Kauno apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – institucija) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimo V. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 179 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų, tai yra dėl to, kad UAB „(duomenys neskebtini)“ KŪB 2019 m. vasario 7 d. Kauno AVMI atlikto operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad deklaruoti duomenys pateiktame pranešime apie žemės ūkio produkcijos pirkėjo pradelstas skolas žemės ūkio produkcijos pardavėjams (forma FR1070) už 2018 m. rugpjūčio mėn. atitinka buhalterinių registrų duomenis, t. y. bendra skola pardavėjams 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo 301 296,36 Eur (kai neatsiskaityta per 30 dienų – 35 717,07 Eur, per 60 dienų – 265 579,29 Eur). Bendrija nustatytais terminais neatsiskaitė su 11 žemės ūkio produkcijos pardavėjų, t. y. (duomenys neskebtini) – 150131,37 Eur; (duomenys neskebtini) – 46592 Eur; (duomenys neskebtini) – 18661 Eur; (duomenys neskebtini) – 14938,41 Eur; (duomenys neskebtini) - 13014,65 Eur; (duomenys neskebtini) – 35881,94 Eur; ūkininkui G. C. – 4446,70 Eur; UAB „(duomenys neskebtini)“ – 6759,54 Eur; UAB (duomenys neskebtini)“ - 2087,42 Eur; AB „(duomenys neskebtini)“ – 5429,21 Eur; UAB „(duomenys neskebtini)“ – 3354,12 Eur. Bendrijos tikrasis narys yra UAB „(duomenys neskebtini)“, vadovas V. K. neužtikrino atsiskaitymo Vyriausybės nutarimo nustatytais ir sutartyse bei papildomuose susitarimuose su žemės ūkio produkcijos pardavėjais numatytais terminais, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarką, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr. 393 „Dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ir jos įkainojimo terminų patvirtinimo“ 2.4 ir 2.5 punktus, bei 1996 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 5 straipsnį. Nesilaikydamas žemės ūkio produkcijos pirkimo pardavimo sutarčių rašytinės formos pažeidė ANK 178 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimu V. K. administracinio nusižengimo teisena nutraukta, motyvuojant tuo, kad UAB „(duomenys neskebtini)“ komanditinė ūkinė bendrija (KŪB) administracinio nusižengimo protokole nurodytu pradelstų atsiskaitymų laikotarpiu turėjo savo direktorių, todėl V. K., kaip tikrojo bendrijos nario UAB „(duomenys neskebtini)“ vadovas, nėra tinkamas subjektas atsakomybei pagal ANK 178 straipsnio 1 dalį ir 179 straipsnio 3 dalį kilti.

3. Institucijos atstovė skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą – pripažinti V. K. padariusiu administracinius nusižengimus, numatytus ANK 178 straipsnio 1 dalyje ir 179 straipsnio 3 dalyje, bei paskirti jam administracinę nuobaudą – baudą.

3.1. Skunde cituojant Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo (toliau – ŪBĮ) 10 straipsio 1 –3 punktus, nurodoma, kad šis įstatymas nenumato kito bendrijų valdymo organo, išskyrus tikruosius narius, todėl UAB „(duomenys neskebtini)“ KŪB 2017 m. rugsėjo 21 d. veiklos sutarties, sudarytos tarp šios bendrijos tikrųjų narių UAB „(duomenys neskebtini)“, UAB „(duomenys neskebtini)“ ir komanditorių UAB „(duomenys neskebtini)“, „(duomenys neskebtini)“ (toliau – ir Veiklos sutartis), 10.6 punkte numatytas bendrijos reikalų tvarkymo ir bendrijos valdymo pavedimas bendrijos vadovui – direktoriui prieštarauja minėtam įstatymui. Atkreipiamas dėmesys, kad ŪBĮ 10 straipsnio 6 dalyje taip pat griežtai nurodyta, kad tikrųjų narių sprendimu, kuris priimtas vienbalsiai, turi būti paskirti tikrieji nariai, kurie vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.67 straipsnio ir 2.82 straisnio 3 dalyje įtvirtintas valdymo organų pareigas. Taigi vienintelis valdymo organas, kuriam, be kita ko, kyla atsakomybė už komanditinės ūkinės bendrijos veiklos organizavimą, yra tikrieji nariai. Įstatyme nėra įtvirtinto KŪB valdymo organo – direktoriaus, todėl jam negali būti perleista atsakomybė už bendrijos veiklos organizavimą. Pasak institucijos atstovės, įstatymams prieštarauja ir 2017 m. rugsėjo 21 d. veiklos sutarties 10.10 punktas, numatantis, kad tikrųjų narių bendru sutarimu bendrijos direktoriumi paskirtas asmuo turi tokias pačias teises kaip ir tikrasis narys UAB „(duomenys neskebtini)“, išskyrus 10.5.5–10.5.7 punktus, o perįgalioti atlikti šios sutarties 10.5.1–10.5.4 ir 10.5.6 punktuose numatytus veiksmus bendrijos direktorius gali tik bendrijos darbuotoją.

