- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-27
- Bylos Nr.
- e2S-528-1042/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06235-2026-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Pareiškėjas
- V. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. P., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
2. Pareiškėjas V. M. prašė antstolės nepiktnaudžiauti vykdant išieškojimo procesą vykdomojoje byloje. Teigė, kad antstolė siųsdama užklausas į Lietuvos Respublikos valstybines įstaigas ir registrus piktnaudžiauja.
3. Antstolė 2026 m. kovo 4 d. patvarkymu Nr. S-26-171-14633 netenkino skundo ir jį persiuntė nagrinėti teismui. Antstolė nurodė, kad turi teisę ir pareigą nustatyti skolininko turtą, pajamas ir kitas lėšas, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, teikti paklausimus valstybės registrams ir kitoms institucijoms, periodiškai tikrinti duomenis apie galimus skolininko pajamų ar turto pokyčius. Teigė, kad užklausų teikimas valstybės institucijoms yra įprasta vykdymo proceso dalis ir šių veiksmų tikslas – nustatyti, ar skolininkas turi pajamų ar kitų lėšų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Antstolės vertinimu, aplinkybė, kad užklausos buvo teikiamos pakartotinai ar tam tikrais laiko intervalais, savaime nereiškia antstolio piktnaudžiavimo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tvirtino, kad antstolė teisėtai atliko paklausimus valstybinėms įstaigoms dėl pareiškėjo gaunamų pajamų ir/ar turto siekiant išieškoti iš pareiškėjo 6 100 Eur dydžio skolą.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą skirti antstolei baudą, nurodydamas, jog antstolė ir toliau teikia įvairius paklausimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. M. skundą ir netenkino prašymo skirti antstolei baudą. Nurodė, kad įstatymas ir kiti teisės aktai neriboja antstolės kreipimosi į registrus, taip pat į VSDFV periodiškumo ir dažnumo. Sprendė, kad ribojimas antstolei galimybės teikti užklausas valstybės institucijoms apie pareiškėją, gauti aktualius duomenis apie pareiškėjo turtinės padėties galimus pasikeitimus nebūtų proporcingas atsižvelgiant į tikslą siekti efektyvaus ir veiksmingo teismo sprendimo įvykdymo. Pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl konkrečių antstolės užklausų pablogėjo jo sveikata. Teismas nenustatė duomenų, kad antstolė pareiškėjo atžvilgiu būtų atlikusi neteisėtus veiksmus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino pareiškėjo sveikatos būklę, taip pat netinkamai išsprendė skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų.
10. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos ir pateikė Sodros išrašą bei Antstolių informacinės sistemos išrašą.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas turėjo galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti visus, jo manymu, bylai išnagrinėti reikalingus papildomus įrodymus, taip pat, įvertindamas tai, jog apeliantas neįrodė šių įrodymų pateikimo pirmosios instancijos teismui stokos, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus, todėl teismas jų nevertina.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo skundo reikalavimas nepiktnaudžiauti antstolei vykdant išieškojimo procesą iš esmės nesukelia pareiškėjui materialiųjų teisinių padarinių dėl netinkamo skundo dalyko suformulavimo, kadangi pareiškėjas neprašė panaikinti antstolės veiksmą ar įpareigoti antstolę jį atlikti, tačiau, įvertindamas šios bylos kategoriją, apeliacinės instancijas teismas įvertina atskirojo skundo teiginius.
14. Apeliantas skunde kėlė klausimą dėl antstolės vykdymo procese atliekamų užklausų valstybės institucijoms būtinumo.
15. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
16. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalį antstolis privalo vykdyti įstatymu nustatytus vykdomuosius dokumentus. Šios įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atlikdamas prieš tai minėtas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia; to nepadarius, priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių, kurių viena – vykdymo išlaidų atlyginimas antstoliui (CPK 610 straipsnis).
18. Vykdymo procese skolininkams, kaip vykdymo proceso dalyviams, įstatymas suteikia ne tik teises, bet ir numato pareigas. Skolininkams keliama pareiga būti aktyviems, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam kaip galima greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, skolininkai taip pat turi pareigą laiku ir sąžiningai naudotis jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis bei jomis nepiktnaudžiauti. Kiekvienas sąžiningas, rūpestingas, aktyviai besidomintis savo teisėmis ir pareigomis vykdymo procese asmuo turėtų siekti greičiau įvykdyti pareigą sumokėti skolą.
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors antstolė periodiškai naudojosi skolininko duomenimis iš VSDFV, pakartotinai teikė užklausas, tačiau teisės aktai nenumato antstolei draudimo pakartotinai tikrinti duomenis apie skolininko turtinę padėtį.
20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria prieš tai minėtoms išvadoms ir pažymi, kad siekiant greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą reikia nuolat tikrinti duomenis apie skolininko turtinę padėtį ir jos pokyčius, todėl antstolė pagrįstai periodiškai tikrino informaciją apie skolininką. Antstolės aktyvius veiksmus skolininko turtui (piniginėms lėšoms) surasti, siekiant realiai įvykdyti piniginį išieškojimą, negalima vertinti kaip piktnaudžiavimą, nes antstolė veikdama laikėsi teismo sprendimų vykdymo tvarkos ir civilinio proceso principų.
21. Byloje nustatyta, kad skolininkas gera valia neįvykdė savo turtinių prievolių (dėl žalos atlyginimo regreso tvarka) valstybei, o jo deklaratyvus nesutikimas su antstolės veiksmais vykdymo procese neparodo šių veiksmų nepagrįstumo.
22. Kiti skundo argumentai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.
23. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto V. M. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.