- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- 1-273-1022/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Auksė Balkaitienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ? Baudžiamoji byla Nr. 1-273-1022/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33106-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.4.5.1; 2.12.1.4 (S)
2018 m. kovo 22 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje
A. J., gimęs 1980 m. gruodžio 19 d. Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs Akmenės rajono savivaldybėje, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas:
2011 m. birželio 13 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį bei pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnį – 2 MGL (260 Lt) bauda;
2013 m. kovo 29 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2011 m. birželio 13 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, – laisvės apribojimu 9 mėnesiams su įpareigojimu ir 2 MGL (260 Lt) bauda; 2014 m. sausio 31 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl neatsargumo, t. y.
2016 m. liepos 14 d. apie 21 val. 00 val. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2.18 promilės girtumas), konflikto metu vieną kartą kumščiu smogė A. D. į galvą, po to, sugriebęs rankomis A. D. už pečių, jį stūmė lauk iš sodo namelio, ko pasekoje nukentėjusysis, griūdamas ant grindų, trenkėsi į virtuvėje buvusios spintelės kampą, tokiais veiksmais jis padarė A. D. kairės krūtinės ląstos pusės VI ir VII šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus nugaroje.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. spalio 17 d. kaltinamasis A. J. visiškai pripažino kaltę padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir paaiškino 2016 metais liepos mėnesį, tiksliai dienos nepamena, buvęs pas P. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur buvo ir M. Ž.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20 val. į Prano namus atėjo A. D. kartu su A., pavardės nežino, gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Tiedu atsinešė 2 butelius alaus, abu atrodė stipriai išgėrę. Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau po kurio laiko, jo teigimu, A. pradėjo prie jo priekabiauti, t. y. siūlė eiti į lauką muštis, minėdamas, jog vieną kartą sumušė, sumuš ir dar. Tada jis pasakė jam dingti iš namelio, nes pabodo tokios jo kalbos. A. į jo išsakytus žodžius nekreipė dėmesio, lauk nėjo. Tada jis abiem rankomis čiupo A., atsirėmusį į spintelę, už pečių ir stūmė jį lauk iš namelio. Stumiamas A. užkliuvo lyg už skalbimo mašinos ir griuvo ant grindų, atsitrenkdamas į ją. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis ant grindų pargriuvo jo pastumtas. Papildomos apklausos metu 2018 m. kovo 2 d. kaltinamasis nurodė taipogi vieną kartą kumščiu trenkęs nukentėjusiajam į galvą, o krisdamas šis atsitrenkęs į spintelės kampą. Jo teigimu, nuo grindų A. D. pakėlė sugėrovas M. Ž. ir pasodino ant kėdės. Tuomet visi toliau vartojo alkoholį, daugiau apie tai niekas nekalbėjo. Vėliau A. D. su A. išėjo. Kaltinamasis nurodė, jog gailisi kumščiu trenkęs nukentėjusiajam į galvą. Paaiškino specialiai jo sužaloti nenorėjęs, tik norėjęs išvaryti iš sodo namelio, kad šis jo nebeerzintų (b. l. 48, 52).
2016 m. liepos 14 d. 22 val. 28 min. alkoholio kiekio matuokliu A. J. užfiksuotas vidutinis – 2,18 promilės girtumo laipsnis (b. l. 44).
Kaltinamojo A. J. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo A. D. ir liudytojų P. G. bei A. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu, specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. D. parodė 2016 m. liepos 14 d. apie 14 val. kartu su pažįstamu A. K. atėjęs į svečius pas P. G. (duomenys neskelbtini). Tądien su A. buvo gėręs alkoholio, norėjo dar išgerti, todėl nusipirkę 2 butelius alaus nusprendė nueiti pas minėtą pažįstamą. Šio namuose jau vyko išgertuvės, namuose girti buvo A. J. ir M. Ž.. Pripažino pagrasinęs A., kad vieną kartą jį sumušė ir antrą kartą sumuš. Kodėl taip pasakė, paaiškinti negali, galbūt dėl girtumo. Patvirtino A. prašius jį išeiti laukan iš P. G. namų, tačiau jis neklausė ir toliau provokavo konfliktą. Jam, stovinčiam virtuvėje prie spintelės, A. vieną kartą kumščiu trenkė į galvą, po ko jis jautėsi lyg netekęs sąmonės. Patvirtino įvykio aplinkybes galėjus susiklostyti taip, kaip nurodė kaltininkas, jog A. J. suimtas už pečių ir stumiamas laukan iš namelio jis krito ant grindų ir trenkėsi į spintelės kampą. Nurodė tądien buvęs girtas ir visko tiksliai neprisimenąs. Jokių pretenzijų A. J. neturi, jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 14-15, 17).
