- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-27
- Bylos Nr.
- e2-940-733/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00270-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- J. L.
- Advokatai
- Artūras Vitkus
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui J. L. dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. L. 275,06 Eur skolos ir 7865,77 Eur žalos atlyginimo.
Ieškinyje nurodo, kad su J. L. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 132, jis buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigoms. Darbo funkcijoms atlikti atsakovui darbo sutarties galiojimo metu buvo perduotas įmonės turtas: mobilusis telefonas, tarnybinis automobilis, įmonės banko kortelė kaip atskaitingam asmeniui, mobilaus interneto SIM kortelė. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta (duomenys neskelbtini) už pravaikštas. Atleidimo dieną atsakovas neatsiskaitė su įmonės buhalterija ir pagal avansinę apyskaitą liko skolingas ieškovei. Nurodytai skolos sumai atsakovas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių šių pinigų panaudojimą iš įmonės banko kortelės, kuri buvo perduota atsakovui darbinėms funkcijos vykdyti. Nurodo, kad atsakovui 2021 m. balandžio – liepos mėnesiais naudojantis įmonės banko kortele, vykdant darbines funkcijas, susidarė 7865,77 Eur skola. Šis ieškovės patirtos žalos dydis apskaičiuotas, įvertinus visus kitus turimus dokumentus bei duomenis, pagal kuriuos atitinkamos išlaidos/išleistos pinigų sumos atsakovo buvo pateisintos.
Taip pat ieškovė nurodo, kad 2021-12-20 ieškovė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijai (toliau - darbo ginčų komisija) pateikė prašymą dėl žalos atlyginimo iš buvusio darbuotojo J. L.. 2022-01-24 sprendimu darbo ginčų komisija prašymą patenkino iš dalies – nusprendė išieškoti iš atsakovo J. L. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 815,15 Eur patirtos žalos atsakovo J. L. darbo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei įpareigojo atsakovą J. L. iki 2022-01-08 pristatyti pilnos komplektacijos mobilųjį telefoną Apple iPhone SE 64GB su ieškovės atstove suderintu adresu.
Darbo ginčų komisija sprendė, kad avansinių apyskaitų turinys neatitiko tikrųjų faktinių aplinkybių, ir 2021-07-31 avansinėje apyskaitoje nurodyta atsakovo skola ieškovei neįrodo ieškovės patirtos žalos dydžio, nes ieškovė nepateikė kortelės atsiskaitomosios sąskaitos išrašo, kad būtų galima nustatyti, kokios sumos, kada ieškovės buvo į ją pervedamos bei kokias sumas, kada atsakovas panaudodavo. Ieškovė nurodo, kad jos nebuvo prašyta pateikti naudojamos banko kortelės atsiskaitomosios sąskaitos išrašo, o pateikti jį vėliau galimybės nesudarė.
Taip pat darbo ginčų komisija nurodė, kad vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, 2021-04-30 avansinėje apyskaitoje užfiksavus 700 Eur atsakovo skolą (formaliai vertinant - ieškovo perduotoms ir atsakovo nepanaudotoms pagal paskirtį ieškovo pinigų sumoms (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 150 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas atvejis)), ieškovas privalėjo iki 2021-05-31 priimti tvarkomąjį dokumentą dėl 700 Eur sumos išskaitymo iš atsakovo darbo užmokesčio laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 736 straipsnio 1 dalyje nustatytų maksimalių dydžių, tačiau tokių veiksmų ieškovas nesiėmė. Tai, kad ieškovė per nurodytą 1 mėnesio laikotarpį nesikreipė į atsakovą ar neišskaičiavo skolos iš jam mokamo darbo užmokesčio, dar nereiškia, kad ieškovė prarado teisę reikalauti grąžinti jai priklausančias ir neteisėtai kito asmens pasisavintas pinigų sumas. Darbo ginčų komisija, konstatuodama galimai pralestą terminą, nevertino aplinkybių, kada ieškovė sužinojo ar galėjo sužinoti apie esamą žalą ir ar ieškovė turėjo galimybę išskaičiuoti visas susidariusias skolas iš darbuotojui mokamo darbo užmokesčio. Tuo tarpu atsakovas iš esmės pripažino, kad nurodytu laikotarpiu jis pats naudojosi jam perduota mokėjimo kortele ir visas išvardintas sumas nusiėmė nuo banko kortelės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, jog, jeigu darbdavys praleidžia vieno mėnesio terminą, per kurį jis gali duoti nurodymą atlikti išskaitą, arba darbuotojo įsiskolinimas darbdaviui viršija jo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, darbdavys įsiskolinimą gali išieškoti kreipdamasis įstatymų nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras; III dalis Individualūs darbo santykiai, p. 311-313; Darbo teisė, Vilnius, 2008 m., p. 333) bei turi pagrindą dėl šios išskaitos kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).
