Kauno apygardos teismo nutartis

2017-01-30 · Civilinė byla Nr. 2S-338-436/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-30
Bylos Nr.
2S-338-436/2017
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-00979-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Suinteresuotas asmuo
B. D., P. D.
Skolininkas
B. D., P. D.
Kreditorius
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Civilinė byla Nr. 2S-338-436/2017Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00979-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų B. D. ir P. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-25096-1041/2016 pagal pareiškėjo antstolio R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkams B. D., P. D. ir išieškotojui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0085/15/00302.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis R. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu skirti skolininkams B. D. ir P. D. baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną nuo pakartotino akto surašymo dienos išieškotojo naudai.Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi antstolio R. B. pareiškimą tenkino iš dalies ir nutarė skirti B. D. ir P. D. 350 Eur vienkartinę baudą išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus naudai.Suinteresuoti asmenys B. D. ir P. D. 2016 m. lapkričio 2 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė priimti suinteresuotų asmenų B. D. ir P. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Teismas nurodė, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis priimta civilinėje byloje, išnagrinėtoje CPK 771 straipsnio pagrindu. Kadangi byla buvo nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, kuriame dalyvavo ir apeliantai, todėl procesiniam veiksmui atlikti – pateikti atskirąjį skundą – šiuo atveju nustatytas septynių dienų nuo nutarties priėmimo dienos terminas. Skundžiama nutartis priimta 2016 m. spalio 20 d., vadinasi, atskirasis skundas turėjo būti pateiktas iki 2016 m. spalio 27 d. įskaitytinai, tačiau atskirasis skundas teisme pateiktas 2016 m. lapkričio 2 d., t. y. 5 dienas praleidus terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti.Pareiškimas atnaujinti praleistą procesinį terminą atskirajam skundui paduoti nepateiktas, įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą taip pat nepridėti (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Iš turimos medžiagos spręsti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas neturi pagrindo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys B. D. ir P. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

7.1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties skelbimo dieną apeliantai posėdyje nedalyvavo, nes negalėjo atvykti. Neaišku, kada tą dieną priimta nutartis buvo išsiųsta proceso dalyviams, nes Garliavos pašte gauta 2016 m. spalio 25 d.

7.2. Apie priimtos nutartis turinį apeliantai sužinojo gavę ją paštu. Per tokį trumpą laiką nespėjo paruošti atskirtojo skundo. Teisėja skelbdama nutartį matė, kad teismo posėdyje nedalyvauja apeliantai, todėl turėjo būti nustatytas terminas atskirajam skundui paduoti ne nuo paskelbimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl to, jog jis teismui pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą yra viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių. Atsisakyti priimti apeliacinį (atskirąjį) skundą pirmosios instancijos teismas turi teisę tik tuo atveju, jeigu: 1) skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) skundą padavė neveiksnus asmuo arba neturintis teisės jo paduoti; 3) apeliacinis (atskirasis) skundas paduotas dėl sprendimo (nutarties), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacijos objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalis). Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus. CPK 75 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Kaip ir bet kuri kita asmens procesinė teisė, taip ir teisė pateikti apeliacinį (atskirąjį) skundą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą, šiuo atveju – paduoti atskirąjį skundą, įgyvendinimo sąlygų. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, o kai nutartis priimta rašytinio proceso tvarka – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2016 m. spalio 20 d. nutartis buvo priimta žodinio proceso tvarka. Tokiu būdu nutarties apskundimo terminas baigėsi 2016 m. spalio 27 d. įskaitytinai. Tačiau atskirasis skundas dėl 2016 m. spalio 20 d. nutarties teismui pateiktas 2016 m. lapkričio 2 d., t.y. praleidus įstatymo nustatytą terminą. Apeliantų argumentai, jog nutarties apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo nutarties kopijos jiems įteikimo dienos, teisiškai nepagrįsti, nes aplinkybė, kad apeliantai nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo paskelbta nutartis, CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytos terminų skaičiavimo tvarkos nekeičia. Įvertinęs šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė skundo padavimo terminą ir pagrįstai sprendė, jog skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytus terminus.CPK 307 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ši specialioji įstatymo nuostata detalizuoja CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją taisyklę, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, todėl įvertinti jų svarbumą ir įtaką termino praleidimui yra teismo kompetencija. Taigi pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbi priežastis, dėl kurios dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos tik tos konkrečios faktinės aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį.Pažymėtina, jog apeliantai pateikdami atskirąjį skundą dėl 2016 m. spalio 20 d. nutarties, atnaujinti praleisto termino neprašė. Prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti neteikė ir po skundžiamos 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties priėmimo, jo neišreiškė ir atskirajame skunde dėl nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą.Todėl darytina išvada, kad apeliantai nebendradarbiavo su teismu, procese nebuvo aktyvūs gindami savo teises, bylos baigtimi nesidomėjo, savo teises pradėjo ginti pasibaigus įstatymo nustatytam nutarties apskundimo terminui, todėl turi prisiimti savo neveikimo sukeltas neigiamas pasekmes. Įstatymo leidėjas CPK nustatė griežtus terminus tam, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas bei šalių teisėtų lūkesčių principas. Taip pat dėl to, kad būtų drausminamos savo pareigų tinkamai neatliekančios ar nesąžiningos šalys. Taigi, skolininkams praleidus įstatymo nustatytą terminą, neprašant jo atnaujinti ir nebendradarbiaujant su teismu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti jų atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti suinteresuotų asmenų B. D. ir P. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas