Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-02-04 · Civilinė byla Nr. 2A-340-777/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-30Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-04Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-04
Bylos Nr.
2A-340-777/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06963-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Gailevičienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
I. J.
Atsakovas
D. T.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-340-777/2015

Teisėja Danutė Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-06963-2014-2)
Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1; 99.5; 99.9; 114.7; 121.21.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. vasario 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Raimondos Andrulienės ir Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui D. T., institucija, teikianti išvadą byloje, – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu priteistą iš atsakovo vienkartinę 38 000 Lt dydžio išlaikymo išmoką nepilnamečiam vaikui R. M. T. ir papildomai priteisti išlaikymą kasmetinėmis periodinėmis išmokomis po 583,50 Lt iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad 2013 m. vasario 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu nutraukė šalių santuoką ir priteisė iš atsakovo vienkartinę 38 000 Lt dydžio išlaikymo išmoką nepilnamečiam vaikui R. M. T.. Nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo praėjo daugiau nei metai, šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai tapo didesni, plečiasi jo interesų ratas, jis pradėjo lankyti mokyklą, įvairius būrelius, dėl ko padidėjo lėšos sūnaus poreikiams tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-30 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas su ieškove susilaukė sūnaus R. M. T.. Šalių vaikui nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Šalių vaiko ligos diagnozė nesikeitė. 2013 m. vasario 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1783-618/2013 nutraukė šalių santuoką ir nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisė vienkartinę 38 000 Lt dydžio išlaikymo išmoką. Atsakovas šią išmoką sumokėjo. Po santuokos nutraukimo ieškovė įgijo daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, įgijo prievolę. Ieškovė turi daiktines teises į transporto priemonę. Ieškovės vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis yra apie 3 000–4 000 Lt. Ieškovė nėščia. Atsakovo sutuoktinė nėščia. Atsakovo vardu įregistruotos daiktinės teisės į transporto priemones. Atsakovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis yra apie 1 600–1 800 Lt. Šalių sūnui mokama 360 Lt šalpos pensija. Nurodė, kad ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo grindė tuo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui, priėmimo pasikeitė aplinkybės – išaugo vaiko poreikiai, pablogėjo vaiko sveikata. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų teismas negali daryti išvados, jog pablogėjo vaiko sveikata. Ieškovė pateikė neįgalumo lygio pažymą, iš kurios matyti, kad neįgalumo lygio vertinimas yra pakartotinis. Vadinasi, nutraukiant šalių santuoką, vaikui jau buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Aplinkybė, kad vaiko ligos diagnozė nesikeitė, įrodo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma. Iš tos pačios VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos matyti ir tai, kad vaikui nėra priskirti specialūs maisto produktai, nekompensuojami vaistai paskirti nebuvo. Be to, vaikui mokama 360 Lt šalpos pensija. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad nėra pagrindo teigti, jog nuo 2013 m. vasario 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1783-618/2013 priėmimo, t. y. praėjus metams ir keturiems mėnesiams, labai padidėjo vaiko poreikiai. Ieškovė nurodė, jog vaiko ugdymui pagerinti vaikui rekomenduojamas korepetitorius, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tokių paslaugų teikimą vaikui. Ieškovė nurodė, kad vaikui būtinas specialus maistas, tačiau, kaip minėta, vaikui nėra priskirti specialūs maisto produktai. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė po santuokos nutraukimo įgijo daiktines teises į butą (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo įgytas už grynuosius pinigus ir finansų įstaigos suteiktą kreditą. Iš pridėtos civilinės bylos Nr. S2-6383-793/2013 matyti, kad ieškovė 24 000 Lt už įsigyjamą butą sumokėjo grynaisiais pinigais iki buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, t. y. iki 2013 m. balandžio 16 d. Iš tos pačios buto pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad buto pirkimo metu ieškovei banko paskola nebuvo suteikta, nes nebuvo įkeistas perkamas butas (butas įkeistas 2013 m. gegužės 7 d.). