisių į gyvenamojo namo dalis ginčo šalims perleidimas dovanojimo sutarčių pagrindu buvo atliktas atsižvelgiant į naudingąjį gyvenamojo namo plotą (kuris sudaro 302,12 kv. m), be ne į bendrąjį gyvenamojo namo plotą (kuris sudaro 557,10 kv. m), o kadangi tik 2002-11-19 kadastriniais matavimais buvo apskaičiuotas bendrasis namo plotas ir nėra sutarimo tarp bendraturčių (ieškovės ir atsakovo) dėl nuosavybės dalių į ginčo patalpas ir dėl naudojimosi jomis tvarkos, teismas Civilinio kodekso 4.82 str. pagrindu šias patalpas pripažino bendrojo naudojimo patalpomis su vienoda teise ieškovei ir atsakovui jomis naudotis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nustatyti teisę jai asmeniškai naudotis negyvenamosiomis patalpomis name (duomenys neskelbtini) : rūsio patalpomis plane pažymėtomis R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7; terasomis, esančiomis virš rūsio ir garažo patalpų, plane pažymėtomis indeksais T-2 ir T-3; garažu, plane pažymėtu indeksu G-2. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad ginčo patalpos ir taip yra bendro naudojimo patalpos, ir teismo sprendimas bendraturčiams naudotis šiomis patalpomis bendrai nėra reikalingas. Jos ieškinio dalykas yra reikalavimas, kad būtent jai būtų suteikta teisė naudotis ginčo patalpomis, o ne bendrai su atsakovu. Teismas, nors ieškinį tenkino, neišsprendė ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei teisę naudotis ginčo bendro naudojimo patalpomis. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė naudojasi ginčo patalpomis, kurios kartu su gyvenamosiomis patalpomis sudaro 45/100 gyvenamojo namo dalis. Būtent tokia dalis ir priklauso ieškovei nuosavybės teise, tačiau šiomis patalpomis kliudo naudotis atsakovas. Apeliantė taip pat nesutinka su priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, prašo priteisti 4000 Lt už advokato teisines paslaugas.
Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašo pripažinti, kad terasų, rūsio ir garažo patalpos, bei patalpa, plane pažymėta indeksu 1-1, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) , priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas nurodo, jog teismas nesirėmė atsakovo paaiškinimais dėl namo pastatymo datos, neįvertino pateiktų dokumentų, patvirtinančių, jog 1994-11-20 namas buvo pastatytas su rūsiais ir garažais, neįvertino jo išreikštos valios 1995-03-15 dovanojimo sutartyje reg. Nr. 1-1576, kuria savo sutuoktinei L. J. padovanojo sutartyje nurodytas konkrečias patalpas, sudariusias 45/100 dalis namo, o ne nustatė naudojimosi konkrečiomis patalpomis tvarką ir padovanojo iš viso 45/100 dalis namo, kaip kad neteisingai nurodė VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2007-01-08 sprendime Nr. 5. Nors teismas sprendime dėl patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-1, nepasisakė, apelianto manymu, Komisija minėtu sprendimu nepagrįstai pripažino šią patalpą bendro naudojimo. Apeliantas pažymi, kad Komisija sprendime nurodė, kad į rūsį ir garažą galima patekti tik per patalpą Nr. 1-1, tačiau į rūsį galima patekti ir iš ieškovei priklausančios patalpos plane pažymėtos indeksu 1-3. Į garažą galima patekti iš lauko pusės ir tam nebūtina naudotis ieškovui priklausančia patalpa Nr. 1-1, todėl ji pripažintina asmenine atsakovo nuosavybe. Remdamasis LR Konstitucijos 23 str. Civilinio kodekso 4.37 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-246/2005 išdėstyta pozicija, atsakovas mano, jog ieškovės nurodytos priežastys nepakankamai svarios tam, jog jam priklausančiame žemės sklype ieškovės naudai būtų nustatytas servitutas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo V. J. apeliacinį skundą, ieškovės M. Š. atstovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal jos apeliacinio skundo reikalavimus. Nurodo, kad ieškovė pagal 1997-04-17 Dovanojimo sutartį Nr. 4-2325 yra 45/100 gyvenamojo namo dalių savininkė, o būtent patalpų plane pažymėtų indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 16, 1-7, 1-13, 1-17, 1-18, 1-19, 1-20 savininkė, o kartu ir tokios pat dalies (45/100) bendro naudojimo patalpų (rūsio ir garažo) savininkė. Kadangi minėta dovanojimo sutartimi buvo nustatyta tik naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarka, o naudojimosi tvarka bendro naudojimo patalpomis nebuvo nustatyta atsakovas trukdė ieškovei naudotis rūsio garažo patalpomis. Ieškove nesutinka su atsakovo teiginiu, esą teismas nepasisakė dėl patalpos Nr. 1-1. Mano, jog Centriniam registratoriui nustačius, kad ši patalpa yra bendro naudojimo, teismas su šiuo sprendimu sutiko atmesdamas atsakovo skundą administraciniam teismui. Ieškovės teigimu, servitutas per atsakovo žemę nustatytas pagrįstai, kadangi tik per ją atsakovė gali patekti į terasą, kuri yra jos gyvenamojo namo dalies pusėje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinių skundų ribose.
