Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl neteisėtai užvaldytų lėšų ir įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją bei vandenį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo J. V. atstovas advokato padėjėjas R. R. ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti visiškai. Paaiškino, jog po šalių tėvo mirties 2012 m. rugsėjo mėnesį tiek ieškovas, tiek atsakovas paveldėjo po ½ tėvui priklausiusio nekilnojamojo turto, abu tapo šio turto bendraturčiai, abu privalo mokėti komunalinius mokesčius, kuriuos nuo 2012 m. rugsėjo iki 2017 m. rugsėjo mokėjo tik ieškovas, todėl jis turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti nuostolius, apskaičiuotus proporcingai atsakovui tenkančiai turto daliai. Kokią sumą atsakovas privalo atlyginti ieškovui, pagrindžia šio pateikti rašytiniai įrodymai. Taip pat ieškovo atstovas mano, jog atsakovas turi ieškovui grąžinti ir dalį tėvo sąskaitoje buvusios sumos, kurią jie abu turėjo paveldėti po tėvo mirties ir kurią atsakovas nuėmė nuo sąskaitos po tėvo mirties. Teigia, jog remiantis CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsakovas prieš sueinant 3 mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo dienos galėjo tik apmokėti gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas, tačiau atsakovas jokių įrodymų, kad nuo sąskaitos nuimtos lėšos buvo skirtos šalių tėvo laidotuvėms, nepateikė. Atstovas nesutinka, kad reikalavimas priteisti lėšų dalį, kurias neteisėtai pasisavino atsakovas, kilęs iš paveldėjimo teisės ginčijimo, todėl jam negali būti taikomas CK 5.8 straipsnyje numatytas 1 metų ieškinio senaties terminas, kaip to prašo atsakovo atstovas. Ieškovo atstovas taip pat mano, jog negali būti taikomas ir atsakovo atstovo prašomas trejų metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), nes reikalavimas priteisti 791,81 Eur nėra žala, o yra ieškovo ir atsakovo prievoliniai teisiniai santykiai, atsakovas paveldėtomis lėšomis negalėjo disponuoti iki kol gaus paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsakovo D. V. atstovas advokatas S. Žostautas prašo ieškovo reikalavimui priteisti 791,81 Eur sumą, kurią, pasak ieškovo atstovo, ieškovas turėjo paveldėti, taikyti ieškinio senatį ir reikalavimą atmesti. Nurodė, jog reikalavimas priteisti pusę šalių tėvo sąskaitoje buvusios sumos, kurią turėjo paveldėti ieškovas, yra susijęs su paveldėjimo teisiniais santykiais, CK 5.8 straipsnyje yra numatyta vienerių metų senatis tokiems reikalavimams, o jeigu teismas laikys, jog šis reikalavimas nėra susijęs su paveldėjimo teisiniais santykiais, taikyti trejų metų ieškinio senatį kaip ieškiniui dėl žalos padarymo. Be to, atsakovo atstovas mano, jog ir be senaties šis ieškinio reikalavimas turėtų būti atmestas, kadangi tėvas mokėjimo kortelę atsakovui D. V. perdavė būdamas gyvas, šiam pasakė, jog jis nusiimtų sąskaitoje buvusius pinigus jo, tėvo, laidotuvėms, nuimti pinigai ir buvo panaudoti tėvo laidotuvėms. Kadangi atsakovas D. V. tėvui priklausiusioje sodyboje gyveno nuo 2016 m. lapkričio mėnesio, atsakovo atstovas iš dalies sutinka su reikalavimu priteisti ieškovui už elektros energiją bei šaltą vandenį, priteisiant iš atsakovo dalį nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio ieškovo sumokėtų lėšų, kitoje dalyje ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad elektros ar vandens tiekimo nebuvimas 2012 m. rugsėjo – 2016 m. lapkričio mėnesiais galėjo pakenkti šalims priklausančiam nekilnojamajam turtui, faktiškai tiek vandenį, tiek elektrą naudojo pats ieškovas, jis už ją ir sumokėjo.

