- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- II-272-806/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00668-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė
viešame teismo posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R.K. 2021 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3113-2021 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 20126414455).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R.K. 2021 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3113-2021 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 20126414455) J. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 6 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – gatvėje būdamas neblaivus (tikrintis blaivumą atsisakė) šlapinosi, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, t.y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalyje, 484 straipsnio 1 dalyje. Už šiuos nusižengimus J. B. buvo paskirta galutinė 200 Eur bauda.
Šalies argumentai
J. B. pateikė teismui skundą dėl minėto nutarimo. Skunde nurodė, kad 2020 m. gruodžio 6 d. apie 15.00 val. draugas pakvietė pakalbėti į jo automobilį, stovintį prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena. Bekalbant pasidarė bloga ir jis pradėjo vemti. Kad neprivemtų į draugo automobilį, atsidarė priekines keleivio pusės dureles ir vėmė neišlipęs iš automobilio ant asfalto. Tuo metu priėjo nepažįstama moteris ir pasakė: „arba jūs išvažiuojat iš čia, arba aš iškviesiu policiją, kadangi jūsų mašina užima stovėjimo vietą, o automobilių ir taip nėra, kur statyti“. Planavo sutvarkyti tai, ką privėmė, bet bijojo išlipti iš automobilio, kadangi moteris pasirodė labai agresyvi ir už jos dar stovėjo du vyrai. Moteris galimai buvo apsvaigusi nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, kadangi nueidama nuo automobilio nuvirto ir ją pakėlė netoliese laukę du vyrai ir nusivedė. Po maždaug 10 minučių atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai patys jokių faktinių aplinkybių dėl menamo nusižengimo nematė, tik rėmėsi melagingais liudytojų parodymais. Policijos pareigūnai nufotografavo prie priekinių keleivio pusės esantį tirštą turinį ir paklausė du kartus: „Ar jūs šlapinotės čia? Du kartus jiems paaiškino, jog jam buvo bloga ir jis tik vėmė. Visa tai turėtų būti užfiksuota policijos pareigūnų naudojamose kamerose. Girdėjo, kaip policijos pareigūnai kalbėjosi, jog reikėtų nustatyti neblaivumą, bet jie neturi alkotesterio. Tada policijos pareigūnai nuvedė jį ir draugą į policijos automobilį ir uždarė automobilio galiniame skyriuje. Būdamas policijos automobilyje matė, jog pareiškimą rašė nepažįstamas vyras, su kuriuo nebendravo, bet ne ta moteris, kuri grasino iškviesti policiją, nes ji galimai buvo per daug apsvaigusi. Po keliolikos minučių jį pareigūnai išleido iš jų automobilio, liepė pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą, tačiau jis atsisakė. Šio protokolo nepasirašė, kadangi nevartojo alkoholinių gėrimų, bendraudamas su parigūnais dėvėjo veido kaukę, kuri yra privaloma, taip pat pareigūnai dėvėjo kaukę, tad kvapo uosti jie negalėjo. Kadangi jau yra baustas už šlapinimąsi viešoje vietoje 2020-01-15, tad niekada nuo to laiko taip nedaro, nesvarbu, kokios būtų aplinkybės. Tikrintis blaivumo policijos pareigūnai jam net nepasiūlė ir tai turėtų būti užfiksuota jų naudojamose vaizdo kamerose. Jį iškart paleido namo, tačiau draugą pareigūnai išvežė į nakvynės namus „Sala“, esančius T.Kosciuškos g.8, kur galimai su nakvynės namams priklausančiu alkotesteriu ir matavo draugo blaivumą, kadangi su savimi jie alkotesterio net neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra tikras, kad policijos pareigūnai rėmėsi tikrovės neatitinkančia informacija, netinkamai nustatinėjo įvykio aplinkybes. Prašo panaikinti ginčijamu nutarimu jam paskirtą administracinę nuobaudą.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės nutarimas Nr. 10- ANR_N-3113-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK 20126414455 yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus surinktų įrodymų visumą, todėl prašo skundo netenkinti.
Teisme apklaustas skundą padavęs J. B. parodė, kad tiek įvykio vietoje pareigūnai elgėsi neprofesionaliai, tiek tirdami nusižengimą neaišku kaip nustatinėjo įvykio aplinkybes. Įvykio dieną jam paskambino draugas, pasakė, kad reikia pakalbėti. Turi su juo bendros veiklos (abu dirba (duomenys neskelbtini)), tai dažnai kartu pasikonsultuoja, kaip ką daryti. Draugas savo draugams iš Anglijos buvo paskolinęs mašiną, tie ilgai negrąžino, paskui draugas paskambino, pasakė, kad mašina stovi prie jo (J. B.) namo, pakvietė ateiti pažiūrėti. Jie tiesiog mašinoje apie pusvalandį kalbėjosi. Jis greičiausiai tą dieną buvo kažkuo apsinuodijęs, blogai jautėsi, jį pykino, viduriavo. Po savaitgalio net galvojo, kad jam covid, po savaitės darėsi testą, kuris buvo neigiamas. Toje mašinoje buvo keistas kvapas ir jį supykino. Pro šoną tuo metu ėjo kažkokia moteris. Jis net nebuvo vartojęs alkoholio tą dieną. Jis tik vėmė, nes blogai jautėsi, ir rūkė. Jis nepažįsta moters, kuri iškvietė pareigūnus. Ir jis neatsisakė tikrintis blaivumą. Jam niekas to nesiūlė. Patys pareigūnai paleido jį namo ir niekur jo nevežė. Išsivežė tik draugą. Surašytą protokolą jis gavo tik kitą dieną. Ten buvo įrašyta, jog jis atsisakė tikrintis blaivumą, tačiau to nebuvo. Pareigūnai jo klausė, ar jis šlapinosi, iš karto jiems sakė, kad to nedarė. Pakartojo tai du kartus, o jie vis tiek surašė protokolą, kad jis šlapinosi. Jie net nerado jų mašinos, važinėjosi po kiemus, kol juos surado. Draugui surašė protokolą, kad jis gėrė alų, o jam - kad šlapinosi viešoje vietoje. Tačiau jis nei alaus gėrė, nei šlapinosi. Pareigūnai net neturėjo alkotesterio, draugą tikrino tik nakvynės namuose. O jam įrašė kaltinime, kad jis atsisakė tikrintis blaivumą. Po protokolo surašymo jis buvo atvykęs paskirtu laiku į bylos nagrinėjimą, jo net vidun neįleido, ant laiptų liepė laukti, o po to išnešė jau surašytą nutarimą, liepė pasirašyti, o jei nesutinka su nutarimu – skųsti teismui. Tai ir buvo visas „nagrinėjimas“. Protokolą pasirašyti jis atsisakė, nes jame surašyti nebūti dalykai. Peržiūrėjus pareigūnų vaizdo įrašus nurodė, kad pastarieji patvirtino, jog pasitikrinti blaivumą jiems siūloma nebuvo. Taip pat įraše girdisi, jog jis pripažįsta pareigūnams, kad jis vėmė, tačiau kategoriškai neigia, jog šlapinosi.
