Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. patikslintą ieškinį atsakovams D. A., B. J., R. B., Ž. R. ir V. L. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog parduoto buto dalį įsigijo (duomenys neskelbtini) metais, iki santuokos su K. L.. Už parduoto turto dalį gavo 7000 Lt. Kitą dieną ieškovė įsigijo žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Už perkamą turtą sumokėjo 10000 Lt. Atsiskaitė visiškai už butą (duomenys neskelbtini). Nei jos buvęs sutuoktinis K. L., nei jo giminaičiai prie gyvenamojo namo įsigijimo ar remonto neprisidėjo. Iki santuokos nutraukimo kartu daug laiko negyveno. Santuokoje su vyru ieškovė pragyveno tik puse metų. Ieškovė iš karto norėjo nutraukti santuoką, tačiau K. L. nesutiko. Bendro ūkio su sutuoktiniu nevedė. Atsakovai yra K. L. broliai ir seserys. Su vyru vaikų neturėjo. Su atsakovais ieškovė nebendrauja, pretenzijų atsakovai neturėjo. Areštas turtui buvo uždėtas dėl įsiskolinimo už paimtą paskolą. Yra likęs tik žemės sklypas, pastatai neišlikę.

Teismo posėdžio metu ieškovės N. L. atstovė advokatė V. B. paaiškinimo, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) metais susituokė su K. L., o buto dalį, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), jau buvo įsigijusi (duomenys neskelbtini) metais. Už buto dalį gauti pinigai (7000 Lt) buvo ieškovės asmeninė nuosavybė. Likusius pinigus už perkamą žemę ir statinius sumokėjo taipogi iš asmeninių lėšų po kelių dienų. K. L. neturėjo jokio bendro užgyvento turto, nesusilaukė vaikų. Ieškovė su K. L. išsiskyrė bendru sutarimu. K. L. pretenzijų į turto dalį niekada nereiškė, nes pripažino, kad jis jam nepriklausė. Įpėdiniai pagal įstatymą yra atsakovai, kurie pretenzijų ieškovei taip pat nereiškia.

