- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-185-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- Š. V.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Š. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3223-545/2013 pagal ieškovo 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ ieškinį atsakovei Š. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 149-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Mokslininkų namas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Š. V. 2228,36 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Š. V. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė. Jai bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso namo, kuriame yra butas, bendrojo naudojimo patalpos, mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kita įranga. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai yra įsteigę bendriją, kuri už namui teikiamą vandenį, šildymą ir kitas paslaugas atsiskaito su paslaugų tiekėjais, o butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje atsiskaito su bendrija pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Atsakovė Š. V. savo bute yra įsirengusi vietinį centrinį šildymą ir atsisako mokėti už jos naudojamų bendrojo naudojimo patalpų šildymą pagal pateiktas sąskaitas, už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2012-06-30, todėl šiai dienai yra įsiskolinusi bendrijai 2228,36 Lt sumą. Dėl to, kad atsakovė ir kai kurie kiti name esančių butų savininkai tinkamai nevykdo prievolės atsiskaityti už patiektą šildymą su ieškovu, bendrijai susidarė įsiskolinimas UAB „Vilniaus energija“, tiekiančiai namui šilumą. Savo atsisakymą apmokėti šildymo sąskaitas už bendrojo naudojimo patalpas atsakovė argumentuoja tuo, kad neva tai bendrojo naudojimo patalpos buvo nešildomos, radiatoriai neveikė, nes buvo užsukti, todėl šiuo atveju ji neturi pareigos apmokėti jai pateiktų sąskaitų. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė, įsigydama savo butą bendrijos name, kartu prisiėmė ir įsipareigojimą už bendrąja nuosavybe valdomo turto priežiūrą bei išlaikymą, todėl jos priešingi teisei veiksmai, atsisakant apmokėti pateiktas sąskaitas už bendro naudojimo patalpų šildymą, nepagrįstai pažeidžia kitų butų savininkų bei pačios bendrijos teises (LR CK 6.482 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė Š. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys pateiktas netinkamo asmens, todėl turėtų būti atmestas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių reikalaujamą priteisti 2228,36 Lt sumą, nepateikti nei sumos tikslūs paskaičiavimai, nei pagrindas, kaip atitinkama suma buvo paskaičiuota. Ieškovo pateikti įrodymai, t.y. 2012-07-18 paties ieškovo išrašyta pažyma bei UAB „Vilniaus energija“ 2012-07-23 pažyma, neįrodo ieškovo teisės reikalauti atitinkamos sumos, t.y. 2228,36 Lt. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog bendrojo naudojimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), tikrai buvo šildomos, kadangi tiek atsakovė, tiek kiti bendrijos nariai žino, jog paskutiniais metais bendrojo naudojimo patalpos šildomos nebuvo, nes jose visi radiatoriai buvo užsukti ir neveikė. Atsakovė teigia, kad ieškinys neįrodytas, todėl turi būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-03 sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti visiškai: priteisti iš Š. V. 2228,36 Lt skolą už namo naudojamų bendrojo naudojimo patalpų šildymą bei kitas paslaugas, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2228,36 Lt) nuo 2012-08-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 71 Lt žyminio mokesčio, 1500 Lt advokato išlaidų 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ naudai; priteisti iš Š. V. 29,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Teismas nustatė, kad ieškovas 149-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Mokslininkų namas“ įsteigta 2003 metais ir yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti (duomenys neskelbtini), namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymo nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, priežiūra ir tvarkymu. Pagrindiniai bendrijos veiklos uždaviniai - namo bendrojo naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, namo bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūra, eksploatavimas, remontas, renovacija, priskirto žemės sklypo tvarkymas, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymas, kitų bendrų teisių ir interesų gynimas ir apsauga, šiuos uždavinius įgyvendinti bendrija turi teisę vykdyti įstatuose numatytą veiklą, kaupti lėšas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui, jų skolintis (1 t., b.l. 7-15). Teismas pažymėjo, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai yra įsteigę bendriją, kuri už namui teikiamą vandenį, šildymą ir kitas komunalines paslaugas atsiskaito su paslaugų tiekėjais, o butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai savo daliai bendroje dalinėje nuosavybėje atsiskaito su bendrija pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Ieškovas pateikė atsakovei pranešimą, ragindamas sumokėti 2228,36 Lt mokesčių už (duomenys neskelbtini), namo naudojamų bendrojo naudojimo patalpų šildymą bei kitas paslaugas pagal pateiktas sąskaitas už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2012-06-30 (1 t., b.l. 5, 40), iš kurių 1498,62 Lt sudaro bendro naudojimo patalpų šildymas bei 729,74 Lt kitos paslaugos: įmokos namo eksploatavimui, įmokos namo inžinerinių sistemų eksploatavimui, bendrojo naudojimo patalpų ir kiemo apšvietimas, kiemo važiojamosios dalies priežiūra ir eksploatavimas, automobilių parkavimo ir įvažiavimo kontrolė, šiukšlių tvarkymas, dezinfekcija. Teismas nurodė, jog, sprendžiant ieškovo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgtina į atsakovės motyvus, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių reikalaujamą priteisti 2228,36 Lt sumą – nepateikti nei sumos tikslūs paskaičiavimai, nei pagrindas, kaip atitinkama suma buvo paskaičiuota. LR CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (LR CK 4.37 str. 1 d.). Atsakovė, turinti butą daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal LR CK 4.72 str. tapo šio namo bendraturte, t.y. bendrosios dalinės nuosavybės dalyve. Daugiabučių gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (LR CK 4.82 str. 5 d.), disponuoti bendruoju turtu galima įgyvendinti tik bendru sutarimu (LR CK 4.75 str. 1 d.), o įgyvendinti valdymo ir naudojimo teises - balsų dauguma (LR CK 4.85 str. 1 d.). Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (LR CK 4.85 str. 4 d.). Pagal LR CK 4.82 str. 1 d., 3 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga, tame tarpe ir liftas, kurie privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat, reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Ši bendraturčio pareiga įtvirtinta ir LR Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 21 str. 3 d. 2 p. Ši pareiga įtvirtinta ir 149 - osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ įstatų 23 p. Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai yra išvardinti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme:
1) bendrosios konstrukcijos - pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas), ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys);
2) bendroji inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos, kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė įranga bendro naudojimo patalpose ir konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie nėra susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė;
3) bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Analogiškai išdėstyta 149 - osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ įstatų 35-39 p. p. (1 t., b.l. 10). Buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius atsiranda įstatymo pagrindu (LR CK 4.82 str. 3 d. ir 4.84 str.), todėl pareiga mokėti mokesčius už namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitu patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi. Atsakovė, kaip buto savininkė, kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės šildymu bei eksploatavimu. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad nėra įrodymų, jog bendrojo naudojimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo šildomos, nes laiptinėje visi radiatoriai buvo užsukti ir neveikė, o jos bute įrengtas vietinis centrinis šildymas. Teismas, įvertinęs 149 - osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ valdybos narių posėdžio, įvykusio 2008-07-17, protokolą Nr. 08/08, nustatė, kad nurodyto posėdžio metu buvo nuspręsta vadovautis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintu 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (1 t., b.l. 50), kurio 1 p. yra nurodyta, kad šis paskirstymo metodas gali būti taikomas kartu su bet kuriuo Komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su Komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu, kuriuo nustatomas (išmatuojamas ar apskaičiuojamas) šilumos kiekis pastato šildymui, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (1.4 p.) (1 t., b.l. 51-53). 