Liudytojas A. V. teismo posėdyje parodė, kad, kiek prisimena, surašė protokolą pareiškėjui dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Tądien gavo iškvietimą, kad automobilyje sėdi neblaivūs asmenys, vartoja alkoholį, šlapinasi prie automobilio, demonstruoja lytinius organus. Pagal šią pirminę informaciją atvyko į įvykio vietą – berods (duomenys neskelbtini) gatvėje. Rado tą automobilį pagal nurodytus valstybinius numerius. Automobilyje sėdėjo du asmenys. Privažiavus iš karto priėjo pranešėja –jauna mergina, su ja pabendravo. Ji paaiškino, kad automobilyje sėdi ir geria du asmenys, jos akivaizdoje vienas asmuo išlipęs aplink automobilį šlapinasi. Aplink vaikšto žmonės. Nurodė į pareiškėją. Paklausė jos, ar turi pretenzijų ir rašys pareiškimą, ji pasakė, kad rašys. Paskui nuėjo prie vaikinų, abu sėdėjo automobilio priekyje, vienas vairuotojo, kitas – keleivio vietoje. Abu buvo stipriai neblaivūs. Automobilyje mėtėsi tušti alkoholio buteliai. Asfaltas prie automobilio akivaizdžiai buvo šlapias, matėsi, kad toje vietoje buvo šlapintasi. Asmenys nuo pat pradžių buvo konfliktiški. Pareikalavo jų dokumentų, kai pateikė, paaiškino, kad bus surašyti protokolai. Išlaipino ir nuvedė į tarnybinį automobilį. Išlipti jiems iš automobilio sunkiai sekėsi, nes tikrai buvo stipriai neblaivūs. Tikrintis neblaivumą įsodinti į tarnybinį automobilį jie kategoriškai atsisakė, jiedu ir sunkiai orientavosi aplinkoje. Jiems buvo paaiškinta, kad atsisakymas tikrintis blaivumą prilyginamas sunkiam neblaivumo laipsniui. Abiem buvo surašyti protokolai. Vienas iš jų buvo išvežtas į nakvynės namus, nes užmigo tiesiog automobilyje, o kitam piliečiui buvo surašytas protokolas ir jis paleistas namo. Protokolai jiems buvo surašyti vadovaujantis pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, paties įvykio (šlapinimosi fakto) jie nematė. Tačiau akivaizdžiai prie automobilio buvo prišlapinta. Pareiškėja buvo įspėta dėl atsakomybės dėl melagingų parodymų. Paskui jie dar formino eismo įvykį, nes jų automobilio durelėmis akivaizdžiai buvo apgadintas šalia stovėjęs automobilis. Atėjęs prie to apgadinto automobilio žmogus taip pat paliudijo, kad tame automobilyje buvo girtaujama visą naktį. Buvo net atvykę juos drausminti patruliai. O alkotesterį jie visada turi su savimi, jiems buvo užduotas klausimas, ar tikrinsitės blaivumą, jie pasakė, kad nesitikrins. Nakvynės namuose girtumą dar kartą tikrina darbuotojai, jei asmuo atsisakė tikrintis pareigūnams, tai nuvykęs galėjo sutikti tikrintis nakvynės namuose. Kas buvo nakvynės namuose, liudytojas nežino, nematė.
Liudytoja P. B. teismo posėdyje parodė, kad tiksliai neprisimena dienos, bet tą dieną atvažiavo iki savo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir stebėjo vaizdą, kaip asmuo, sėdėjęs su savo draugu automobilyje, vartojo alkoholinius gėrimus. Durelės buvo praviros. Pareiškėjas, jas dar plačiau pradaręs, iš pradžių pavėmė, paskui vėl pasėdėjo, gėrė, o tada išlipęs iš automobilio, prie pat durelių atsisegė kelnes ir pradėjo šlapintis prie tų pačių durelių. Tai vyko vidury kiemo, kur eina tėvai su mažais vaikais, kaimynai pro langus žiūri. Tuomet nusprendė paskambinti į policiją. Ji tebebuvo, kai atvažiavo policija. Pareigūnai nuėjo prie to automobilio, kurį ji nurodė. Tuo metu pareiškėjas su savo draugu jau sėdėjo automobilyje. Paaiškėjo, kad tikrai abu asmenys jame buvo apsvaigę. Pareigūnai pradėjo su jais aiškintis. Mano, kad pareiškėjas buvo apsvaigęs, pirmas požymis, kad vartojo alkoholį, antras – visiškai nepastovėjo ant kojų, trečias - šlapinosi prie mašinos. Ji nematė, ar jie tikrinosi blaivumą, nes tuo metu jau sėdėjo autobusiuke ir rašė pareiškimą. Bet dėl alkoholio kažkas jų buvo paklausta. Įrašą, kurį ji pateikė teismui, filmavo ne ji, o jos mama. Tame įraše matėsi, kad pavemta ir šlapia šalia. Asmenys automobilyje gėrė alų, ji tikrai matė, kad buvo salone ant panelės pastatytas alus, o kitų alkoholinių gėrimų nematė. Šlapinimasi matė ne ji viena. Yra daug liudytojų, kurie gali patvirtinti faktą, kad pareiškėjas šlapinosi prie automobilio. Gali teismui juos nurodyti. Ji pati buvo blaivi. Juk vairavo. Jos mamos padarytas vaizdo įrašas iki šlapinimosi. Tiesiog po to prie tos nufilmuotos privemtos balos atsirado dar viena bala.
