- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-12-20
- Bylos Nr.
- 2-392-44/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Povilaitis
- Ieškovas
- D. J., E. J.
- Atsakovas
- G. A., L. A.
- Kategorijos
- 2.2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovių D. J., E. J. ieškinį atsakovams G. A., L. A., 3 – jam asmeniui UAB „BTA draudimui“ dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai 2007-06-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovių solidariai:
1. Dėl sutuoktinio M. J. žūties 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo D. J. naudai.
2. Dėl tėvo M. J. žūties 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo E. J. naudai.
3. Dėl D. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo D. J. naudai.
4. D. E. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo E. J. naudai ir 10000 Lt D. J. naudai.
5. Įstatymų nustatyto 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2005-12-25 autoįvykyje Kelmės r., kelio Verpena – Šalteniai – Ramučiai 4 –ame kilometre, susidūrė automobilis AUDI 100, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuojamas M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir automobilis VW PASSAT, valst Nr.(duomenys neskelbtini) vairuojamas V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykusio į darbą. Autoįvykyje žuvo mano sutuoktinis M. J., jai ir dukrai E. J. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikimai. Dėl autoįvykio Kelmės rajono policijos komisariato atliktas ikiteisminis tyrimas Nr.67-1-00600-05, mirus eismo įvykio kaltininkui V. A., nutrauktas.
Ieškovė D. J. nurodė, kad autoavarijos metu jai buvo padarytas kairio šlaunikaulio skeveldrinis lūžis apatiniame trečdalyje, dešinio šlaunikaulio iširimas, atviras apatinio žandikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis, vieno danties išmušimas, keturių dantų panirimas, kraujosruvos, sukrėstos smegenys. Po automobilių susidūrimo eismo įvykyje ji neteko sąmonės. Atsigavo greitosios pagalbos automobilyje nuo klaikaus skausmo medikams fiksuojant mano sužalotas kojas. Jai buvo atliktos operacijos, kurių metu atliktas dešinio šlaunikaulio išnirimo atstatymas ir uždėti įtvarai, lūžgaliai fiksuoti, daromas tarpžandikaulinis tempimas. Ant kojos buvo uždėti įtvarai ir tris savaites iki 2006-1-16 daromas tempimas. Nuo 06-02-14 iki 02-28 gydžiausi reabilitacinėje ligoninėje. Apie 4 mėnesius iš viso negalėjau priminti kairės kojos, vaikščiojau tik su ramentais. Suaugus kairės kojos kaului smarkiai šlubavau net iki 2007 m. Šiuo metu koja kaip ir yra sugijusi, tačiau vis dar nežymiai šlubuoju. Dabar negaliu greitai judėti, pvz., pagauti bėgančios dukters. Šiuo metu man reikalinga dar viena operacija, gal išimti metalinę plokštelę ir sraigtą. Ilgiau pavaikščiojus kojoje pradeda kauptis vanduo, kuris gali būti nutrauktas medicinos įstaigoje arba turiu visą dieną nejudinti kojos, kad susikaupęs skystis išsivaikščiotų. Iki šiol neapsisprendžiu daryti operaciją, kadangi anot medikų, išėmus plokštelę su sraigtais gali paaiškėti, kad kaulas dar nepilnai suaugęs. Dėl išmušto danties buvo pablogėjusi estetinė išvaizda, tai trukdė bendravimui. Sužalota kenčiau didelį fizinį skausmą. Be to, dėl sužalojimo aš netekau 60 proc. darbingumo. Dėl to jaučiuosi nepilnavertė, smarkiai išgyvenu, kad netekus tėvo, nesu pajėgi viena pati tinkamai aprūpinti dukrą, uždirbti reikalingų pinigų pragyvenimui. Būdama tik dalinai darbinga negaliu susirasti darbo.
Ieškovė D. J. nurodė, kad jos dukrai ieškovei E. J., gim 2001 m., autoavarijos metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikimas - galvos sumušimas, muštinės žaizdos galvoje, veide, kairėje plaštakoje, nubrozdinimas dešiniame skruoste, galvos smegenų sukrėtimas. Dukra nuo 2005-12-25 iki 2005-12-30 buvo gydoma vaikų reanimacijos skyriuje. Iš veido jai buvo išimtos įstrigusios stiklo šukės. 2006 m. spalio 26 d. specialisto išvadoje Nr.G 1942/06(04) dėl E. J. padaryto kūno sužalojimo iš 12-28 diagnozės perrašyta, kad ligonė irzli, verksminga; 12-30 – jautri, dirgli, baiminga, bijo svetimų žmonių. Grįžusi iš ligoninės, kur 5 dienas praleido be mamos, nes aš būdama sužeista negalėjau vaikščioti ir prižiūrėti sužaloto vaiko, Emilija tapo labai jautri, iki šiol bijo svetimų žmonių. Kad galėtų bendrauti su anksčiau nematytais žmonėmis reikia, kad praeitų ilgas laiko tarpas, apsiprastų. Vaiko galvoje ir veide padaryta daugybė sužalojimų, keli didesni 7-8 cm. randai. Randai išliko ant veido, kairės rankos, dėl ko paaugusi mergaitė gali turėti nepatogumų, blogai jaustis. Dėl sužalojimo dukrai atsirado mažakraujystė, todėl iki 2006 m. rugsėjo mėnesio turėjo gerti vaistus, kas mėnesį darytis kraujo tyrimus.