2010-11-01 įsigaliojo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297, kurių 29.2. p., 29.2.4. p., įpareigojo nuo 2010-11-01 šilumos energiją visuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kuriuose dalies butų (patalpų) šildymo prietaisai yra atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos sistemos, atsiskaitymo laikotarpiu suvartotą šilumos energiją išdalinti pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 (patvirtintą Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19) kartu su šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (patvirtintu Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-21 nutarimu Nr. 03-41). Teismas nustatė, kad ginčo namo šilumos mazge yra įrengtas įvadinis skaitiklis, fiksuojantis visą pastato suvartotą šilumos energiją. Teismas nurodė, jog bendrija skaičiavo šį mokestį, laikantis Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5, patvirtinto Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-21 nutarimu Nr. 03-41, nurodant šilumos kiekį pastato šildymui per mėn., jo dalį bendrojo naudojimo patalpų šildymui, taikant priskyrimo koeficientą, nurodant visų vartotojų priskiriamą šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpų šildymui, šilumos kiekį pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui, vartotojui šilumos dalies priskirstymo koeficientą (1 t., b.l. 54-68), pagal UAB „Vilniaus energija“ PVM sąskaitas-faktūras ginčo laikotarpiu (1 t., b.l. 69-82), teikiamas šilumos pirkimo-pardavimo 2009-03-12 Nr. 20040 pagrindu, nustatant atsakomybės už šilumos įrenginių būklę ribas pastatui (1 t., b.l. 173-176). Ieškovas 2013-04-10 rašytiniame paaiškinime Nr. SD-63 detaliai paaiškino, kaip skirstomi mokesčiai dėl namo šildymo, bendro naudojimo patalpų ir kiemo apšvietimo konkretiems vartotojams, pridedant šio namo 5 buto duomenis, pastato energijos audito išvadas bei AB LESTO PVM sąskaitas-faktūras ginčo laikotarpiu, bendro naudojimo laiptinių ir kiemo apšvietimui elektros energijos paskirstymą 2010 birželio mėn. - 2012 birželio mėn. (2 t., b.l. 1-27). Teismas konstatavo, jog nors atsakovė atsiliepime į ieškinį (1 t., b.l. 26-27) bei jos atstovai teisminio nagrinėjimo metu, liudytoja L. J. H. parodė, kad namo laiptinėje, kur gyvena atsakovė, 1 aukšte nėra radiatorių, ką įrodo nuotraukos (1 t., b.l. 179-181), o esantys - nešildo, pagal ieškovo 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ pateiktą į bylą pažymą dėl šildymo sistemos įrenginių bendro naudojimo patalpose (laiptinėse esančių radiatorių sekcijų skaičiaus), name esantys 46 vnt. radiatoriai visose dvigubose penkiose laiptinėse turi viso 418 sekcijų (2 t., b.l. 29). Tai reiškia, kad atsakovei bei kitiems butų ir kitų patalpų savininkams tenka pareiga apmokėti už teikiamą šildymą bendrose patalpose ne tik savo laiptinėje, bet už visam namui teikiamą šildymą bendroms patalpoms (tame skaičiuje ir laiptinėms), proporcingai savo turimam plotui, kuris užfiksuotas VĮ Registro centras. Ieškovas pateikė teismui bendrojo naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), laiptinių ir rūsių plotą bei tūrį (1 t., b.l. 83-85), namo butų, patalpų plotų ir tūrių (1 t., b.l. 86-91) bei nurodė, kad vadovaujasi 2006 metų UAB Statybos konsultacijų biuro energetiniu auditu bei 2010-05-06 bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimu Nr. 01 bei 2011-05-05 bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimu Nr. 01 dėl namo einamojo eksploatavimo pajamų ir išlaidų sąmata 2010 m., 2011 m. (1 t., b.l. 94-95) dėl užfiksuotų įvairių mokesčių tarifų. Teismas pažymėjo, kad šie bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimai nebuvo apskųsti ir galioja visų bendrijos narių atžvilgiu (LR CK 6.37 str., 6.210 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė Š. V. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo 149-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ ieškinį palikti nenagrinėtu; priteisti iš ieškovo 149-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ bylinėjimosi išlaidas Š. V. naudai. Nurodė, kad tarp ieškovo, kaip energetikos įmonės, ir apeliantės susiklostė teisiniai santykiai dėl šilumos energijos pirkimo - padavimo, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo nuostatos. Pagal Energetikos įstatymo 2 str. 11 d. įmonė, kurios ekonominė veikla apima energijos išteklių ar energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą ir (ar) energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimą, yra energetikos įmonė. Nepaisant to, kad ieškovas yra daugiabučio namo savininkų bendrija, kurios kompetencija pagal Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą bei ieškovo bendrijos įstatus neapima šilumos tiekimo, šilumos kainų apskaičiavimo ir kitų su šilumos energija susijusių klausimų sprendimo, faktiškai tarp ieškovo ir apeliantės susiklostė santykiai, analogiški energetikos įmonės ir vartotojo. Apeliantė už tiekiamą šilumos energiją apmoka pagal ieškovo pateikiamas sąskaitas, o šiuo atveju ginčas dėl šilumos tiekimo kainų skaičiavimo tvarkos bei neapmokėtų sąskaitų yra inicijuotas būtent ieškovo, t.y. ieškovas taip pat save laiko energetikos įmone, nors ir nelicencijuota įstatymu nustatyta tvarka. Ieškovo ir apeliantės susiklosčiusiems teisiniams santykiams yra taikomas Energetikos įstatymas, o kiek jis nereglamentuoja - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, nustatančios šilumos energijos tiekimo bendruosius principus. Kadangi kilusio ginčo pagrindas yra ne skola, o iš energetikos įmonės, t.y. ieškovo, veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant energiją, kainų ir tarifų taikymo, kurių pagrindu susidarė ginčytina suma, ieškovo reikalavimas turi būti paliktas nenagrinėtu. Įstatyme nurodyta, kad tik tuo atveju, jeigu nepavyksta išspręsti ginčo nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatyta, kad daugiabučio namo, kurį administruoja ieškovas, šildymo kaina yra skaičiuojama pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą komisijos rekomenduojamą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. Valdybos nutarimu buvo nuspręsta taikyti tik Metodą Nr. 5, tačiau dėl koeficiento dydžio nepasisakyta. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir netinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 1 str., 1 d., 2 str., 11 d., 34 str. bei Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str., 23 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas 149-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Mokslininkų namas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 1100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad daugiabučio namo savininkų bendrija, kaip ir ieškovas, apskritai negali būti traktuojama kaip įmonė, kadangi įmonė išskirtinai savo prigimtimi yra skirta komercinei - ūkinei veiklai vykdyti, pajamų ir pelno siekimui. Atsižvelgus į Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitokios paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas, bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo - organizacija, vykdanti tik apibrėžtą ūkinę veiklą, siekianti įgyvendinanti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrijos veikla taip pat negali būti traktuojama, kaip ekonominė, kadangi pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007-10-31 įsakymu Nr. DĮ-226 patvirtintą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių bendrijos nevykdo jokios ekonominės veiklos. Bendrija nevykdo jokios energetinės veiklos, minimos Energetikos įstatymo 2 str. 11 d., nes bendrija neteikia šilumos energijos. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra vartotojas pagal 2009-03-12 Šilumos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 20040, sudarytą su šilumos tiekėju UAB „Vilniaus energija“. Šia sutartimi šilumos tiekėjas įsipareigoja tiekti šilumą termofikaciniu vandeniu ieškovo, kaip vartotojo, pastatui, o vartotojas įsipareigoja vartoti šilumą bei atsiskaityti su šilumos tiekėju. Bendrijos įstatuose nėra numatyta galimybė vykdyti energetikos veiklą. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2013-10-03 raštu Nr. 2R-2971 pateikė nuomonę, kuri patvirtina, kad bendrija nelaikytina energetikos įmone. Atsakovės apeliaciniame skunde pateiktų kitų išnagrinėtų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, nagrinėjamų šioje byloje, todėl negali būti taikytinos. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės atstovės advokatės 2013-06-03 pasirašytas apeliacinis skundas per privačią kurjerių tarnybą Vilniaus miesto apylinkės teismą pasiekė tik 2013-06-13, taip praleidžiant LR CPK 307 str. 1 d. nustatytą procesinį terminą net 8 darbo dienomis (LR CPK 7 str. 1 d., 98 str., 301 str. 1 d., 307 str. l d., 326 str. 1 d. 1 p.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl bendraturčio pareigos išlaikyti bendrą turtą ir apmokėti su tuo susijusias išlaidas.
Nustatyta, kad ieškovas yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija.
Atsakovei nuosavybės teise priklauso 170,16 kv.m. ploto 6 kambarių butas (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 3-4-).
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino 149 - osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ valdybos narių posėdžio, įvykusio 2008-07-17, protokolą Nr. 08/08, ir nustatė, kad nurodyto posėdžio metu buvo nuspręsta vadovautis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintu 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (1 t., b.l. 50).
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi 2010-05-06 bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimu Nr. 01 bei 2011-05-05 bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimu Nr. 01 dėl namo einamojo eksploatavimo pajamų ir išlaidų sąmatos 2010 m., 2011 m. (1 t., b.l. 94-95) dėl užfiksuotų įvairių mokesčių tarifų, nes jie yra galiojantys, nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Ieškovas į bylą pateikė dokumentus (1 t., b.l. 5, 6, 40, 54-95, 105-142, 2 t., b.l. 4-29), patvirtinančius atsakovės 2228,36 Lt skolą už (duomenys neskelbtini), namo naudojamų bendrojo naudojimo patalpų šildymą bei kitas paslaugas pagal pateiktas sąskaitas už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2012-06-30, iš kurių 1498,62 Lt sudaro bendro naudojimo patalpų šildymas bei 729,74 Lt kitos paslaugos: įmokos namo eksploatavimui, įmokos namo inžinerinių sistemų eksploatavimui, bendrojo naudojimo patalpų ir kiemo apšvietimas, kiemo važiojamosios dalies priežiūra ir eksploatavimas, automobilių parkavimo ir įvažiavimo kontrolė, šiukšlių tvarkymas, dezinfekcija.