3.2. Atkreipiamas dėmesys, kad pačioje Veiklos sutartyje, jos 10.2 punkte numatyta, kad bendrijos reikalus tvarko ir sprendimus visais bendrijos veiklos klausimais priima bendrijos tikrieji nariai, jos vardu veikia ir jos reikalus tvarko tik bendrijos tikrieji nariai. Be to, 10.3 punkte numatyta, kad bendrijos vardu veikti ir ją atstovauti, o taip pat vykdyti CK 2.82 straipsnio 3 dalyje numatytas pareigas, įgaliojamas tikrasis narys UAB „(duomenys neskebtini)“, o 10.4 punkte nurodoma, kad UAB „(duomenys neskebtini)“ teisės įgyvendinamos per jos įstatų pagrindu veikiantį vadovą ar įgaliotą bendrovės darbuotoją.

3.3. Pažymima, kad šie pažeidimai V. K., kaip bendrijos tikrojo nario UAB „(duomenys neskebtini)“ vadovui, buvo nustatyti ir anksčiau (2018 m. spalio 22 d. ir 2019 m. kovo 1 d. administracinio nusižengimo protokolai). Dėl jų V. K. teikė paaiškinimus kaip UAB „(duomenys neskebtini)“ KŪB valdymo organo vadovas, atsakantis už bendrijos veiklos organizavimą. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. kovo 28 d. bei Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 5 d. procesiniuose sprendimuose UAB „(duomenys neskebtini)“ KŪB valdymo organu laikė tikrąjį bendrijos narį – UAB „(duomenys neskebtini)“, o jos vadovu, atsakingu už bendrijos veiklos organizavimą, – V. K.. Be to, Veiklos sutarties 10.11 punkte numatyta tikrojo nario UAB „(duomenys neskebtini)“ vadovo atsakomybė už tinkamą bendrijos veiklos vykdymą.

4. Atsiliepimų į institucijos atstovo apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Institucijos atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nutarimas naikintinas.

6. Apeliaciniame skunde institucijos atstovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena V. K. pagal ANK 178 straipsnio 1 dalį ir 179 straipsnio 3 dalį buvo nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Pagal ANK 178 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties rašytinės formos nesilaikymą arba blogesnių atsiskaitymo sąlygų, negu nustatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, nustatymą žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyse. Pagal ANK 179 straipsnio 3 dalį atsako juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys, pažeidę atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarką, kai pradelsta skola yra didesnė kaip 30 152 Eur.

8. Šiuo atveju institucijos atstovo surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad UAB „(duomenys neskebtini)“ komanditinė ūkinė bendrija nustatytais terminais neatsiskaitė su žemės ūkio produkcijos pardavėjais bei nesilaikė žemės ūkio produkcijos pirkimo pardavimo sutarčių rašytinės formos. Už šiuos pažeidimus administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario – UAB „(duomenys neskebtini)“ vadovas V. K., tačiau pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukė, motyvuodamas tuo, kad komanditinė ūkinė bendrija pažeidimų galimo padarymo metu turėjo savo vadovą – direktorių, todėl atsakomybė jos tikrojo nario vadovui negalima. Institucijos atstovas, nesutikdamas su tokiais apylinkės teismo motyvais, apeliaciniame skunde teigia, kad įstatymai nereglamentuoja vadovo instituto juridinio asmens veiklos formoje – komanditinėje ūkinėje bendrijoje, todėl atsakomybėn turi būti traukiamas tikrojo nario vadovas.