Dėl darbo ginčų komisijos argumento, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos, atsakovui, kaip atskaitingam asmeniui, nepateikus pinigų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, pažymi, jog jokių atskirų susitarimų su atsakovu sudaryta nebuvo, priedai prie darbo sutarties nepasirašyti - darbuotojas dirbo įprastomis sąlygomis.
Be to, ieškovė nurodo, kad darbo ginčų komisijos sprendimu atsakovas buvo įpareigotas iki 2022-01-28 pristatyti pilnos komplektacijos mobilųjį telefoną Apple iPhone SE 64GB su ieškovės atstove suderintu adresu - (duomenys neskelbtini), tačiau iki šios dienos šis nurodymas nėra įvykdytas, kas suponuoja atsakovo nesąžiningus veiksmus. Tokiu atveju, ieškovės manymu, atsakovui vengiant vykdyti bet kokius įsipareigojimus bei grąžinti įmonės turtą, vertinant negrąžinto mobiliojo telefono likutinę vertę bei įvertinus nusidėvėjimą, kuris sudaro 213,94 Eur, ieškovui turėtų būti priteista 275,06 Eur suma.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ieškovės darbuotojai bandė susisiekti su atsakovu dėl ginčo išsprendimo taikiai, tačiau pastaruoju metu su juo susisiekti nepavyksta, jo gyvenamoji vieta nėra žinoma. J. L. atžvilgiu yra ne viena civilinė byla, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovės netenkino darbo ginčų komisijos sprendimas, nes buvo atmestas reikalavimas dėl atlyginimo žalos, kuri susidarė ieškovei pervedant pinigus į atsakovo kreditinę kortelę. Nebuvo pateiktas kortelės sąskaitos išrašas, kad būtų galima nustatyti, kokios sumos buvo pervestos. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad lėšos buvo pervestos atsakovui. Tas matosi iš buhalterinės avanso apyskaitos. Pats J. L. patvirtino, kad tuos pinigus gavo, bet teigia, kad Ž. L. jam leido tuos pinigus nusiimti kaip premiją ar bonusą už jo darbą. Ieškovė paneigė, kad buvo toks susitarimas, kad pervestos lėšos buvo premija už gerą darbą. Ž. L. nėra įmonės direktorius, neturi įgaliojimų leisti atsakovui nusiimti pinigus nuo sąskaitos. Akivaizdu, kad J. L. savavališkai pasisavino įmonės pinigines lėšas ir jų negrąžino. Atsakovas padarė įmonei turtinę žalą, kurią privalo atlyginti. Ž. L. buvo keleto įmonių direktorius, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fiktyvaus bankroto paskelbimo. Buvo nustatytas terminas iki kada atsakovas turėjo grąžinti mobilųjį telefoną, bet negrąžino. Ieškovė prašo priteisti telefono likutinę vertę 275,06 Eur.
Atsakovas, nepateikęs atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko. Jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimo. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalis darbo santykiai siejo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį Nr. 132 (toliau – sutartis). Atsakovas vykdė (duomenys neskelbtini) pareigas. Ieškovė sutarties 1.3 punktu įsipareigojo atsakovui mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, proporcingą dirbtam laikui.
Bylos medžiaga nustatyta, kad su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kurią atsakovas pasirašė.
