Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimo V. U. administracinio tei­sės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija skundžia Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nu­ta­rimą, prašo jį pakeisti ir skirti V. U. nuobaudą pagal ATPK 126 str. 4 d. Skunde nuro­do­ma, jog 2014-05-24 dieną V. U. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Jam buvo surašytas protokolas kaip neturinčiam teisės vairuoti, nes jis nėra turėjęs Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo. Teismo posėdyje V. U. nedalyvavo. Vėliau V. U. atvyko į Alytaus apskrities vyriausiąjį komisariatą atsiimti automobilio ir pateikė Rusijos Federacijoje jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Paaiškino, kad gyveno Rusijoje ir ten įgijo teisę vairuoti. Institucijos manymu, kadangi V. U. turi teisę vairuoti transporto priemones, ji nėra atimta, todėl taikytinas ATPK 126 str. 4 d.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas V. U. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplin­ky­bes, ne­tin­­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių pati­ki­mu­mą. Pri­im­damas sprendimą dėl V. U. kaltės padarius ATPK 129 str. numatytą ad­mi­nistracinį tei­sės pažeidimą, apylinkės teismas rėmėsi tik rašytiniais bylos duomenimis. Teisme nebuvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat liudytojais nebuvo apklausti ir fiksuojant padarytą administracinį teisės pažeidimą dalyvavę policijos pareigūnai. Lietuvos vyriausiasis ad­ministracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti pri­ly­gi­nami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais pažeidimą fiksavusių pareigūnų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti ap­klausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuo­met, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lie­tuvos vyriausiojo admi­nistracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/2011 ir kt.).

Be to, apylinkės teismas nesiaiškino visų reikšmingų by­los ap­lin­kybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas V. U. nubaudė kaip neturintį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, kvalifikuodamas jo veiką pagal ATPK 129 str., tačiau teismas net netyrė aplinkybių, ar tokią teisę pažeidėjas apskritai turėjo. Nors bylos medžiagoje yra V. U. Rusijos Federacijoje išduoto vairuotojo pažymėjimo kopija, tačiau apylinkės teismas jos nevertino ir skundžiamame nutarime dėl jos nepasisakė. Teismas nesiaiškino aplinkybių, ar pažeidėjo turimas vairuotojo pažymėjimas galioja Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d., kurioje be kita ko numatyta, kad 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Teismas nenustatinėjo aplinkybių, ar pažeidėjas yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, ar kitoje valstybėje išduoto pažymėjimo galiojimo terminas nėra pasibaigęs (bylos medžiagoje esančioje šio dokumento kopijoje jo galiojimo datos nesimato), ar teisė vairuoti transporto priemones jam nebuvo atimta ar apribota jį išdavusioje valstybėje. Visos šios aplinkybės turi būti išsiaiškintos, ištirtos ir tik po to padarytos atitinkamos išvados ir priimtas sprendimas dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­čiam adminis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. ge­gužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ad­mi­nis­­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­kin­ti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl pa­mi­nė­tų pro­cesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nu­tar­i­mas negali būti laikomas teisėtu.

Teisingam bylos išnagrinėjimui būtina surinkti papildomų įrodymų. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pa­ša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Prienų rajono apylinkės nu­ta­ri­mas yra nai­kinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai neda­rytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą. Kadangi Institucija prašė nutarimą pa­keisti, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 nutarimą panaikinti ir V. U. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.