Atsakovė B. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Atsakovė R. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Atsakovė Ž. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Šioje byloje ieškovė prašo pripažinti jos asmeninę nuosavybę į santuokoje su K. L. įgytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) Atsakovai su pareikštu ieškiniu iš esmės sutinka ir jo neginčija. Taigi byloje yra sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto, įgyto santuokoje iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001-07-01), pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001-07-01), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek nekilnojamojo turto įgijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek (duomenys neskelbtini) įsigaliojusio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnyje, CK 3.89 straipsnyje) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas. Taigi, nors ginčo butas buvo įgytas (duomenys neskelbtini), sprendžiant dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011, 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teisme duotų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė susituokė su K. L.. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pardavė asmeninės nuosavybės teise jai priklausiusią 47/100 dalį buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir 1997 m. balandžio 9 d. įsigijo 0.1047 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu, ūkio pastatais ir kiemo statiniais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini). Už parduotą buto dalį gautus pinigus (7050 Lt) ieškovė panaudojo žemės sklypo su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Remiantis teismui pateikta Privačios žemės/miško/sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutartimi (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovė N. L. nuosavybės teise įsigijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) Už perkamą nekilnojamąjį turtą sutarties sudarymo metu ieškovė sumokėjo pardavėjui 2525,49 Eur (8720,00 Lt), likusius 370,71 Eur (1280,00 Lt) įsipareigojo sumokėti iki 1997 m. balandžio 19 d. Minėtoje sutartyje pasirašė tik ieškovė. Pareiškimas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). ieškovė visiškai atsiskaitė su nekilnojamojo turto pardavėju. Jame nurodyta, jog pinigus gavo būtent iš N. L., t.y. ieškovės. Byloje esantys išrašai iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantys adresu: (duomenys neskelbtini), yra registruoti ieškovės N. L. vardu. Registravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė ieškovė, šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas ieškovės už jos asmenines lėšas ir jos sutuoktiniui nepriklausė. K. L. piniginių lėšų nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), neskyrė ir pretenzijų į jį niekada nereiškė. Ieškovės santuoka su K. L. nutraukta (duomenys neskelbtini). bendru sutarimu. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateiktas Ištuokos liudijimas (AA Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Ištuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Gyventoj7 registro duomenimis K. L. mirė (duomenys neskelbtini) d., buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) rajone. Po K. L. mirties jo palikimo niekas nepriėmė, taip pat nėra registruoti palikimo atsisakymo faktai. Ieškovė paaiškino, kad jos buvęs sutuoktinis girtavo, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Taipogi nesusilaukė vaikų. Jo motina T. L. mirė (duomenys neskelbtini). K. L. artimiausi giminaičiai – seserys ir brolis – šioje byloje yra įtraukti kaip atsakovai. Ginčo su atsakovais dėl turto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe nėra.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, svarbu pažymėti, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgytas 1997 metais, todėl sprendžiant dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Ieškovei teigiant, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo nupirktas už jos asmenines lėšas, aktualios yra CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto normos. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas gautas realizavus jo asmeninėje nuosavybėje esantį turtą, jeigu to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Iš Privačios žemės/miško/sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutarties (registro Nr. 2566-6) turinio matyti, kad sutartyje pirkėju nurodoma viena ieškovė. Jokių duomenų apie tai, kad žemės sklypas su statiniais yra perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise, nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad nupirktas nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas tik vienos ieškovės vardu. Byloje esantys įrodymai ir teisme duoti paaiškinimai patvirtino, kad ieškovės sutuoktinis įsigyjant nekilnojamąjį turtą negyveno su ieškove ir nevedė bendro ūkio, prie turto įgijimo ir išlaikymo niekaip neprisidėjo. Ieškovė žemės sklypą su statiniais įsigijo už asmenines lėšas, gautas pardavus asmeninės nuosavybės teise jai priklausiusią buto dalį ir iš santaupų, todėl teismas daro išvadą, kad sandorio sudarymo metu buvo išreikšta akivaizdi ieškovės valia minimą nekilnojamąjį turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Atsakovai kaip mirusiojo K. L. įpėdiniai pagal įstatymą ieškovės reikalavimo dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe neginčija, byloje nėra duomenų apie buvusių ar esamų pretenzijų pareiškimą į aptariamą nekilnojamąjį turtą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai ir pripažįstama, kad

gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), įgytas už ieškovės asmenines lėšas ir priklauso ieškovei N. L. asmeninės nuosavybės teise.

Ieškovei pagal 2021 m. balandžio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Vilniaus skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo Nr. ((duomenys neskelbtini) antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo pratęstas ir ji 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Remiantis VGTPT 2021 m. gegužės 6 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei N. L. yra sudariusios 396,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Byloje nustatyta, kad ieškovės reikalavimas atsakovams susidarė dėl jos pačios neveikimo ilgą laiką, atsakovai nėra priėmę palikimo po K. L. mirties ir į bylą buvo įtraukti kaip atsakovai vien dėl to, jog yra galimi įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai. Pažymėtina ir tai, kad šalys nevilkino proceso, tinkamai ir sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Ginčo byloje dėl nekilnojamojo turto pripažino ieškovės asmenine nuosavybe nebuvo, atsakovai sutiko su ieškovės reikalavimais ar jų neginčijo. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, teismas sprendžia, jog tinkamas šalių elgesys ir siekis baigti bylą nesukėlė papildomų turtinių pasekmių. Teismas, atsižvelgdamas į procesinį atsakovų elgesį, šalių suinteresuotumą vienoda bylos baigtimi ir į tai, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti visiškai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir bylinėjimosi išlaidų valstybei už ieškovei teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovų nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad ieškovės N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), ir K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) santuokos metu ieškovės vardu įgytas nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), įgytas už ieškovės N. L. asmenines lėšas ir priklauso N. L. asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.