- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-07-20
- Bylos Nr.
- T-XX-60-06
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Marčiulionis (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Egidijus Laužikas, Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
- Atsakovas
- UAB ,,Mažas laivas“
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš L.e.p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Gintaro Kryževičiaus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymą atsakovui UAB ,,Mažas laivas“ dėl uosto rinkliavų išieškojimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Mažas laivas“ 4 081,73 Lt Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų ir už suteiktas paslaugas, 716,80 Lt delspinigių, žyminį mokestį, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atstovavimo išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog už naudojimąsi uostu laivų valdytojai privalo mokėti uosto rinkliavas, o šio įstatymo 11 straipsnio 6 punktas numato, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcija yra rinkti uosto rinkliavas. Uosto rinkliavų rūšis, jų maksimalius dydžius, rinkliavų taikymo principus, rinkliavų taikymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 226 ,,Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. 3-322 ,,Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių“. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 3-168 ,,Dėl įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, atestavimo taisyklių patvirtinimo“ 21 punktas nustato, kad įmonė, pageidaujanti teikti laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, privalo su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sudaryti sutartį dėl uosto rinkliavų mokėjimo tvarkos. Pareiškėjas pažymėjo, kad Civilinio kodekso (CK) 6.2 straipsnis nustato, jog prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. 2004 m. balandžio 13 d. UAB ,,Mažas laivas“ sudarė sutartį dėl atsiskaitymų už uosto rinkliavas ir teikiamus patarnavimus. Šia sutartimi VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įsipareigojo už suteiktas paslaugas apskaičiuoti uosto rinkliavų ir apmokėjimo už locmano patarnavimus sumą, o UAB ,,Mažas laivas“ įsipareigojo gavus sąskaitą, joje nurodytą pinigų sumą pervesti į VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sąskaitą. Be to, 2004 m. birželio 4 d. UAB ,,Mažas laivas“ su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sudarė sutartį dėl laivų aptarnavimo prie mažųjų žvejybos laivų prieplaukos krantinių, kuria įsipareigojo apmokėti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai laivų aptarnavimo kainą pagal pateiktas sąskaitas. Pareiškėjas teigė, jog UAB ,,Mažas laivas“ buvo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros dėl apmokėjimo už uosto rinkliavas ir suteiktas paslaugas, tačiau UAB ,,Mažas laivas“ sutartyse nustatytu terminu VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai mokėtinų pinigų sumų nepervedė. UAB ,,Mažas laivas“ skola VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai yra 4 081,73 Lt. Pažymėjo, jog CK 6.70 straipsnis nustato, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). 2004 m. balandžio 13 d. ir 2004 m. birželio 4 d. sutartimis UAB ,,Mažas laivas“ įsipareigojo mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos sumos, jeigu mokėtinos sumos VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai bus pervedamos pažeidžiant sutartimis nustatytą tvarką. UAB ,,Mažas laivas“ turi pareigą sumokėti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 716,80 Lt delspinigių. Pareiškėjas pabrėžė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat mokestinių ginčų.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 25 d. nutartimi, uosto lėšų naudojimas imperatyviai reglamentuojamas teisės aktų nuostatomis, o uosto laivų naudotojų prievolės kyla iš administracinės teisės. Tačiau šioje konkrečioje byloje 2004 m. balandžio 13 d. šalys sudarė sutartį Nr. 20-2004-301 dėl atsiskaitymų už uosto rinkliavas ir teikiamus patarnavimus, kurioje laivo valdytojas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai uosto rinkliavas ir už locmano patarnavimus pagal pateiktas sąskaitas, o už ne laiku apmokėtas sąskaitas numatyti delspinigiai (2.1.1, 2.2.2, 3.3 p.). 2004 m. birželio 4 d. šalys sudarė laivų aptarnavimo prie mažųjų žvejybos laivų prieplaukos krantinių sutartį Nr. 20-2004-346, kurioje numatytos šalių teisės ir pareigos aptarnaujant laivus ir suteikiant papildomas paslaugas. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovas nevykdo sutarčių, nors ir nenurodė konkrečių straipsnių, reglamentuojančių sutarčių nevykdymo teisines pasekmes, tačiau vadovaujasi ir CK normomis, reikalaudamas priteisti delspinigius ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje yra nemažai atvejų, kai civilinės teisės ir pareigos kyla iš administracinių teisinių santykių, pavyzdžiui, ginčai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, uosto žemės, kito valstybinio turto nuomos mokesčio priteisimo, kurie yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams, nors mokesčiai, jų dydžiai, taikymas reglamentuojamas administracine tvarka: įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais. Teismo nuomone, kadangi atsakovas nevykdo sutartimis nustatytų pareigų laiku ir tinkamai mokėti pareiškėjui uosto rinkliavų, už locmano paslaugas, už geriamo vandens ir elektros energijos tiekimą, nereaguoja į pareiškėjo priminimus, todėl šioje byloje nėra akivaizdaus ginčo dėl administracine tvarka nustatytų uosto rinkliavų dydžio ir pagrįstumo. Teismas padarė išvadą, kad ginčas kilo iš sutartinių teisinių santykių, nagrinėjant bylą reikia taikyti CK 6 knygos normas, nustatančias sutarčių nevykdymo pasekmes ir atsakomybę už sutarčių nevykdymą, todėl byla turėtų būti teisminga bendrosios kompetencijos teismui, o dėl to būtina išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą (ABTĮ 21 str. 1, 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių suinteresuotas asmuo kelia savo reikalavimus.
Pareiškėjas - VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į teismą kreipėsi todėl, kad atsakovas UAB ,,Mažas laivas“ per tarp šalių sudarytose 2004 m. balandžio 13 d. sutartyje Nr. 20-2004-301 dėl atsiskaitymų už uosto rinkliavas ir teikiamus patarnavimus bei 2004 m. birželio 4 d. laivų aptarnavimo prie mažųjų žvejybos laivų prieplaukos krantinių sutartyje Nr. 20-2004-346 nustatytus terminus pagal pateiktas sąskaitas nepervedė pinigų už uosto rinkliavas ir suteiktas paslaugas.
Taigi pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo aukščiau nurodytą sumą, kadangi šis nevykdo sutarčių sąlygų. Sutartinius santykius reguliuoja civilinės teisės normos (CK 6 knyga).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pareiškėjo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos reikalavimai kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, t. y. Klaipėdos miesto apylinkės teisme (Civilinio proceso kodekso 1 str. 1 d., 22 str. 1 d., 29 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 3 dalimi bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis, Specialioji teisėjų kolegija
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymą atsakovui UAB ,,Mažas laivas“ dėl uosto rinkliavų išieškojimo, perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.
skyriaus teisėjas Egidijus Laužikas teisėjas Algirdas Taminskas