Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. EPSP (toliau – ir nutarimas) buvo atmestas pareiškėjos E. G. prašymas pripažinti ją nukentėjusiąja. Nutarime nurodoma, jog E. G. atstovo advokato P. S. prašyme pripažinti E. G. nukentėjusiąja nėra nurodyta, kokią žalą patyrė E. G. (turtinę, neturtinę ar abi kartu). Aplinkybė, kad E. G. patyrė psichologinį smurtą (tai yra administracinio nusižengimo protokole nurodytas pažeidimas), savaime nereiškia, kad tuo pačiu darbuotoja patyrė žalą. Taip pat nurodyta, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje be kita ko privaloma nustatyti, ar padaryta turtinė žala ir galima nustatyti jos dydį. Preziumuojant, kad darbuotoja patyrė neturtinę žalą dėl psichologinio smurto, žalos dydžio klausimas sudaro ginčo dalyką, todėl negali būti nustatytas administracinio nusižengimo byloje, o turi būti spręstinas darbo ar tarnybiniams ginčams nustatyta tvarka. Dėl darbo ginčų ir VDI kompetencijos ribų klausimu suformuota teismų praktika, kad VDI atliekami veiksmai dėl tokio ginčo nagrinėjimo, t. y. nustatytas faktinių aplinkybių, jų teisinis vertinimas bei sprendimų dėl darbo ginčo esmės priėmimas, neįeina į VDI kompetenciją ir suprantami kaip VDI nustatytos kompetencijos viršijimas. Taigi administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas pagal suteiktą kompetenciją negali spręsti klausimo, kuris sudaro ginčo dalyką. Pažymėtina, jog E. G. yra valstybės tarnautoja. Tarnybinius ginčus, kai viena šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, sprendžia administracinis teismas, todėl E. G. dėl patirtos žalos turėtų kreiptis į administracinį teismą. Darbo santykiuose darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Analogiškai pasisakytina ir dėl valstybės tarnybos, kur viena iš šalių yra valstybės tarnautojas, t. y. asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK yra traukiamas darbdavio – juridinio asmens vadovas (nagrinėjamu atveju I. L.). Tuo tarpu E. G. tarnybos santykiai susiklostė ne tarp jos ir I. L., o tarp jos ir (duomenys neskelbtini). Juridiniam asmeniui administracinė atsakomybė už nustatytus pažeidimus ANK nėra numatyta, todėl ir ANK nuostatos juridiniam asmeniui nėra taikomos, taigi netaikomas ir ANK 578 straipsnis, susijęs su pripažinimo nukentėjusiuoju bei žalos atlyginimo tvarka administracinio nusižengimo byloje. Todėl nesant teisinio pagrindo pripažinti E. G. nukentėjusiąja, jos prašymas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25266633731 buvo atmestas.