2016 m. liepos 14 d. 21 val. 48 min. alkoholio kiekio matuokliu nukentėjusiajam A. D. užfiksuotas vidutinis – 1,64 promilės girtumo laipsnis (b. l. 22).
Liudytojas P. G. parodė 2016 m. liepos 14 d. apie 20 val. pas jį į svečius atėjus A. D. su A., kurio pavardės nežino. Jo namuose tuo metu jau buvo A. J. ir M. Ž.. Visi buvo vartoję alkoholio, bet labai girti nebuvo. Atėję A. su A. jam atrodė stipriai išgėrę. A. atsinešė 2 butelius alaus. Iš pradžių niekas nekonfliktavo, tačiau po kurio laiko A. pradėjo siūlyti A. J. į galvą. A. J. liepė A. nešdintis iš namelio, tačiau šis nekreipė dėmesio. Tada A. J. atsistojo nuo fotelio, paėmė A. už pakarpos, pakėlė jį nuo kėdės ir stūmė lauk. Stumiamas šis nugara trenkėsi į skalbimo mašiną ir nugriuvo ant grindų. Jį tada nuo grindų pakėlė M. Ž. ir pasodino ant kėdės. Jokio konflikto tarp A. ir A., jo teigimu, nebebuvo. Pasak jo, A. A. nemušė, jokių smūgių jam nesudavė, stumiamas laukan A. griuvo ir atsitrenkė į skalbimo mašiną. Netrukus abu su A. iš jo namų išėjo (b. l. 30).
Pagal liudytojo A. K. parodymus, tądien P. G. namuose A. D. su A. J. sukonfliktavo dėl cigaretės, kurios A. nedavė A.. Nurodė, jog abiem susistumdžius A. veidu griuvo į grindis. Tada, jo teigimu, A. šokinėjo A. ant nugaros, juos išskyrė P. (b. l. 33).
2016 m. liepos 14 d. 22 val. 10 min. alkoholio kiekio matuokliu liudytojui A. K. užfiksuotas 1,24 promilės girtumo laipsnis (b. l. 34).
2016 m. liepos 15 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, jog ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį pradėtas nustačius, kad 2016 m. liepos 14 d. apie 21 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui A. J. kumščiu smogė į galvą A. D., o šiam nukritus spyrė koja. A. D. GMP ekipažu išvežtas į VšĮ „Respublikinę Šiaulių ligoninę“, kur jam diagnozuoti 6,7,8 šonkaulių lūžiai, nugaros sumušimas, išleistas gydytis ambulatoriškai (b. l. 1). 2018 m. kovo 2 d. pranešimu apie įtarimą minėta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytą.
2016 m. liepos 15 d. apžiūros protokolu ir jo priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vieta – sodo namelis sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kuriame ties praėjimu iš koridoriaus į kambarį užfiksuoti ten stovintys: skalbimo mašina, spintelė, batų dėžė (b. l. 8-12).