LR CK 4.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad namo bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios - bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pareiga mokėti mokesčius už gyvenamojo namo bendro turto priežiūrą grindžiama aukščiau minėtomis teisės normomis, nes aplinkybė, kad atsakovė Š. V. savo bute yra įsirengusi vietinį centrinį šildymą ir atsisako mokėti už jos naudojamų bendrojo naudojimo patalpų šildymą pagal pateiktas sąskaitas, nepanaikina įstatyme įtvirtintos atsakovės, kaip bendraturtės, pareigos proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.
Apeliantės argumentai dėl šalių rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiškumo ir teisės į nešališką teismą principų, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, taip pat CPK 270 straipsnio pažeidimo grindžiami apeliantės tvirtinimu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakovės išdėstytų argumentų ir pateiktų įrodymų dėl ieškovo reikalaujamų mokėti sumų neteisėtumo bei neekonomiškumo ir, be to, atmetė šiuos, neišdėstydamas jokių tokio sprendimo argumentų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šį procesinį sprendimą priėmęs teismas, spręsdamas, ar atsakovė skolinga ieškovui ieškinyje įvardytą pinigų sumą, apskaičiuotą pagal galiojančius bendrijos narių susirinkimų nutarimus, kurie nėra nuginčyti nustatyta tvarka, bei vertindamas šiam klausimui išspręsti reikšmingus šalių pateiktus duomenis, pažeidė CPK normas.
CPK 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje konstatuota, kad ieškovo nurodyti atsakovei taikomi dydžiai yra pagrįsti, kurių atsakovė ilgą laiką neapmoka. Tuo tarpu apeliantė neįrodė, kad nėra skolinga ieškovui pagal apeliantės ginčijamą sumą.
Aiškinant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, taip pat pažymėtina, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina, taip pat sprendžia, kurie šalių nurodomi argumentai bei pateikiami duomenys yra susiję su byloje nustatinėjamų faktų (įrodinėjimo dalyko) esme, taigi ir reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti, tik teismas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad absoliučiai visi šalių dėstomi argumentai bei pateikiami duomenys būtų ištirti ir įvertinti, o tik tie, kurie susiję bei reikšmingi aplinkybėms, įrodinėjamoms proceso metu, išsiaiškinti ir nustatyti. Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjamas ieškovo reikalaujamų mokėti skolos sumų neteisėtumas ir ekonominis nepagrįstumas, o apeliantės pateiktas kitoks jos nurodytų argumentų bei pateiktų įrodymų dėl ieškovo reikalaujamų mokėti skolos sumų, kaip bylai reikšmingų duomenų, vertinimas nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą pažeidus įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles reglamentuojančias proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, jame išdėstyti argumentai visais su byloje nagrinėjamo ginčo esme susijusiais ir bylai išspręsti reikšmingais klausimais.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė turi pareigą mokėti priteistą sumą, o atsakovei nepateikus įrodymų, jog su ieškovu yra atsiskaičiusi, pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovės Š. V. 2228,36 Lt skolą už namo naudojamų bendrojo naudojimo patalpų šildymą bei kitas paslaugas, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2228,36 Lt) nuo 2012-08-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iš atsakovės, kaip fizinio asmens, priteisė 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2228,36 Lt) nuo 2012-08-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė atsakovės, kaip skolininkės, atsakomybė už tai, kad ji, kaip bendraturtė, prievolės nevykdė geruoju. Ieškovas turėjo kreiptis į teismą, o atsakovė, kaip skolininkė, per bylinėjimosi laiką naudojosi ieškovo lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdama ieškovo interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovo nuostoliai. Nagrinėjamu atveju atsakovės, kaip skolininkės, civilinė atsakomybė kyla iš atsakovės neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jos, kaip bendraturtės, galiojančiai prievolei sumokėti pinigus (LR CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d.).
