- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2YT-1292-669/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00302-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Š., J. Š., P. A., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės, Rietavo skyrius
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Š., J. Š., P. A., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos I. A. mirties, V. M. priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas, kad galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Pareiškime nurodė, kad jos motina I. A. mirė (duomenys neskelbtini). Jos palikimą sudarė 4,000 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Mirusi I. A. buvo našlė, turėjo keturis vaikus: dukrą – pareiškėją, sūnus V. Š., J. Š. bei P. A.. 2005 m. pareiškėjos mamai padovanojus dukrai (pareiškėjai) savo dalį sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pareiškėja su savo šeima toje sodyboje apsigyveno kartu su mama I. A., ja rūpinosi. Gyvenant kartu su mama, pareiškėja rūpinosi savo mamos reikalais, įskaitant ir žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties pareiškėja ir toliau rūpinosi po mamos mirties likusiu turtu – žemės sklypu, esnačiu (duomenys neskelbtini)., atliko žemės (miško) einamuosius kirtimus, miško dalinio želdinimo darbus. Taip pat mamos mirties pareiškėja perėmė visus nekilnojamojo turto dokumentus, namų apyvokos daiktus.
Suinteresuoti asmenys V. Š., J. Š. ir P. A. pateikė atsiliepimus, kuriuose sutiko su pareiškėjos V. M. pareikštu reikalavimu. Patvirtino, kad po mamos I. A. mirties pareiškėja V. M. rūpinosi mamos reikalais, iš kurių taip pat ir žemės sklypu, kurio unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos motina I. A. mirė (duomenys neskelbtini). Jos palikimą sudarė 4,000 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
2021 m kovo 3 d. Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė J. K. išdavė liudijimą, kuriame nurodyta, kad paveldėjimo byla po I. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, Telšių rajono savivaldybės 1-ajame notaro biure nėra užvesta. įpėdinių pareiškimų dėl palikėjos I. A. palikimo priėmimo/paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo Telšių rajono savivaldybės 1-ajame notaro biure negauta. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos I. A., testamentų ir palikimo priėmimo faktų.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų (pareiškėjos brolių) rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja kaip įpėdinė atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. pareiškėja po mamos I. A. mirties rūpinosi po mamos mirties likusiu turtu – žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, perėmė visus nekilnojamojo turto dokumentus, šias aplinkybes patvirtino ir suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujantys pareiškėjos broliai V. Š., J. Š. ir P. A.. Minėti pareiškėjos veiksmai įrodo, kad pareiškėja nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkė, turtą saugojo ir juo rūpinosi, tokie jos veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėja po I. A. mirties, priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėja su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t. y. pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po I. A. mirties palikimą priėmė pareiškėja. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad V. M. galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas tam, kad būtų galima susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.