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Iš atsakovo D. V., liudytojų D. Č., L. V., M. K. parodymų, pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos šios faktinės aplinkybės: ieškovo J. V. ir atsakovo D. V. tėvas J. V. V. mirė 2012 m. rugsėjo 5 d., po tėvo mirties ieškovas J. V. ir atsakovas D. V. paveldėjo po ½ mirusiajam J. V. V. priklausiusio turto, tarp kurio buvo ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priklausiniais (garažu, tvartu, klėtimi, pirtimi), taip pat ½ piniginių indėlių su palūkanomis, kompensacijomis ir kitomis išmokomis J. V. V. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo liudijimas ieškovui J. V. ir atsakovui D. V. išduotas 2012 m. gruodžio 27 d. Kupiškio rajono notarų biure (6-24 b. l.). Po tėvo J. V. V. mirties atsakovas D. V. nuo tėvo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Swedbank“, AB, 2012 m. rugsėjo 5 d. – 6 d. laikotarpiu per keturis kartus nuėmė 5460 Lt (1581,33 Eur) (94 b. l.), atsakovas D. V. tėvo J. V. V. laidotuvėms išleido 3942 Lt (1141,68 Eur) (123 b. l.). Ieškovas J. V. (duomenys neskelbtini) esančiame name gyveno iki tėvo mirties, jame liko gyventi ir po tėvo mirties, atsakovas D. V. šiam name gyvena nuo 2016 m. lapkričio mėnesio. Ieškovas J. V. nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. spalio mėnesio už objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotą šaltą vandenį sumokėjo 220,13 Eur, iš jų nuo 2016 m. lapkričio mėnesio - 31,55 Eur; už suvartotą elektros energiją per laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. ieškovas sumokėjo 1073,76 Eur, iš jų nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. rugpjūčio 5 d. – 155,22 Eur (106-112 b. l.). Į teismą ieškiniu ieškovas J. V. kreipėsi 2017 m. lapkričio 6 d. (3 b. l.). Teismas, vertindamas įrodymus, atmeta D. V. paaiškinimus, jog pinigus nuo tėvo sąskaitos nuėmė dar tėvui esant gyvam, šios aplinkybės ieškovas neįrodė, priešingai, pats parodė, kad tėvas mirė 2012 m. rugsėjo 5 d. ryte, apie 6-7 valandą, pinigai nuo sąskaitos pradėti imti 2012 m. rugsėjo 5 d. 7.59 val., paskutinė 460 Lt (133,23 Eur) suma nuimta 2012 m. rugsėjo 6 d. 00.32 val. (94 b. l.). Teismas kaip nereikšmingus atmeta ir atsakovo teiginius, kad šiuos pinigus jam leido nuimti pats tėvas, kadangi pinigai nuo tėvo sąskaitos buvo nuimti jau mirus. Taip pat atsakovas D. V. neįrodė, jog tėvo laidotuvėms išleido 1926,55 Eur, kadangi įrodymus pateikė tik dėl 1141,68 Eur sumos. Tačiau ir ieškovas J. V. neįrodė aplinkybės, jog atsakovas D. V. po tėvo mirties iki 2016 m. lapkričio mėnesio gyveno paveldėtame name ar negyvendamas jame nuolat lankydamasis vartojo elektros energiją ir šaltą vandenį, priešingai, ieškovo pusėje liudijusi D. Č., teismo posėdyje apklausti L. V., M. K. parodė, jog (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje D. V. pradėjo gyventi nuo 2016 m. lapkričio mėnesio (liudytoja D. Č. nenurodė tikslios datos, tačiau pripažino, jog iki tol, kol persikėlė gyventi, D. V. sodyboje lankydavosi retkarčiais).

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti nuo J. V. V. sąskaitos nuimtų lėšų dalį (791,81 Eur). Remiantis CK 5.59 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir panašiai), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą. Prieš sueinant nurodytam terminui arba prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi teisę iš paveldimo turto apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu patirtas išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas (CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, tai yra nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog atsakovas D. V., mirus tėvui J. V. V., nuo tėvo sąskaitos per keturis kartus nuėmė 5460 Lt (1581,33 Eur), kurių ½ dalį pagal įstatymą būtų paveldėjęs ieškovas J. V.. Atsakovas D. V. pateikė įrodymus, jog iš šių pinigų jis tėvo J. V. V. laidotuvėms išleido 3942 Lt (1141,68 Eur), kitų įrodymų, pagrindžiančių likusių 439,64 Eur (1518 Lt) panaudojimą, nepateikė, kas būtų pagrindas svarstyti klausimą dėl ½ dalies šios sumos, kaip patirtos žalos, priteisimo ieškovui. Tačiau kadangi atsakovo atstovas S. Žostautas šiam reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį, remiantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, kurioje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, teismas taiko ieškinio senatį bei šį ieškovo reikalavimą atmeta. Teismas nustatė, jog ieškovas J. V. apie tėvo J. V. V. sąskaitoje buvusius ir nuimtus pinigus turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 27 d., kai jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ palikėjui priklausiusį turtą, taip pat ir ½ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusias pinigines lėšas. Ieškinyje pats ieškovas nurodė, jog jam į telefoną