Teisėjų kolegija pripažįsta esant tikslinga pirmiausia pasiakyti dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kadangi jo skundu prašoma rūsio bei garažo patalpas, kurias naudotis ieškovė prašo paskirti jai, pripažinti asmenine V. J. nuosavybe, taip pat jo asmenine nuosavybe pripažinti patalpą 1-1, todėl nuo to, kaip išsprendžiamas šis reikalavimas, priklauso, ar yra pagrindas ieškovės apeliacinio skundo tenkinimui. Atsakovas V. J. savo reikalavimą pripažinti rūsio bei garažo patalpas jo asmenine nuosavybe ir atitinkamai panaikinti šių patalpų, kaip bendrojo naudojimo patalpų registraciją nekilnojamojo turto registre, grindžia faktinėmis aplinkybėmis, jog namą pastatė jis, o dovanodamas buvusiai savo sutuoktinei namo dalį, dovanojo tik konkrečias pačioje sutartyje išvardintas gyvenamąsias patalpas, todėl visos kitos patalpos (tame tarpe ir rūsiai, garažai bei terasos) yra jo asmeninė nuosavybė.
Tokia atsakovo pozicija nėra pagrįsta. Kaip matyti iš namo (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 13/17144 T-1 (priedas prie nagrinėjamos bylos), dovanojimo sutarties tarp atsakovo V. J. ir jo sutuoktinės L. J. (ieškovės ir trečiojo asmens K. Š. dukters) sudarymo metu (1995-03-15) gyvenamojo namo plotas buvo 302,12 kv.m. (Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro ,,Valda“ 1995-03-13 pažyma). Dovanojimo sutartyje kaip dovanojimo dalykas apibrėžtos idealiosios dovanojamo nekilnojamojo turto dalys (45/100 dalys (sutarties 1-3 punktai)), o taip pat išvardijamos konkrečios gyvenamosios patalpos, kurios šios sutarties pagrindu pereina dovanos gavėjos (L. J. ) nuosavybėn (sutarties 1 punktas). Atsakovo argumentai, jog sutartimi ir buvo perleistos būtent tik šios konkrečios, sutarties 1 punkte išvardintos patalpos, o visos kitos namo patalpos liko jo asmenine nuosavybe, neatitinka sutarties esmės bei Civilinio kodekso 6.193 str. nustatytų sutarčių aiškinimo taisyklių. Visų pirma, bet koks nekilnojamasis turtas dalinamas jo idealiosiomis dalimis. Šiuo atveju gyvenamasis namas dovanojimo sandorio pagrindu buvo padalintas į dvi nelygias dalis: dovanos gavėja L. J. gavo 45/100 namo idealiąsias dalis, o 55/100 dalys liko V. J. nuosavybėje. Taigi, dovanos gavėjai dovanojimo sutarties pagrindu perėjo ne tik tos gyvenamosios patalpos, kurios tiesiogiai išvardintos sutarties 1 punkte, bet ir atitinkama dalis (45/100) negyvenamųjų patalpų- rūsių, garažų ir kt.. Faktiškai sprendžiant ginčą dėl nuosavybės, nėra reikšminga, kokia apimtimi tos negyvenamosios patalpos dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo įrengtos. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, esančiais nagrinėjamoje byloje, o taip pat prijungtoje kadastrinių matavimų byloje, gyvenamojo namo plotas su rūsiu ir garažu buvo inventorizuotas tik 2002-11-19, atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius, jog bendras namo plotas yra 577,10 kv.m., o namo baigtumas būtent šių kadastrinių matavimų pasėkoje buvo nustatytas 100 procentų, nors visuose ankstesniuose dokumentuose fiksuojamas namo plotas 302,12 arba 303,16 kv.m. ir baigtumo koeficientas 98 proc. (kadastrinių matavimų bylos 11, 12, 14, 17 lapai). Iš to darytina vienareikšmė