Dėl sutuoktinio M. J. žūties man buvo didelis dvasinis sukrėtimas. Aš netekau paties artimiausio ir brangiausio žmogaus, su kuriuo mes buvome pragyvenę tik kiek daugiau nei dvejus metus, susilaukę dukters Emilijos. Santuokoje mūsų gyvenimas susiklostė taip, kad vyras uždirbdavo pajamas šeimai, o aš auginau dukrą, rūpinausi namais ir mūsų buitimi. Po vyro žūties aš ne vieną mėnesį negalėjau rasti sau vietos, nežinojau, kaip reikės toliau gyventi. Pirmais mėnesiais negalėdavau užmigti naktimis, vergdavau žuvusio vyro. Tapau uždaresnė, pasidarė sunkiau bendrauti su draugais ir pažįstamais. Patyriau didelių dvasinių išgyvenimų dėl mylimo žmogaus mirties. Iki šiol bijau važiuoti automobiliu, kai vairuoja nepažįstamas asmuo. Tik pastaruoju metu apsipratau su netektimi, pradedu atsigauti, dėlioti savo ir dukters gyvenimą.
Nuodo, kad tretysis asmuo - UAB „ BTA draudimas“ ieškovėms atlygino tik dalį neturtinės žalos 1726,40 Lt, t.y. 500 EUR. Kadangi ieškovės priėmė V. A. palikimą ir jį paveldėjo, todėl prašo iš ieškovių priteisti patirtą neturtinę žalą, atsakovės, priėmusios V. A. palikimą, prisiėmė pareigą atlyginti neturtinę žalą, priklausomai nuo paveldėjimo priėmimo būdo, t.y. paveldėto turto vertės ribose ar ir visu savo asmeniniu turtu (LR CK 5.52 str.).
Atsiliepimas
Atsakovės prašo ieškinį atmesti, nes ieškovės per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepareiškė jokių pretenzijų atsakovėms dėl palikimo teisme ar notarinei kontorai, kaip to reikalauja CK 5.63 str. Be to, atsakovės yra visiškai nekaltos dėl neturtinės žalos, kurią patyrė ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Ir štai dėl ko.
Neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ją galima įvertinti tik sąlygiškai, todėl atlyginimo paskirtis kompensacinė, t.y. negali būti taikomas visiško žalos atlyginimo principas. Neturtiniu žalos atlyginimu siekiama kompensacinių ir satisfakcijos arba socialinio teisingumo atkūrimo tikslų, kai priteisiant žalos atlyginimą svarbiausias veiksnys yra pats teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Svarbu, kad atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui netaptų nepateisinamai didele našta, jam neatsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Šios rūšies žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į žalos atlyginimą, paprastai turi tik asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėto veiksmo.
Iš šalių paaiškinimų, 2006-12-12 nutarimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje (Nr. 67-1-00600-05, b.l. 91-92) matyti, kad 2005 m. gruodžio 25 d. apie 14 val 15 min. Kelmės rajone, kelio Verpena – Ramučiai 4-jame kilometre V. A. vairuojamas ir jam priklausantis automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu AUDI 100, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. J..
Autoavarijos metu žuvo šio eismo įvykio kaltininkas, automobilio VW PASSAT vairuotojas V. A.. Tai patvirtina ir V. A. mirties liudijimas (b.l. 51).
Iš ieškovės paaiškinimo, nutarimo nutraukti autoavarijos medžiagos ikiteisminį tyrimą (b.l. 91-92) matyti, kad automobilį AUDI 100 vairavęs M. J. dėl sužalojimų patirtų šios autoavarijos metu tikrai mirė vėliau, t.y. 2006 m. sausio 5 d. (b.l.6), o šiame automobilyje buvusioms keleivėms D. J. ir E. J. dėl autoavarijos buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikimai. Tai patvirtina specialisto išvados (medžiaga Nr.67-1-00600-05, b.l. 58, 84). LR CK 6.250 str. 2 d. nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Iš byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad asmuo padaręs neturtinę žalą ieškovėms yra V. A., miręs šios autoavarijos padarymo metu. Todėl reikia laikyti, kad V. A. palikimas atsirado 2005 m. gruodžio 25 d. (CK 5.3 str. 1d.).
Šalys pripažįsta, kad V. A. palikimą priėmė atsakovės. Šią aplinkybę patvirtina paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai (b.l. 47-48).
Ieškovė prašo priteisti neturtinę žalą iš atsakovių CK 5.2 str. pagrindu.
LR CK 5.63 str. 1 d. nurodo, kad palikimo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams arba pareikšti ieškinį teisme.
Sutinkamai su LR CK 1.124 str. ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali savo pažeistas teises apginti pareikšdamas teisme ieškinį. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės turėjo teisę pareikšti ieškinį teisme iki 2006 m. kovo 25 d.
Atsakovės tiek triplike (b.l. 131-132), tiek ir teisme reikalauja taikyti byloje ieškinio senatį, nes ieškovės jį praleido be jokių svarbių priežasčių ir šio senaties termino neprašo atstatyti.
Teismas, esant tokioms sąlygoms, byloje taiko ieškinio senatį, todėl ieškinys turi būti atmestinas dėl ieškinio senaties pasibaigimo (LR CPK 265 str. 1 d.).
Teismas neanalizuoja ieškinio pagrįstumo, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr.39 („Teismų praktika“ Nr.18, 169-184 psl.) 21 p. nurodė, kad pagal LR CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismui sprendimo motyvuojamoje dalyje nebūtina išdėstyti argumentus dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisino reikalavimo pagrįstumo, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu.
Sutinkamai su LR CPK 98 str. atsakovei G. A. priteistinos iš ieškovės D. J. atstovavimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
n u sprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. J. atsakovei G. A. 500 Lt atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.