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad buto pirkimui panaudojo dalį pinigų, skirtų vaiko išlaikymui, kuriuos atsakovas sumokėjo kaip vienkartinę išmoką. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaiko poreikių patenkinimui išnaudojo atsakovo sumokėtą 38 000 Lt dydžio išlaikymo išmoką. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Atsakovas po santuokos nutraukimo pardavė jam priklausiusį žemės sklypą (pridėtos civilinės bylos Nr. N2-1783-618/2013, b. l. 12, 13, 14). Atsakovas paaiškino, kad žemės sklypą pardavė, nes reikėjo pinigų 38 000 Lt dydžio vaiko išlaikymo išmokai sumokėti. Ieškovė nenuginčijo šio argumento. Ieškovės vieno mėnesio darbo užmokestis yra apie 3 000–4 000 Lt, atsakovo – apie 1 600–1 800 Lt. Minėta, ieškovė įgijo butą ir prievolę kreditoriui, tačiau rašydama prašymą Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl leidimo išdavimo nurodė, kad turi stabilias pajamas ir planuoja kreditą grąžinti laiku ar anksčiau numatyto termino (pridėta civilinė byla Nr. N2-6383-793/2013, b. l. 1).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad išlaikymą atsakovas nepilnamečiam sūnui privalėjo teikti iki 2023-02-01 (119 mėnesių). Tuo atveju, jeigu išlaikymas būtų priteistas periodinėmis išmokomis, tai sumokėta 38 000 Lt suma kas mėnesį sudarytų apie 319 Lt. Nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo praėjo daugiau nei metai, šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai tapo didesni, pablogėjo sveikata, plečiasi jo interesų ratas, sūnus pradėjo lankyti mokyklą, įvairius būrelius, dėl ko padidėjo lėšos jo poreikiams patenkinti. Dėl to ieškovė pašė papildomai priteisti išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 583,50 Lt iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Neatsižvelgė į tai, kad atsakovo šeima gauna išlaikymą už vaiką E. P., kas mėnesį vidutiniškai apie 500 Lt. Neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovas ir jo sutuoktinė užsiima papildoma veikla, grodami ir dainuodami kavinėse ar kituose renginiuose. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, išrašai iš interneto svetainių, kuriose aiškiai nurodoma, kad atsakovas groja kavinėse, klubuose bei priima įvairius užsakymus. Už šį atlikimą atsakovas gauna pajamų, kurios yra nedeklaruojamos ir slepiamos. Šalims gyvenant santuokoje atsakovas iš papildomos atlikėjo veiklos nuolat gaudavo pajamų, kurios buvo skirtos šeimai išlaikyti. Teismas žemės sklypo pardavimą vien dėl to, kad reikėjo pinigų (38 000 Lt vienkartinei vaiko išlaikymo išmokai sumokėti) įvertino kaip jo turtinės padėties pablogėjimą. Tačiau visiškai nesiaiškino, už kiek tas žemės sklypas buvo parduotas. Nurodė, kad atsakovas nutraukiant santuoką buvo pažadėjęs teikti sūnui papildomą materialinę pagalbą pinigais, pirkti jam drabužius bei ugdymo priemones. Tačiau savo pažadų netesėjo. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, slepia gaunamas pajamas bei tikrąją savo turtinę padėtį. Atsakovas prieš teismo sprendimo priėmimą nuslėpė aplinkybę, kad jo žmona nebesilaukė kūdikio. Tai taip pat patvirtina atsakovo nesąžiningumo faktą. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį. Nevertino, kad ieškovė yra sudariusi santuoką, o jos sutuoktinis turi išlaikyti tris vaikus. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad vaikas auga su ieškove, kuriai tenka didžiausia vaiko kasdieninė išlaidų ir rūpinimosi našta. Neatsižvelgė į tai, kad ieškovė moka būsto paskolą. Šiame būste gyvena ir vaikas, jai tenka mokėti mokesčius, susijusius su būsto išlaikymu. Moka už vaiką gyvybės draudimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra nėščia ir laukiasi dar vieno kūdikio. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių turtinę padėti įvertino pagal darbo užmokestį, o visas abejones dėl atsakovo tikrosios turtinės padėties, jo gaunamų pajamų įvertino ne vaiko interesų naudai, o kaip pablogėjusią jo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl vaiko poreikių pasikeitimo – padidėjimo yra visiškai nepagrįstos. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, gydytojų pažymos, kad šalių sūnus serga alergine bronchine astma, alergine sloga, sunkios formos dermatitu. Ligos nors ir kontroliuojamos, tačiau vis ūmėja. Vaikas dažnai serga, jam reikalingas specialus maitinimas, vitaminai, papildai, speciali patalynė. Šalių sūnui rekomenduojama nevartoti kiaušinių, karvės pieno, žuvies, riešutų, rugių. Ieškovė teismui aiškiai ir detaliai išaiškino, kokie maisto produktai yra perkami vaikui, kiek jie kainuoja, pateikė teismui ir kvitus. Teismas konstatavo, kad jei vaikui nepriskirti specialūs produktai, tai jis gali valgyti visokį maistą. Nesiaiškino ir neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, kad vaikas alergiškas maisto produktams ir negali visko valgyti. Todėl produktai perkami be alergenų, jie kainuoja brangiau nei įprasti produktai. Šalių sūnui 2013 metais (po santuokos nutraukimo) aptikti ir papildomi alergenai maistui. Dėl papildomai aptiktų alergenų vaikas šiuo metu negali valgyti bananų, citrusinių vaisių, pomidorų, jautienos, kiaulienos. Alergiškas yra sūriui, pienui, kiaušinio baltymams, šokoladui, menkei, migdolams, žemės riešutams, sojai, graikiškiems riešutams, kviečiams, kepimo milteliams, be to, ir buitiniams alergenams, patalynės erkutėms. Vaikui reikalingas specialus maistas ir dietos. Nurodė ir tai, kad šalių sūnus mokosi K. P. M. progimnazijos 2d klasėje. Dėl ligos naudojamų vaistų sunkiai sekasi mokykloje. Dėl šios priežasties mokytoja jam rekomenduoja korepetitorių, nes dėl dažno sergamumo vaikas būna namie, sanatorijoje ar gydosi ligoninėje. Teismui buvo pateikta klasės auklėtos pažyma. Vaikas lanko mokyklą, turi sveikatos sutrikimų, todėl būtinos papildomos išlaidos (mokyklinei uniformai, sportinei aprangai, avalynei, mokykliniams reikmenims ir kt. Per 1 metus ir 4 mėnesius pasikeitė ir ekonominė situacija, padidėjo ir kitos vaiko išlaikymo išlaidos (maistui, rūbams ir pan.). Dėl to ankstesniu teismo sprendimu priteistas išlaikymas turtu (skaičiuojant po 319 Lt per mėnesį) tapo nepakankamu net ir būtiniems vaiko poreikiams patenkinti. Teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad ieškovei buto pirkimui banko paskola nebuvo suteikta. Butas buvo perkamas panaudojant paskolą ir dalį pinigų, skirtų vaikui išlaikyti. Ieškovė, gavusi vienkartinę 38 000 Lt išmoką, elgėsi kaip rūpestingas žmogus, apskaičiavo išlaidas iki pilnametystės, suteikė vaikui gyvenimo sąlygas ir toliau vertina galimybes į ateitį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas. Prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina, jog vaiko sveikata pablogėjo, praėjus metams ir keturiems mėnesiams labai padidėjo vaiko poreikiai. Prašė atsisakyti priimti naujus įrodymus – VšĮ „Vaikų ligoninė“ pažymą, nes ši pažyma galėjo būti pateikta ir pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad teismo nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina atsakovo turtinės padėties – turimo turto, gaunamų pajamų – esminio pasikeitimo nuo to momento, kai išlaikymo dydis buvo nustatytas ir išlaikymas priteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimu. Atsakovo gaunamos pajamos nepakito, ieškovei minėtu teismo sprendimu iš atsakovo priteista 38 000 Lt kompensacija, kuri yra sumokėta. Nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Vaiko poreikiai per 1 metų ir keturių mėnesių laikotarpį išliko nepakitę. Vaikas mokosi toje pačioje mokykloje, valgo tą patį maistą, jam diagnozuotas tas pats „lengvas“ neįgalumo laipsnis. Vaiko sveikata per tą laikotarpį nėra pablogėjusi, diagnozė nepasikeitusi. Specialūs produktai jam nėra paskirti, nekompensuojami vaistai taip pat nėra paskirti. Jokios aplinkybės, susijusios su vaiko poreikiais, nuo 2013-02-13 priimto sprendimo nėra pasikeitusios. Prašė priteisti turėtas 800 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Dėl naujų įrodymų

CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ieškovė papildomai prie apeliacinio skundo pateikė VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės raštą apie nepilnamečio sūnaus sveikatos būklę, patvirtinančią tą aplinkybę, kad, be 2008 metais aptiktų alergenų, 2013 m. po santuokos nutraukimo dar vaikui aptikti ir papildomi alergenai maistui. Iš esmės nurodė, kad būtinybė pateiktį šiuos duomenis iškilo tik išnagrinėjus bylą ir teismui priėmus sprendimą. Nors atsakovas nesutinka, kad šis įrodymas būtų pridėtas prie bylos, teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą įrodymą, konstatuoja, kad ieškovės prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Apeliaciniu skundu ieškovė nurodė, kad nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo praėjo daugiau nei metai, šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai tapo didesni, pablogėjo sveikata, plečiasi jo interesų ratas, sūnus pradėjo lankyti mokyklą, įvairius būrelius, dėl ko padidėjo lėšos jo poreikiams patenkinti. Su šiais ieškovės argumentais sutikti negalima. Nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5 