išvada, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu tebuvo inventorizuotos tik namo gyvenamosios patalpos, todėl, be idealiosios nuosavybės dalies, jos konkrečiai ir buvo išvardintos dovanojimo sutartyje, o į kitas patalpas, kurių kadastriniai matavimai dovanojimo metu nebuvo atlikti, t.y. jos nebuvo teisiškai identifikuotos, nuosavybės teisė dovanos gavėjai (L. J. ) buvo perleista tik idealiąja dalimi (45/100), kaip tai ir nurodyta sutartyje, o ši savo nuosavybės teises 1997-04-17 dovanojimo sutarties pagrindu perleido savo motinai M. Š. . Dovanojimo sutartyje išvardintos konkrečios perleidžiamos patalpos, kurių bendras plotas- 141 kv.m.. Jeigu realiai namo kadastriniai matavimai būtų buvę atlikti 1994 m. ir jau tuomet inventorizuotas namo plotas būtų fiksuotas 557,10 kv.m., kaip kad nurodo atsakovas savo skunde dėl centrinio registratoriaus sprendimo, tai nuo šio ploto (557,10 kv.m.) dovanojamų patalpų plotas (141 kv.m.) nesudarytų 45/100 namo dalių, o būtų tik apie 25/100 dalis; tuo tarpu skaičiuojant išvardintų dovanojamų gyvenamųjų patalpų plotą nuo dovanojimo sutartyje nurodyto 302,12 kv.m. ploto būtent ir gaunamos 45/100 dalys. Taigi, ir šie skaičiavimai paneigia atsakovo nurodomą aplinkybę, jog dovanojimo sutarties sudarymo metu inventorizuotas namo plotas buvo didesnis ir kad tikroji sutarties šalių valia buvo padovanoti- gauti dovanų konkrečias gyvenamąsias patalpas, kitų patalpų (rūsių, garažų) nuosavybę pasiliekant išskirtinai V. J. . Centrinis registratorius, vertindamas sutartyje nurodytas dovanos gavėjos nuosavybėn perleidžiamas namo idealiąsias dalis bei konkrečias patalpas, pagrįstai pripažino, jog nuosavybė perėjo į namo dalį (45/100), tame tarpe ir tų patalpų, kurios dovanojimo metu nebuvo inventorizuotos, o konkrečių patalpų išvardijimas duoda pagrindą išvadai, jog tokiu būdu tarp bendraturčių buvo nustatyta naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarka.
Taigi, ieškovė M. Š. sandorio pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 45/100 dalis gyvenamojo namo (Civilinio kodekso 4.47 str. 1 p.) ir įgijo teisę naudotis konkrečiomis gyvenamosiomis patalpomis. Remiantis Civilinio kodekso 4.82 str. 1 d., butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, o bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (to paties tarpsnio 5 dalis). Taigi, ieškovei M. Š. nuosavybės teise priklauso ne tik 45/100 dalys namo gyvenamųjų patalpų, bet ir tokia pat dalis namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpų (rūsių, garažų ir kt.). Todėl teismas iš esmės pagrįstai netenkino atsakovo pareikšto reikalavimo dėl rūsio ir garažo patalpų pripažinimo jo asmenine nuosavybe ir atitinkamo įrašo Nekilnojamojo turto registre padarymo.
Dėl patalpos, pažymėtos indeksu 1-1 vertinimo kaip bendrojo naudojimo patalpos teisėjų kolegija taip pat sutinka su Valstybės įmonės registrų centras išvada: iš namo pirmojo aukšto plano akivaizdžiai matyti, kad ši patalpa yra įėjimas į namą, iš jos patenkama tiek į ieškovei, tiek į atsakovui priklausančias gyvenamąsias patalpas, todėl pagal savo funkcinę paskirtį ji negali būti vertinama kitaip, kaip tik bendrojo naudojimo patalpa, nes skirta tarnauti abiejų namo dalių savininkams.