Teisminio nagrinėjimo metu buvo peržiūrėti tiek policijos pareigūnų body camerų vaizdo įrašai, pateikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tiek liudytojos P. B. pateiktas vaizdo įrašas. Iš abiejų įrašų matyti, jog prie bylai aktualaus automobilio priekinio keleivų pusės durelių yra didelio diametro šlapia, gelsva bala, joje primėtyta nuorūkų. O iš pareigūnų Body kamerų įrašų matyti, kaip jie atvykę bendrauja su pareiškėja, kuri piktinasi, kad asmuo viešoje vietoje, pro šalį einant vaikams šlapinosi, pareiškėjas tai neigia, aiškindamas, kad jis tik vėmė. Toliau pareigūnai bendrauja su abiem mašinoje sėdinčiais asmenimis, paaiškina, kad jie yra sulaikomi už viešosios tvarkos pažeidimą, prašo jų išlipti iš mašinos, atlieka paviršutinę apžiūrą, sodina į policijos mikroautobuso sulaikymo patalpos vidų. Pareiškėjui priekaištauja, jog jis būdamas neblaivus nešiojasi dujinį balionėlį. Šis ginčijasi, jog nešioti gali, negali tik panaudoti. Abu asmenis įsodinus į policijos automobilį įrašas nutrūksta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 481 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ANK 481 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už pakartotinį aukščiau nurodyto nusižengimo padarymą. ANK 484 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimą gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose, išskyrus mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietas, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo.
J. B. veiksmai, kuomet jis pagal administraciniame kaltinime nurodomas faktines aplinkybes viešoje vietoje – gatvėje prie automobilio būdamas neblaivus šlapinosi, buvo kvalifikuota kaip ANK 481 straipsnio 2 dalyje ir ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų sutaptis.
Pats J. B. kategoriškai neigė visas administraciniame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, sudarančias jam inkriminuotų nusižengimų objektyviąją pusę: tiek alkoholio vartojimo ir neblaivumo faktą, tiek šlapinimosi viešoje vietoje faktą, tiek atsisakymą tikrintis blaivumą, kurį jis suprato kaip savarankišką kaltinimą, nors teismo vertinimu, tai nėra savarankiškas kaltinimas, o tik kaltinimą surašiusio pareigūno pastaba, paaiškinanti, kodėl konstatuojant asmens neblaivumą, įvykio vietoje ar vėliau nebuvo nustatytas konkretus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens girtumo laipsnis. J. B. neneigė, jog 2020 m. gruodžio 6 d. atvykus policijos pareigūnams, jis su draugu sėdėjo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), stovinčiame automobilyje, blogai jautėsi, todėl buvo neseniai vėmęs, dėl ko prie automobilio durelių ant asfalto buvo nešvarumų, tačiau pareiškėjo teigimu, jis neatliko jokių veiksmų, kurie būtų pažeidę viešąją tvarką, taip pat nebuvo ir neblaivus. Šiuos jo parodymus paneigia liudytoja P. B., kuri matė viešosios tvarkos pažeidimo faktą (viešas šlapinimasis neabejotinai laikomas tokiu) ir pasipiktinusi dėl jo į įvykio vietą kvietė policijos pareigūnus, bei liudytojas A. V., kuris pagal iškvietimą vyko į įvykio vietą, su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu aiškinosi galimo nusižengimo padarymo