2016 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadoje Nr. G-1277/2016(04) konstatuota, kad A. D. padaryti sužalojimai: kairės krūtinės ląstos pusės VI ir VII šonkaulių lūžiai, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai nugaroje. Kairės krūtinės ląstos pusės VI ir VII šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminės traumos metu. A. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės krūtinės ląstos pusės VI ir VII šonkaulių lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. l. 27).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Be objektyviųjų nagrinėjamo nusikaltimo sudėties požymių svarbūs ir subjektyvieji, o jų visuma sudaro pagrindą patraukti kaltą asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Byloje surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga teisingai nustatyta, jog A. J. atlikti veiksmai yra neteisėti ir jo veika apima neatsargios kaltės formą. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, dėl neteisėtų veiksmų atlikimo atsiradę padariniai traktuojami kaip kilę iš neatsargumo – nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Šio teisinio reguliavimo kontekste darytina išvada, kad neatsargi kaltė sveikatos sutrikdymo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. savo kaltę visiškai pripažino, neneigė ir vieną kartą sudavęs nukentėjusiajam į galvą. Tačiau tiek iš paties nukentėjusiojo parodymų, tiek ir kaltininko bei liudytojų ikiteisminio tyrimo duotų parodymų nėra galimybės vienareikšmiškai teigti kaltininko tyčią tiesiogiai buvus nukreiptą sužaloti nukentėjusįjį, kadangi vertinant objektyvių požymių visumą (veikos padarymo būdą, padarinių atsiradimo mechanizmą) kartu su kitais faktiniais duomenimis (specialisto išvada, įvykio vietos apžiūra), duomenų, jog A. J. siekė sužaloti A. D. ir turėjo tikslą tai padaryti tyčia nėra, juolab, kad pats nukentėjusysis kaltininkui pretenzijų nereiškia ir dėl minėto įvykio jo nekaltina. Be to, atsižvelgiant į provokuojantį paties nukentėjusiojo elgesį kaltininko atžvilgiu, ką patvirtino ir pats nukentėjusysis, bei išgertuvių metu kilusį susistumdymą ir, visų liudytojų teigimu, A. J. norą tiesiog išprašyti konfliktuojantį nukentėjusįjį laukan, taipogi įvertinus aplinkybę, jog nė vienas įvykio dalyvis negalėjo objektyviai ir vienareikšmiškai patvirtinti nukentėjusįjį pargriuvus ir susižalojus būtent nuo kaltininko suduoto smūgio, o ne tiesiog susistumdymo metu dėl girtumo užkliuvus už kambaryje stovėjusių baldų ir taip patyrus nesunkų sveikatos sutrikdymą, darytina išvada, jog A. J. įvykio metu, galimai siekdamas išprašyti iš namų A. D., ne tik kad neturėjo tikslo pastarąjį sužaloti, tačiau ir nenumatė nukentėjusiajam galinčių kilti pasekmių, nors taip veikdamas turėjo ir galėjo jas numatyti (kad nukentėjusysis būdamas girtas neišlaikys pusiausvyros ir krisdamas susižalos), tai yra nusikalstamą veiką jis padarė neatsargiai, jo kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Tokiai išvadai neprieštarauja ir objektų tyrimo metu konstatuotas faktas, jog sužalojimai A. D. galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminės traumos metu. Tokie A. J. veiksmai, teismo vertinimu, atitinka BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius ir baudžiamasis įstatymas jo atžvilgiu pritaikytas tinkamai.
Teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. J. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais, kuriuos patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir ištirti įrodymai: nukentėjusiojo A. D. ir liudytojų P. G. bei A. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole su priedu, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys ir kt. Šių duomenų visuma patvirtinta, kad A. J. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl neatsargumo.
Visi duomenys dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad A. J. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 83-86).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, taip pat kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį – padarytas neatsargus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę: teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 36-38); administracine tvarka nebaustas (b. l. 39); nedirba (b. l. 41); psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas, centre nesigydo (b. l. 43); į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusprendė jam paskirti vieną iš BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlytą bausmę – areštą, jos dydį nustatant didesnį už numatytą šios bausmės vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. J. prisipažįsta esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu A. J. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. priimtu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – bauda, ir A. J. skirtina galutinė subendrinta bausmė – areštas ir bauda (260 Lt, t. y. 75,30 Eur).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. J. kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 1 d. iki šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos – 2018 m. kovo 22 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikytina, jog A. J. atliko jam paskirtą 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
2017 m. gruodžio 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi A. J. paskirta ir 2018 m. vasario 2 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas nustatytas dviem mėnesiams, nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos – 2018 m. kovo 22 d., panaikintina ir suimtas kaltinamasis A. J. nedelsiant paleistinas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso309 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,
nusprendžia:
Pripažinti A. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam areštą 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu A. J. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. priimtu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – bauda, ir A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų ir 75,30 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 30 ct) baudą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, tai yra nuo 2018 m. kovo 22 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. J. kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 1 d. iki šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos – 2018 m. kovo 22 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti A. J. atlikusiu jam paskirtą 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
A. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą - nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos – 2018 m. kovo 22 d., panaikinti, A. J. nedelsiant paleidžiant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Išaiškinti A. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai, dienos jis turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.