p. nustatyta, kad atsakovas sūnaus išlaikymui išmoka 38 000 Lt vienkartinę išmoką (minėta suma sumokėta), iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (2014-06-11) (toliau – ginčo laikotarpis) praėjo vos vieneri metai ir beveik keturi mėnesiai. Pats šis laikotarpis savaime nėra pakankamas konstatuoti iš esmės pasikeitusius šalių nepilnamečio sūnaus poreikius. Ieškovės paaiškinimai ir pateikti duomenys, t. y. 2013-11-22 išduota pakartotinė neįgalumo lygio pažyma (b. l. 13) apie lengvą neįgalumo lygį; K. P. M. 2014-05-13 pažyma Nr. SI-78 , kad šalių sūnus mokosi K. P. M. progimnazijos 2d klasėje (b. l. 15); 2014-05-07 pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąja vietą, patvirtinanti, kad nuo 2013-06-12 šalių sūnaus deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16); 2014-05-21 išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 20); P. M. progimnazijos 2d klasės mokytojos R. M. 2014-06-04 mokinio charakteristika (b. l. 61), VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „P. G.“ 2014-06-23 paslaugų sutartis, epikrizė už 2014-06-21–2014-07-13 laikotarpį; 2014-08-01 medicininis pažymėjimas; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014-01-03 pranešimas „Dėl šalpos išmokų skyrimo“, kad šalių nepilnamečiam vaikui nuo 2013-09-01 iki 2023-02-01 paskirta 360 Lt pensija (b. l. 105), 2014-09-10, 2014-09-13, 2014-09-14, 2014-09-15, 2014-09-17, 2014-09-21, 2014-09-22 ir 2014-09-24 9 mokėjimo kvitai (b. l. 117–121) apie turėtas išlaidas pirkiniams; 2014-09-24 pažyma, patvirtinanti, kad šalių sūnus nuo 2014-09-01 lanko karate užsiėmimus, kurie kainuoja 80 Lt mėnesiui (b. l. 130); VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro 2014-09-23 raštas Nr. S-140, kad šalių sūnus šios įstaigos pacientas yra nuo 2008-08-13, diagnozė nesikeitė, specialūs maisto produktai ir nekompensuojami vaistai nepaskirti šalių sūnui (b. l. 141), nėra pakankami konstatuoti, kad šalių sūnaus poreikiai ginčo laikotarpiu iš esmės pasikeitė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindų padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos su jomis sutinka ir jų neatkartoja.

Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, jog šalių sūnui 2013 metais (po santuokos nutraukimo) aptikti ir papildomi alergenai maistui. Dėl papildomai aptiktų alergenų vaikas šiuo metu negali valgyti bananų, citrusinių vaisių, pomidorų, jautienos, kiaulienos. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ši aplinkybė, atsiradusi ginčo laikotarpiu, iš esmės pakeitė šalies sūnaus poreikius.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, jog vaikas auga su ieškove, kuriai tenka didžiausia vaiko kasdieninė išlaidų ir rūpinimosi našta. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip pagrindu papildomai priteisti periodinėmis išmokomis nurodytą išlaikymą ieškovė nepagrįstai remiasi minėta aplinkybe, nes ši aplinkybė egzistavo šalių santuokos nutraukimo metu ir buvo šalių įvertinta pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei nustatant atsakovo mokamą vienkartinę išlaikymo sumą nepilnamečiui vaikui.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Tačiau ir šie ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, t. y. kad atsakovas 2013-07-03 sudarė kitą santuoką (b. l. 34), atsakovo sutuoktinė turi nepilnametį sūnų (b. l. 35), atsakovo sutuoktinė 2014-07-02 buvo nėščia (septynių savaičių nėštumas) (b. l. 36), atsakovas, jo sutuoktinė ir jos nepilnametis sūnus deklaravo gyvenamąją vietą vienu adresu (b. l. 37–38), pažymą apie transporto priemones, registruotas atsakovo vardu, t. y. motociklą YAMAHA (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 metų, įsigytą atsakovo vardu 2009-05-27, ir automobilį TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 metų, įsigytą atsakovo vardu 2013-03-26 (b. l. 39), duomenis apie atsakovo sutuoktinės turtinę padėtį ir gaunamą išlaikymą jos nepilnamečiam vaikui (b. l. 42–45, 77, 139), pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas atsakovui (b. l. 46), VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymą, kad atsakovas ir jo sutuoktinė nuosavybes teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (b. l. 76–77), atsakovo sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2014-06-01 iki 2014-09-23 (b. l. 136–138), ieškovės pateiktus interneto duomenis apie atsakovo ir jo sutuoktines dalyvavimą grupės „T. t. N. O.“ veikloje nuo 2012 m. gegužės (b. l. 157–161), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovo turtinė padėtis ginčo laikotarpiu iš esmės pasikeitė (žymiai pagerėjo).

Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovas ir jo sutuoktinė užsiima papildoma veikla, grodami ir dainuodami kavinėse ar kituose renginiuose. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, išrašai iš interneto svetainių, kuriose aiškiai nurodoma, kad atsakovas groja kavinėse, klubuose bei priima įvairius užsakymus. Už šį atlikimą atsakovas gauna pajamų, kurios yra nedeklaruojamos ir slepiamos. Šalims gyvenant santuokoje atsakovas iš papildomos atlikėjo veiklos nuolat gaudavo pajamų, kurios buvo skirtos šeimai išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip pagrindu papildomai priteisti periodinėmis išmokomis nurodytą išlaikymą ieškovė nepagrįstai remiasi aplinkybe apie atsakovo gaunamas pajamas, kurios yra nedeklaruojamos ir slepiamos, nes, anot ieškovės, ši aplinkybė egzistavo šalių santuokos nutraukimo metu (santuokos metu) ir neabejotinai buvo šalių įvertinta pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei nustatant atsakovo mokamą vienkartinę išlaikymo sumą nepilnamečiam vaikui.

Be to, ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir jos turtinę padėtį. Tačiau ir su šiais skundo argumentais sutikti negalima. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie ieškovės turtinę padėtį, t. y. kad ieškovė 2014-08-23 sudarė kitą santuoką (b. l. 72), yra nėščia; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuris patvirtina, kad ieškovė nuo 2013-04-19 asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18); 2013-04-12 ieškovės sudarytą kredito sutartį minėtam butui įsigyti (b. l. 73-75); kredito grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo grafiką (b. l. 65-66); buto pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios nustatyta, kad 24 000 Lt ieškovė už butą sumokėjo grynaisiais, o likusią dalį – 136 000 gautu kreditu (b. l. 147–156); pažymą apie transporto priemonę (automobilį HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2006), registruotą ieškovės vardu (b. l. 19); pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas ieškovei (b. l. 21–22); duomenis apie patiriamas ieškovės komunalines išlaidas (b. l. 23–24, 26-27); garantuotų palūkanų gyvybės draudimo liudijimą, patvirtinantį, kad apdraustas asmuo yra ieškovė ir tik papildomu draudimu nuo traumos dėl nelaimingo atsitikimo yra apdraustas jos sūnus, o bendra įmokos suma – 175 Lt (b. l. 25); duomenis apie ieškovės sutuoktinio turtinę padėtį, išlaikomus asmenis (b. l. 101–104, 107–116, 122–129), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovės turtinė padėtis ginčo laikotarpiu iš esmės pasikeitė (žymiai pablogėjo).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas nutraukiant santuoką buvo pažadėjęs teikti sūnui papildomą materialinę pagalbą pinigais, pirkti jam drabužius bei ugdymo priemones. Tačiau savo pažadų netesėjo. Atsakovas su šiais ieškovės argumentais nesutiko. Vien ieškovės paaiškinimai nėra pakankami šiuos argumentus pripažinti pagrįstais. Juolab kad šie šalių susitarimai nėra užfiksuoti byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

Ieškovė apeliaciniam skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė moka būsto paskolą. Šiame būste gyvena ir vaikas, jai tenka mokėti mokesčius, susijusius su būsto išlaikymu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kredito įmokų bankui mokėjimas taip pat nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes nors asmuo ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, gausindamas turtą. Juolab kad buto įsigijimui (butas registruotas tik ieškovės vardu) ieškovė panaudojo dalį, t. y. 24 000 Lt, vaikui išlaikyti skirtų pinigų ir tokiu būdu prisiėmė riziką dėl investuotų lėšų, skirtų nepilnamečiam vaikui išlaikyti.

Dėl kitų šalių argumentų, išdėstytų šalių procesiniuose dokumentuose, teismas nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad priteistos išlaidos už advokato pagalbą yra per didelės, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų. Šie ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir į tai, kad prašomų atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (atsakovo atstovas ruošė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose ir kt.), mano, kad šios išlaidos yra pagrįstos. Todėl pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, pagrįstai jas priteisė iš ieškovės atsakovui (LR CPK 93 str. 1 d.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo 800 Lt (231,69 EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šis atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, todėl šios išlaidos yra pagrįstos ir, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš ieškovės atsakovui (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 290, 291, 325 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-30 sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės I. J. atsakovui D. T. priteisti 231,69 EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė Jolanta GailevičienėKolegijos teisėjos Raimonda AndrulienėRimvida Zubernienė