aplinkybes, tiesiogiai bendravo tiek su pranešėja, tiek su pareiškėju. Abu šie asmenys teigė, jog J. B. buvo neblaivus, tačiau policija buvo iškviesta ne dėl girtavimo, o išimtinai dėl viešo šlapinimosi fakto. Nors J. B. aiškino, jog jis nuo pat pareigūnų atvykimo jiems nuosekliai tvirtino, kad jis tikrai nesišlapino, nešvarumai ant asfakto buvo likę po jo supykinimo, po vėmimo prie automobilio likusią balą liudytojai sąžiningai klysdami galėjo palaikyti šlapimu, abu liudytojai atmetė tokią galimybę. Liudytojas A. V. nurodė, jog šalia automobilio buvo akivaizdžiai prišlapinta, o liudytoja P. B. nurodė, kad į jaunuolius buvo atkreiptas dėmesys dėl jų girtavimo automobilyje ir nešvarumų aplink automobilį bendro naudojimo aikštelėje, kurioje buvo privemta, primėtyta nuorūkų (pastarąją aplinkybę patvirtina P. B. mamos darytas vaizdo įrašas, pareigūnų Body camerų darytame vaizdo įraše taip pat trumpai šmėsteli nešvarumų dėmė prie automobilio priekinių keleivio durelių), tačiau praeidama pro šalį ji taip pat nevienareikšmiškai mačiusi šlapinimosi faktą, kai pareiškėjas išlipo iš automobilio, atsisagstė kelnes ir šlapinosi tiesiai prie automobilio durelių šalia tos pačios jau esančios nešvarumų dėmės po vėmimo. Nors iš vaizdo įrašo negalima suprasti dėmės prigimties, tačiau įvykio vietoje buvusiems asmenims – P. B. ir pareigūnui A. V. nekilo abejonių, kad į asfaltą susigėręs skystis yra ir šlapimas. Pažymėtina, kad P. B. yra pareiškėjo kaimynė, ir nors abu nurodė nepažįstantis vienas kito, kaip suinteresuotas švara gyvenamojo namo kieme asmuo ji gali šiek tiek hiperbolizuoti nevalyvai besielgusio kaimyno veiksmus, tačiau į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas nepažįsta konflikto šalių, visiškai nėra suinteresuotas iš anksto palaikyti kurią nors pusę ir nešališkai vertina aplinkybes įvykio vietoje. A. V. neturi jokio pagrindo apkalbėti pareiškėją. Šio liudytojo parodymai, kad prie automobilio buvo būtent prišlapinta, patvirtina pranešėjos P. B. parodymus, kad būtent dėl šio ją papiktinusio viešo pareiškėjo veiksmo ji iškvietė policiją. Iš policijos pareigūnų pateikto vaizdo įrašo matyti, kad ji įvykio vietoje garsiai piktinasi ne dėl girtavimo, priteršimo, o būtent dėl viešai atlikto šlapinimosi veiksmo, išsakydama priekaištus pareiškėjui, kodėl ji praeidama turi į tai žiūrėti, kad tokį intymų veiksmą galėjo matyti vaikai. Šių aplinkybių kontekste teismas neturi pagrindo abejoti, jog P. B. nurodė faktines įvykio aplinkybes, atitinkančias objektyvią tiesą. Tuo tarpu pareiškėjo skundo teiginiai, jog jį melagingai apkalbėjo agresyvi, girta ir pati griuvinėjusi moteris, neatitinka tikrovės. Nei vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas bendravimas su pranešėja, turinys, nei policijos pareigūno parodymai nepatvirtina, jog P. B. būtų buvusi įvykio dieną neblaivi ir dėl to neadekvačiai galėjusi vertinti situaciją. Jos įvykio vietoje surašytas pareiškimas policijai rišlus, aiškus, surašytas tvarkingu, aiškiu braižu ir tikrai nekelia jokių įtarimų, kad būtų buvęs rašytas neblaivaus asmens. Šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjas nėra nuoširdus aiškindamas apie tikrąsias įvykio aplinkybes.