Remiantis Civilinio proceso kodekso 306 str. 2 d., apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nors atsakovas apeliaciniame skunde reiškia prašymą panaikinti ir teismo sprendimo dalį dėl servituto nustatymo, pažymėtina, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas sutiko, kad būtų nustatytas ieškovės prašomas servitutas (b.l. 72) ir nei vieno iš argumentų, nurodomų apeliaciniame skunde dėl servituto, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nekėlė, todėl negali jais remtis ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija detaliau nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su servituto į žemės sklypo dalį nustatymo pagrįstumu.
Išdėstytų argumentų pagrindu atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, todėl, konstatavus bendrąją dalinę ieškovės ir atsakovo nuosavybę į visas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpas (rūsius, garažus ir kt.), tikslinga nustatyti naudojimosi ginčo patalpomis tvarką, kadangi tarp bendraturčių akivaizdžiai yra kilęs ginčas dėl naudojimosi bendru turtu (Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d.). Ieškovė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nors sprendimo motyvuojamojoje bei rezoliucinėje dalyse ir nurodė, jog ieškinį tenkina (kadangi nenurodyta, jog jis tenkinamas dalinai, manytina, jog tenkinamas visiškai), ieškininio reikalavimo dėl naudojimosi ginčo patalpomis tvarkos nustatymo iš esmės neišsprendė: konstatavęs ieškovės ir atsakovo bendrąją nuosavybę į šias patalpas, tuo pačiu paliko jas ginčo šalių bendram naudojimui, nors akivaizdu, kad būtent dėl bendro naudojimosi negyvenamosiomis patalpomis tarp šalių ir yra kilęs ginčas. Taigi, teismas, nors ieškinį ir nurodė tenkinąs, šios ginčo dalies visiškai neišsprendė. Remiantis byloje esančiu rūsio patalpų planu (2 t., b.l. 21), be ieškovės prašomų skirti jai naudotis rūsio patalpų (indeksai nuo R-2 iki R-7) ir garažo G-2, name yra rūsio patalpos pažymėtos indeksais R-1, bei indeksais nuo R-8 iki R-15 bei garažas G-1. Kaip buvo paminėta, ieškovei, remiantis Civilinio kodekso 4.82 str. 1 ir 5 dalimis, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, kurių nuosavybės dalis yra lygi jai nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Taigi, proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje, ieškovė turi teisę naudotis 45/100 dalimis namo bendrojo naudojimo patalpų. Tačiau pagal jos ieškinyje nurodytų rūsio patalpų bei garažo, kuriuos ieškovė prašo skirti naudotis jai, plotus ir atsakovui pagal ieškovės pasiūlymą tenkančių patalpų plotus, akivaizdus neatitikimas jų nuosavybės teisės proporcijoms: ieškovė, turėdama nuosavybės teisę į 45/100 dalis namo, prašo skirti jai naudotis 147,89 kv.m. ploto rūsio bei garažo patalpas, tuo tarpu atsakovui, kuris turi nuosavybės teisę į 55/100 dalis, tokiu atveju tektų naudotis 106,08 kv.m. ploto negyvenamosios patalpos, tuo atveju, jeigu rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-1 būtų skiriama naudotis tik atsakovui, tačiau, kaip matyti iš plano, ši patalpa, kaip ir patalpa 1-1 yra pereinamoji, todėl galimai turėtų tarnauti abiems bendraturčiams, o tokiu atveju atsakovui tektų naudotis dar mažiau patalpų. Kadangi, kaip minėta, šio reikalavimo dalyje pirmosios instancijos teismas ginčo iš esmės nesprendė, t.y. nenustatė, kokiomis proporcijomis šalys negyvenamosiomis patalpomis naudojasi šiuo metu, ar yra galimybė (techninė) pakeisti nusistovėjusią naudojimosi tvarką, ar didesnės namo bendrojo naudojimo patalpų dalies naudojimas galėtų būti kompensuojamas ir pan., konstatuojama, jog bylos esmė šio reikalavimo dalyje neatskleista ir tai sudaro pagrindą sprendimo dalį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 327 str. 1 d. 2 p.). Kartu naikinama ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi jos turi būti paskirstytos baigus bylą nagrinėti iš esmės pagal Civilinio proceso kodekso 93 str. nustatytas taisykles: proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalis dėl naudojimosi negyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir bylą šiose dalyse perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.