Ieškovė nurodo ir bylos medžiaga patvirtina, kad darbo funkcijoms atlikti atsakovui sutarties galiojimo laikotarpiu buvo perduotas atsakovės turtas: mobilusis telefonas Apple iPhone SE 64GB, tarnybinis automobilis, verslo debetinė kortelė (toliau – kortelė) bei mobilaus interneto SIM kortelė. (duomenys neskelbtini) atsakovo sutartis buvo nutraukta šiurkščiai pažeidus darbo pareigas – laikotarpiu nuo 2021-08-02 iki (duomenys neskelbtini) nebuvus darbe be pateisinamos priežasties. Ieškovė nurodo, kad atleidimo dieną atsakovas neatsiskaitė su buhalterija – pagal avansinę apyskaitą atsakovo, kaip atskaitingo asmens, skola už 2021 m. balandžio – liepos mėnesius ieškovei sudarė 7865,77 Eur, t. y. atsakovas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių kortelės piniginių lėšų panaudojimą.
DK 151 straipsnis reglamentuoja, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Žala yra civilinės teisės institutas, todėl jos išieškojimui taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytos taisyklės su DK įtvirtintomis išimtimis. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). CK 6.248 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Taigi, darbuotojo atsakomybei dėl darbdaviui padarytos turtinės žalos atlyginimo yra būtinos visos šios sąlygos: l) realios turtinės žalos padarymas darbdaviui; 2) žala padaroma darbuotojo neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) nustatoma darbuotojo kaltė dėl žalos padarymo. Tik esant visoms keturioms sąlygoms, darbdavys įgyja teisę reikalauti iš darbuotojo žalos atlyginimo trijų, šešių ar dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio, įtvirtintais DK 153 straipsnyje atvejais arba visos žalos atlyginimo, kai darbuotojas žalą padaro: 1) tyčia, 2) žala padaroma darbuotojo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaroma neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo, 4) žala padaroma pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaroma neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje (DK 154 straipsnis).
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. DK 152 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.
- 2021-04-30 avanso apyskaitą, iš kurios matyti, kad atsakovas J. L. nepagrindė 700 Eur išlaidų,
- 2021-05-31 avanso apyskaitą, iš kurios matyti, kad iš praėjusio mėnesio perkėlus avanso liekaną – 700 Eur ir atsakovui J. L. pagrindus 356,37 Eur išlaidas, liko nepagrįstų iš viso 2478,63 Eur išlaidų,
- 2021-06-30 avanso apyskaitą, iš kurios matyti, kad iš praėjusio mėnesio perkėlus avanso liekaną – 2478,63 Eur ir atsakovui J. L. pagrindus 89 Eur išlaidas, liko nepagrįstų iš viso 7292,63 Eur išlaidų,
- 2021-07-31 avanso apyskaitą, iš kurios matyti, kad iš praėjusio mėnesio perkėlus avanso liekaną – 7292,63 Eur, liko nepagrįstų atsakovo iš viso 7865,77 Eur išlaidų.
Nurodytą 7865,77 Eur sumą kaip žalos atlyginimą ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo.
Ieškovė į bylą pateikė banko sąskaitos, kurios klientas yra ieškovė, o naudotojas – atsakovas, išrašus 2021-04-01 – 2021-04-30, 2021-05-01 – 2021-05-31, 2021-06-01 – 2021-06-30, 2021-07-01 – 2021-07-31 laikotarpiais, iš kurių matyti lėšų judėjimas: ieškovės pervedimai banko viduje tarp savo sąskaitų, grynųjų pinigų išėmimas, pirkiniai ir pan., ir kurie patvirtina avanso apyskaitose esančius duomenis.
Atsakovas šių aplinkybių neginčija. Minėta, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį jam tinkamai pranešta, nedalyvavo. Bylos medžiaga patvirtina, kad jam apie šios bylos procesą yra žinoma, tačiau jis byloje yra pasyvus.
