- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- 2-1509-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00998-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti I. A. ieškinį atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. A. pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteisti 3 000 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir ieškovei išaiškino, kad ji turi teisę su ieškiniu kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
3. Teismas nurodė, kad apygardos teismai, be kita ko, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 27 straipsnio 1 punktas), taip pat dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo (CPK 27 straipsnio 8 punktas).
4. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškiniu reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis neturi įtakos rūšiniam bylos teismingumui – tokia byla teisminga apylinkės teismui (CPK 26 straipsnis), išskyrus bylas dėl neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo. Tuo atveju, kai reikalaujama atlyginti ir neturtinę, ir turtinę žalą, rūšinį bylos teismingumą lemia tik turtinės žalos dydis, t. y. neturtinės ir turtinės žalos dydžiai nėra sumuojami sprendžiant teismingumo klausimą.
5. Kadangi ieškinio reikalavimo dydis dėl turtinės žalos atlyginimo sudaro tik 3 000 Eur, o neturtinę žalą prašoma atlyginti dėl neteisingai nustatyto ieškovės darbingumo lygio, o ne dėl žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, teismas sprendė, kad ieškinys yra neteismingas Vilniaus apygardos teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė I. A. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir ieškinį priimti. Ieškovė nurodo, kad apygardos teismas turi nagrinėti bylas, susijusias su civilinių teisių pažeidimais ir privataus asmens duomenų atskleidimu, dėl ko ir teikiamas ieškinys. Ginčas dėl neteisingai nustatyto darbingumo lygio glaudžiai susijęs su minėtais reikalavimais, todėl šio ginčo nagrinėjimą perkelti apylinkės teismui būtų nelogiška, be to, tai reikalautų papildomų išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, reiškia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą.
10. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
11. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu nustato, kad ieškinys neteismingas tam teismui, kuriam yra teikiamas.
12. CPK 25 straipsnyje nustatyta, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio kodekso nustatyta tvarka. Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). CPK 27 straipsnio 1 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat ir civilines bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo (8 punktas).
13. Iš ieškinio turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 3 000 Eur turtinės žalos atlyginimą. Prašoma priteisti žala kildinama ne iš žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo, o iš Neįgalumo ir darbingumo nustatyto tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmų, nustatant ieškovei jos nedarbingumo lygį, todėl šiuo atveju CPK 27 straipsnio 8 punkto nuostatos netaikomos.
14. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškiniu reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis, neturi įtakos rūšiniam bylos teismingumui, tai reiškia, kad, nepriklausomai nuo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, tokia byla, išskyrus tuos atvejus, kai prašoma priteisti neturtinę žalą, padarytą pažeidžiant nustatytas pacientų teises, teisminga apylinkės teismui, o tuo atveju, kai reikalaujama atlyginti ir neturtinę, ir turtinę žalą, rūšinį bylos teismingumą iš esmės lemia tik turtinės žalos dydis.
15. Šiuo atveju prašomos priteisti turtinės žalos dydis sudaro tik 3 000 Eur. Bylos dėl turtinės žalos atlyginimo, kai ieškinio suma ne didesnė kaip 40 000 Eur, yra teismingos apylinkių teismams, kaip pirmosios instancijos teismams (CPK 27 straipsnio 1 dalis).
16. Taigi, įvertinus ieškinio reikalavimus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju byla nėra teisminga Vilniaus apygardos teismui, ir, atsižvelgdamas į atsakovės buveinės vietą, išaiškino ieškovei, jog ji su ieškiniu turėtų kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumą, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.