J. B. teigė, jog policijos pareigūno teiginius, jog jam buvo siūloma pasitikrinti blaivumą, tačiau jis atsisakė, objektyviai paneigia jų pačių kamerų vaizdo įrašas (toks momenas tikrai nėra užfiksuotas pateiktuose vaizdo įrašuose), kas pasak jo leidžia abejoti ir kitų pareigūno nurodytų aplinkybių teisingumu. Tačiau teismas pažymi, jog pareigūnas nurodė, kad pasitikrinti blaivumą jam buvo siūloma pareigūnų autobusiuke, o vaizdo įrašas nutrūksta abu asmenis susodinus į minėtą transporto priemonę. Liudytoja P. B. nurodė, kad ji negali kategoriškai tvirtinti, ar pareiškėjui buvo tikrinamas blaivumas, ji to nematė, nes sėdėdama autobusiuke rašė pareiškimą dėl įvykio, bet ji girdėjo kažkokias kalbas apie blaivumo patikrinimą. Tokiu būdu ji iš dalies patvirtina pareigūno nurodomas aplinkybes, jog pasitikrinti blaivumą buvo siūloma, tačiau pareiškėjas tai daryti atsisakė, tačiau tai vyko ne lauke, laipinant pareiškėją iš automobilio, bet pareigūnų transporto priemonėje. Teismas pažymi, jog J. B. nėra kaltinamas pareigūnų reikalavimų nevykdymu –tik viešosios tvarkos pažeidimu, kuriuo tikrai nėra laikomas atsisakymas tikrintis blaivumą. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti, jo J. B. buvo neblaivus, liudytoja P. B. nurodė, kad matė abu asmenis vartojančius alkoholį. Iš vaizdo įrašų matyti, jog abu asmenys išlaipinti iš automobilio nėra vienodai girti, žymiai girtesnis yra pareiškėjo draugas, kurio tikrai sutrikusi koordinacija, kalba, judesiai, mąstymas labai lėti, tuo tarpu pareiškėjas yra aktyvesnis. Tačiau blaivus vaizdo įraše jis taip pat neatrodo. Policijos pareigūno A. V. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog bendraudamas su automobilio keleivio vietoje sėdėjusiu asmeniu, jis jautė alkoholio kvapą nuo jo (b.l. 14).
Ginčijamu nutarimu J. B. buvo nubaustas tik už šlapinimasi viešoje vietoje. Kaip minėta, ta pati veika buvo kvalifikuota ir kaip viešosios tvarkos pažeidimas (ANK 481 str. 2 d.), ir kaip neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, pasireiškęs įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu (ANK 484 str. 1 d.). ANK 484 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę ir už alkoholio vartojimą viešoje vietoje, kuri nepatenka į teisės normoje numatytas išimtis, tačiau J. B. pareikštame administraciniame kaltinime nėra nurodytos faktinės aplinkybės dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje, taigi ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyvioji pusė akivaizdžiai buvo realizuota ne šiais veiksmais.