9. Kaip pagrįstai nurodoma institucijos atstovės skunde, tiek tikrųjų, tiek komanditinių ūkinių bendrijų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo galimo padarymo metu, tai yra nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.). Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje išimtinai bendrijos tikriesiems nariams suteikiami įgaliojimai veikti bendrijos vardu. Be to, aptariamo teisės akto 2 straipsnio 6 dalyje imperatyviai ir kategoriškai nurodoma, kad bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per tikruosius narius, taigi ir atsakomybė už prisiimtų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą kyla būtent tikriesiems nariams.

10. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į ŪBĮ 10 straipsnio nuostatas. Analizuojant aptariamą straipsnį, matyti, kad jame apibrėžiama 1) tikrųjų narių ir komanditorių įgaliojimų apimtis bei sąlygos, kuriomis bendrijoje priimami sprendimai (veikiant tik tikriesiems nariams arba jiems veikiant kartu su komanditoriais), paliekant teisę, be kita ko, tam tikrų sprendimų priėmimo tvarką nustatyti bendrijos veiklos sutartyje; 2) tikrųjų narių (kiekvieno atskirai, visų kartu ar įgaliojus vieną iš jų) teisė tvarkyti bendrijos reikalus, sudarant sandorius; 3) tikrųjų narių pareiga paskirti vieną iš jų CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje numatytoms valdymo organų pareigoms vykdyti (teikti informaciją juridinių asmenų registrui, organizuoti kasdienę bendrijos veiklą ir kt.).

11. Taigi akivaizdu, jog aptariamame įstatyme apibrėžiant juridinio asmens (šiuo atveju KŪB) steigėjų ir dalyvių teises bei pareigas, šios veiklos vykdymo formos juridinio asmens vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, institutas, taigi ir iš jo kylančios pareigos bei atsakomybė, neapibrėžiami. Nors sistemiškai analizuojant šį teisės aktą matyti, jog ūkinės bendrijos steigimui bei, ją įregistravus juridinių asmenų registre, veiklai apibrėžti itin didelė reikšmė suteikiama bendrijos veiklos sutarčiai, kuri tuo pačiu yra ir KŪB steigimo dokumentas, bei bendrijos dalyvių sutarčiai (ŪBĮ 2 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad bendrija savo veikloje vadovaujasi bendrijos veiklos sutartimi, bendrijos dalyvių sutartimi, jeigu ji yra sudaryta, CK, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais), tačiau joje savo iniciatyva sutarties šalių nurodytiems kitiems nei imperatyviai nurodytiems įstatyme valdymo organams (šiuo atveju vienasmeniam valdymo organui – vadovui) negali būti perkeliama atsakomybė už civilinių pareigų įgijimą ir įgyvendinimą, kuri teisės aktais deleguojama išimtinai tik bendrijos tikriesiems nariams.