Atmestinas ir atsakovės argumentas, kad teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Pažymėtina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas, juo išspręsti visi bylai reikšmingi klausimai, aiškiai pasisakyta, kodėl tenkinamas ieškovo ieškinys. Pagal teismų praktiką teismas neturi pareigos įvertinti ir pasisakyti dėl visų šalių argumentų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės argumentai, susiję su paties ieškovo tinkamai vykdomomis pareigomis gyvenamojo namo bendrasavininkų atžvilgiu, laikytini bendro pobūdžio samprotavimais, ir nėra pateikti įrodymai, jog ieškovas pažeidė kokias nors savo pareigas, turinčias ryšį su atsakovės prievole mokėti ieškovo ieškinyje prašomą priteisti 2228,36 Lt sumą ir nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ar atsakovės teises.
Bendrijos veikloje susidariusios išlaidos bendriems daiktams prižiūrėti ir tvarkyti paskirstomos savininkams proporcingai jų turimai daliai bendrame turte, todėl proporcingumo taisyklė nepažeista, nes išlaidos paskirstomos proporcingai priklausančiai bendro turto daliai (LR CK 4.82 str. 5 d.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtu. Nagrinėjamu atveju netaikytina LR energetikos įstatymo nuostatos dėl privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos taikymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas yra vartotojas pagal 2009-03-12 Šilumos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 20040 (1 t., b.l. 173-175), sudarytą su šilumos tiekėju UAB „Vilniaus energija“, ir tik kilus ginčui tarp ieškovo ir šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“, būtų privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pagal LR energetikos įstatymo nuostatos. Teismas pripažįsta, kad apeliantės argumentai dėl to, kad ieškovas yra energetikos įmonė, ir tarp apeliantės susiklostė teisiniai santykiai dėl šilumos energijos pirkimo - padavimo, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo nuostatos, yra teisiškai nepagrįsti, nes ieškovas, kaip bendrija, pagal įstatymus ir įstatus nėra energetikos įmonė (2 t., b.l. 95) ir nevykdo šilumos energijos tiekimo veiklos. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnį, reglamentuojantį ginčų nagrinėjimą, šiuo atveju nėra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nes ieškovo, kaip bendrijos, įstatuose (1 t., b.l. 7-14) nėra numatyta tokia ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl tarp šalių kilęs ginčas nagrinėjamas įstatymų nustatyta teismine tvarka.
Tai, kad atsakovės atstovės advokatės 2013-06-03 pasirašytas apeliacinis skundas buvo įteiktas 2013-06-03 (2 t., b.l. 51) pasiuntinių ir kurjerių paslaugas teikiančiai įmonei ir Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas tik 2013-06-13, savaime nereiškia, kad buvo pažeistas LR CPK 307 str. 1 d. nustatytas procesinis terminas, nes LR CPK 74 straipsnio 7 dalis numato, kad apeliacinį skundą įteikus kurjerių tarnybai iki paskutinės termino dienos 24 valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu. Nagrinėjamu atveju negali būti ribojamos atsakovės, kaip apeliantės, procesinės teisės dėl kurjerių tarnybos darbo organizavimo tvarkos, nes apeliacinis skundas įteiktas kurjerių tarnybai, nepraleidus CPK 307 str. 1 d. nustatyto procesinio termino (CPK 74 str. 5 d.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teismas nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir pirmosios instancijos procesinių pareigų netinkamo vykdymo.
Apeliacinės instancijos teismas nesiremia atsakovės apeliaciniame skunde nurodytomis kitų išnagrinėtų bylų procesiniais sprendimais, nes skiriasi faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistomas kitų apygardų teismų, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš atsakovės ieškovo naudai priteistų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija maksimalios galimos sumos. Tai, kad skolos dydis sudarė 2228,36 Lt sumą, savaime nesudaro teisinio pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą1500 Lt bylinėjimosi išlaidų dydį, kuris yra mažesnis už ieškinio sumą, todėl atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (LR CPK 3 str. 1 d., 7 str., 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio). Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str.; CPK 5 str., 7 str., 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 270 str., 276 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir ji įgijo pareigą atlyginti 1100 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 t., b.l. 91-94) apeliacinės instancijos teisme ieškovo naudai. Teismas nemažina šių išlaidų dydžio, įvertindamas tai, kad šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (LR CPK 3 str. 6 d., 88 str., 93 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Š. V. 1100 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ naudai.