Vis tik, darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovui J. L. buvo išduota banko kortelė, kuri buvo ieškovės nuosavybė, ir, kad atsakovas teigė, jog ji buvo išduota tam, jog galėtų ja atsiskaityti už prekes ir paslaugas, perkamas įmonės ūkinei veiklai, be to, į ją buvo mokamas ir darbo užmokestis. Atsakovas pažymėjo, kad darbo užmokestis į jo asmeninę sąskaitą buvo išmokėtas tik kelis kartus, vėliau susitarus su Ž. L., darbo užmokestis buvo mokamas tik į įmonės kortelę. Taip pat darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta, kad ieškovės atstovė neneigė, jog atsakovo darbo užmokestis buvo mokamas į kortelę, tačiau paaiškino, kad tai buvo daroma paties atsakovo prašymu – neva atsakovas teigė, kad jo sąskaitos yra areštuotos, ir taip jam yra patogiau. Minėta institucija konstatavo, kad ginčo tarp šalių dėl to, jog atsakovo darbo užmokestis beveik visą sutarties galiojimo laikotarpį buvo mokamas į kortelę, nėra.
Iš į bylą pateiktų minėtos banko sąskaitos, kurios klientas yra ieškovė, o naudotojas – atsakovas, išrašų 2021-04-01 – 2021-04-30, 2021-05-01 – 2021-05-31, 2021-06-01 – 2021-06-30, 2021-07-01 – 2021-07-31 laikotarpiais matyti, kad ieškovė į savo sąskaitą (kurios naudotojas atsakovas) pervedė, paskirtyje nurodant „DU avansas“: 2021-05-27 100 Eur; 2021-05-21 150 Eur, 2021-05-18 100 Eur, 2021-05-10 100 Eur ir 50 Eur, 2021-07-20 100 Eur, 2021-07-13 100 Eur, t. y. iš viso 700 Eur.
Įvertinus darbo ginčų komisijos nustatytą aplinkybę, kad į įmonės banko kortelę atsakovui buvo pervedamas darbo užmokestis (šios aplinkybės teisme šalys neginčijo), teismo vertinimu ieškovės lėšų pervedimai tarp savo sąskaitų, į atsakovo valdomą sąskaitą atliekami pavedimai, įvardinti „DU avansas“, laikytini darbo užmokesčio avansu.
Iš nurodytų sąskaitos išrašų ir ieškovės pateiktų 2021 m. balandžio – liepos mėnesio avanso apyskaitų matyti, kad šiuo laikotarpiu visi atsakovo piniginių lėšų išgryninimai yra įtraukti į avanso apyskaitas, tame tarpe ir lėšos, kurias teismas vertina kaip atsakovo darbo užmokestį.
Esant šiai aplinkybei, konstatuotina, kad atsakovo padaryta žala pagal avansines apyskaitas yra ne 7865,77 Eur, o 7165,77 Eur (7865,77 Eur – 700 Eur).
Teismo vertinimu, ieškovė įrodė būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti: žalą, kuri vertinama kaip turto (lėšų) netekimas, neteisėtą atsakovo veiką, suprantamą kaip jo darbo pareigų, įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių (šiuo atveju, nustatytų 2018-03-28 įsakymu DT-1 darbo tvarkos taisyklių), netinkamą vykdymą, priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir žalos atsiradimo ir atsakovo kaltę, nes, jis išsigrynindamas iš jam perduotos ieškovės banko kortelės lėšas, nepagrindė jų panaudojimo.
Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistina 7165,77 žalos atlyginimo ieškovei.
Taip pat ieškovė reikalauja priteisti 275,06 Eur skolą už atsakovui perduotą ir jo negrąžintą telefono aparatą Apple iPhone SE 64GB. Bylos medžiaga nustatyta, kad jo vertė perdavimo metu 2020-07-28 buvo 489 Eur. Iš ieškovės teiginių nustatyta, kad įrenginio nusidėvėjimas yra 213,94 Eur, tad šiai dienai jo vertė yra 275,06 Eur. Duomenų byloje, kad atsakovas būtų sumokėjęs šią sumą ieškovei, nėra. Ginčo dėl reikalavimo ar jo dydžio byloje nėra, teismo vertinimu, skolos suma pagrįsta.
Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistina 275,06 Eur skola ieškovei (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis).
Taip pat, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (91,40 proc.): 167 Eur žyminio mokesčio ir 274,20 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ieškovei bei 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
- 441,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini),
- 17,92 bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.