Vertinant, ar tie patys J. B. veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip dviejų atskirų teisės pažeidimų idealioji sutaptis, atsižvelgina, kas teismų praktikoje yra laikoma administracinę atsakomybę užtraukančiu neblaivaus asmens pasirodymu viešoje vietoje. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vien aplinkybė, kad asmuo girtas pasirodė viešoje vietoje, nelemia pasekmių, numatytų ANK 484 straipsnio 1 dalyje, atsiradimo, tai yra žmogaus orumo ir visuomeninės dorovės įžeidimas. Be to, kad asmuo yra neblaivus, dar turi būti konstatuotina, jog jis atliko veiksmus, kuriuos galima vertinti kaip įžūlų, provokuojantį, aplinkinius įžeidžiantį elgesį. Už panašaus pobūdžio veiksmus yra numatyta ir atsakomybė ANK 481 straipsnyje. Teismo vertinimu, asmens veiksmų kvalifikaciją pagal vieną ar kitą straipsnį turėtų lemti priežastinis ryšys tarp atliktų aplinkinius asmenis trikdančių veiksmų ir kaltininko girtumo. Jei būtų pagrindas nagrinėjamu atveju konstruoti, jog šlapinimąsi viešoje vietoje išimtinai lėmė kaltininko būsena – stiprus neblaivumas, dėl kurio šis nebegalėjo blaiviai vertinti savo atliekamų veiksmų ir galimos aplinkinių reakcijos į juos, jokių panašių veiksmų jis nebūtų atlikęs būdamas blaivus, tuomet būtų pagrindas teigti, kad jo veikoje yra ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis. Pats J. B. iš viso kategoriškai neigė neblaivumo faktą, neblaivumo laipsnis nebuvo objektyviai nustatytas specialiomis priemonėmis, tik subjektyviai vertinamas įvykio liudytojų. Nors kaip minėta, remiantis liudytojų parodymais, vaizdo įrašu, teismas atmeta pareiškėjo versiją, kad jis apskritai nebuvo tą dieną vartojęs alkoholio, iš vaizdo įrašų nematyti, kad J. B. būtų stipriai girtas, nesugebantis orientuotis erdvėje, koordinuoti judesių, rišliai bendrauti su pareigūnais, suvokti, ko iš jo norima. Žymiai girtesnis buvo jo draugas, sėdėjęs vairuotojo vietoje, kuriam atlikti minėtus veiksmus buvo pastebimai sunkiau. Nusižengimo padarymo faktas gali būti konstatuotas tik tuomet, kai asmens veika atitinka visas teisės normos dispozicijoje numatytas sąlyas. Nagrinėjamu atveju, byloje neužtenka duomenų manyti, jog šlapinimosi viešoje vietoje faktas, kuris šiaip jau gali būti laikomas įžūliu, provokuojančiu, aplinkinius įžeidžiančiu elgesiu, buvo nulemtas išimtinai pareiškėjo girtumo, dėl kurio jis nebegalėjo kontroliuoti biologinių procesų, o ne tiesiog atsainaus požiūrio į visuomenėje priimtas elgesio taisykles išraiška. Teismo vertinimu, jo veiką pakako kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, papildomai nekvalifikuojant pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, kadangi asmens girtumo faktas vizualiai stebint asmenį nebuvo labai šokiruojantis ir piktinantis.
Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog J. B. veika atitiko tik ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
J. B. veika buvo pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, kaip kartotinė, nes jam 2020 sausio 15 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą su administraciniu nurodymu, kuris buvo įvykdytas 2020 m. sausio 21 d. Nuo baudos sumokėjimo nebuvo praėję metai.
Remiantis išdėstytu skundžiamas nutarimas keistinas, pašalinant iš kaltinimo J. B. veikos kvalifikaciją pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį bei nuobaudos paskyrimą už šį nusižengimą. Taip pat šalintinas ir konstatavimas, jog yra nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Veikos kartotinumas yra pažeidėjo veiką kvalifikuojanti aplinkybė ir atsakomybės sunkinti negali. Dėl šios priežasties mažintina už ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą skiriama bauda. Likusioje dalyje skundžiamas nutarimas paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjo J. B. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R.K. 2021 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-113-2021 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 20126414455) pakeisti:
panaikinti nutarimo dalį, kurioje jo veika kvalifikuota pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį ir jam už šį nusižengimą paskirta 70 Eur bauda;
pašalinti aplinkybę, jog yra nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog tame pačiame šio kodekso straipsnyje nuamatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas;
už ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą paskirti mažesnę baudą – 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.