12. Šiame kontekste pažymėtina, kad, vadovaujantis sutarties laisvės principu, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). CK 1.80 straipsnis nustato, kad tik įstatymo imperatyvioms normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Taigi sutarties laisvė gali būti ribojama tik imperatyviųjų teisės normų, todėl sandorio šalių laisva valia sudaromos sutartys turėtų būti aiškinamos pagal civilinės teisės principą „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, kadangi, teigiant priešingai, tai prieštarautų, be kita ko, civilinėje teisėje įtvirtintam dispozityvumo principui. Taigi aptartas teisinis reglamentavimas iš esmės nedraudžia bendrijos veiklos sutartyje ar bendrijos dalyvių sutartyje, kaip ir šiuo atveju, nustatyti, kad bendrijos valdymo organas – tikrasis narys savo teisių ir pareigų įgyvendinimą paveda kitam asmeniui, kuris sutartyje įvardijamas kaip vadovas (direktorius). Tačiau vis tik pažymėtina, kad tuo atveju, kai įstatymai tam tikrų teisinių santykių nereglamentuoja, sutarties šalių nustatytos tarpusavio teisės bei pareigos saisto tik sutarties dalyvius, t. y. sutartį pasirašiusius asmenis. Taigi, nors ŪBĮ 4 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad bendrijos veiklos sutartyje ir bendrijos dalyvių sutartyje, jeigu ji yra sudaryta, gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių šiam ir kitiems įstatymams (taip įgyvendinant dispozityvumo ir sutarties laisvės principą), tačiau sutarties šalių tarpusavio susitarimu valdymo organo pareigas pagal pavedimą (ar įgaliojimą) atliekantis asmuo, net ir tai apibrėžus sutartyje, negali būti vertinamas kaip tinkamas atsakomybės už teisės aktų pažeidimus, susijusius su bendrijos veiklos organizavimu, subjektas, jei tokia atsakomybė įstatyme aiškiai ir tiesiogiai numatyta kitam asmeniui (bendrijos tikrajam nariui), nenumatant teisės valdymo organo funkcijas, o tuo pačiu ir atsakomybę už jų netinkamą vykdymą, perleisti kitiems asmenims.

13. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios Veiklos sutarties kopijos matyti, kad UAB „(duomenys neskebtini)“ KŪB buvo įsteigta šios bendrijos tikrųjų narių UAB „(duomenys neskebtini)“, UAB „(duomenys neskebtini)“ ir komanditorių UAB „(duomenys neskebtini)“, „(duomenys neskebtini)“. Kaip ir numatoma ŪBĮ, aptariamos sutarties 10.2 punkte numatyta, kad bendrijos reikalus tvarko ir sprendimus visais bendrijos veiklos klausimais priima, taip pat jos vardu veikia ir jos reikalus tvarko bendrijos tikrieji nariai. Sutarties 10.3 punkte nurodyta, kad tikrasis narys UAB „(duomenys neskebtini)“, kurios vadovas administracinio nusižengimo padarymo metu buvo V. K., yra skiriamas ir įgaliojamas veikti bendrijos vardu ir ją atstovauti, o taip pat vykdyti CK 2.82 straipsnio 3 dalyje numatytas valdymo organo pareigas. Tikrojo nario teisės įgyvendinamos per jos vadovą, veikiantį įstatų pagrindu, arba įgaliotą bendrovės (UAB „(duomenys neskebtini)“) darbuotoją. Taigi vien tai, kad šias funkcijas tikrasis narys sutartimi pavedė tikrųjų narių susitarimu skiriamam direktoriui, tikrojo bendrijos nario vadovo atsakomybės prieš trečiuosius asmenis ir pagal įstatymus nešalina.

14. Įvertinus tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias atsakomybę už valdymo organų organizuojamos bendrijos veiklos pažeidimus, šį klausimą spręsdamas nepagrįstai rėmėsi išimtinai 2017 m. rugsėjo 21 d. veiklos sutartyje aptarta galimybe pavesti valdymo organo funkcijų vykdymą trečiajam asmeniui – direktoriui, todėl priėmė neteisingą ir įstatymo nuostatoms prieštaraujantį sprendimą, kad administracinė atsakomybė UAB „(duomenys neskebtini)“ KŪB tikrojo nario vadovui V. K. už bendrijos veiklos organizavimo pažeidimus negalima.

15. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali pripažinti asmenį padarius administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra patvirtinti asmenį kaltinantys įrodymai bei pašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas V. K. atsakomybės pagal ANK 178 straipsnio 1 dalį ir 179 straipsnio 3 dalį klausimo iš esmės nesprendė, nustatęs formaliąją administracinės atsakomybės negalimumo sąlygą, jog asmuo nėra tinkamas subjektas šiame procese. Kadangi būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes ir būtent šis teismas visų pirma privalo jas įvertinti, o tai šiuo atveju nebuvo padaryta, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos teises, todėl skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Marijamolės rūmų nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla V. K. atžvilgiu grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą V. K. administracinio nusižengimo byloje – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.