skambinęs atsakovas klausė PIN kodo, sakė, kad nuėmęs pinigus panaudos tėvo laidotuvėms, todėl nematyti, kad nėra pinigų tėvo sąskaitoje, kai jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ieškovas negalėjo, tuo labiau, kaip jis teigė ieškinyje, pinigų, nuimtų nuo tėvo sąskaitos, atsakovas D. V. tėvo laidotuvėms nepanaudojo, kas sudaro pagrindą teigti, kad ieškovas po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo turėjo žinoti apie savo, kaip paveldėtojo, teisių pažeidimą. Ieškinį ieškovas teisme pareiškė 2017 m. lapkričio 6 d., tai yra nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos ir dienos, kada ieškovas turėjo sužinoti apie teisių pažeidimą, praėjus daugiau nei 5 metams. Todėl teismas pripažįsta, jog ieškovas J. V. praleido 3 m. terminą, per kurį jis galėjo apginti savo pažeistą teisę, svarbių priežasčių, dėl ko šį terminą praleido, nenurodė, pagrindo šį terminą atnaujinti, nenustatyta. Nors ieškovo atstovas advokato padėjėjas R. R. teigia, kad šis ieškovo reikalavimas šioje dalyje nėra žalos reikalavimas, teismas, atsižvelgęs į CK 6.249 straipsnio 1 dalyje esančią žalos sąvoką, pripažįsta, kad ½ dalies palikėjo turto praradimas dėl atsakovo veiksmų nuimant pinigus nuo sąskaitos ieškovui yra žala – asmens turto netekimas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę atsakovų neteisėtų veiksmų. Remiantis įstatymu, atsakovas po tėvo mirties neturėjo teisės, išskyrus įstatyme išvardintus atvejus (CK 5.59 straipsnio 2 dalyje), nuimti nuo tėvo sąskaitos šiam priklausiusius pinigus. Nepateikus įrodymų, kad dalis pinigų buvo panaudota tėvo laidotuvėms, tokie atsakovo veiksmai nuimant pinigus nuo palikėjo sąskaitos, kai yra ne vienas įpėdinis, kito įpėdinio atžvilgiu yra neteisėti ir negali būti vertinami kitaip, nei kaip žalos padarymas kitam asmeniui (kitam įpėdiniui).

Dėl reikalavimo priteisti ½ dalį sumokėtų mokesčių (646,94 Eur). Remiantis CK 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo atlyginimą. Ši teisės norma reglamentuoja bendraturčių teises ir pareigas naudojantis ir išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Ieškovas J. V. prašo iš atsakovo priteisti ½ dalį, tai yra proporcingai savo turimai turto daliai, jo, ieškovo, sumokėtų išlaidų už paveldėtai sodybai patiektą elektros energiją bei šaltą vandenį. Tačiau išlaidos už šaltą vandenį ar elektros energiją nėra išlaidos bendram turtui išlaikyti ar jo išsaugojimu, o yra susijusios su asmenų, gyvenančių tame name poreikių patenkinimu, tai yra šalis sieja paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, jog tokio pobūdžio bylose spręsdamas ieškinio reikalavimų dėl išlaidų už vandenį ir elektrą pagrįstumo klausimą, teismas turi vadovautis ne CK 4.76 straipsniu, o 6.111 ir 6.114 straipsniais, kuriuose nustatytos reikalavimo perėjimo regreso tvarka sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006). CK 6.111 straipsnyje, 6.114 straipsnio 1 dalies 5 punktu, regreso tvarka reikalavimas gali pereiti trečiajam asmeniui įstatymo nustatytu atveju. Byloje nėra ginčo, kad nekilnojamojo turto vienetui, esančiam (duomenys neskelbtini) (abonentui), tiek iki J. V. V. mirties, tiek po jo mirties, yra tiekiama elektros energija, šaltas vanduo, už patiektą elektros energiją, vandenį abonentas (turto vieneto valdytojas) privalo sumokėti kainą (tarifą), kuri nustatoma įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.383 – 6.391 straipsnių nuostatos). Byloje taip pat nėra ginčo, kad tiek už elektrą, tiek už vandenį nurodytam objektui po J. V. V. mirties mokėjo šiame name gyvenęs ieškovas J. V.. Atsakovas D. V. už vandenį ar elektrą nurodytu adresu iki šiol nėra mokėjęs (atsakovas D. V. parodė, jog 2017 m. pradžioje už sodybos komunalinius mokesčius D. Č., ieškovo draugei, buvo perdavęs 50 Eur, tačiau ši teismo posėdyje parodė, jog tie 50 Eur buvo skirti vietinei rinkliavai už atliekų tvarkymą, kas nėra šios bylos dalykas, todėl sprendžiant reikalavimo pagrįstumą į šią sumokėtą sumą neatsižvelgiama). Byloje nustačius, jog atsakovas D. V. į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą persikėlė gyventi tik 2016 m. lapkričio mėnesį, atsakovui D. V. atsirado pareiga atlyginti dalį lėšų, kurias ieškovas J. V. sumokėjo už vandenį ir elektrą, suvartotą nuo šios datos (CK 6.114 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 6.383 straipsnis). Nustačius, jog laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėnesio ieškovas J. V. už (duomenys neskelbtini) esančiame name suvartotą šaltą vandenį ir elektros energiją sumokėjo atitinkamai 31,55 Eur ir 155,22 Eur, viso sumokėjo 186,77 Eur, jis iš atsakovo D. V. turi teisę reikalauti jam atlyginti dalį sumokėtų lėšų. Ieškovas J. V. nepateikė įrodymų, kiek gyvendamas name D. V. tiksliai suvartojo elektros energijos ir vandens, tokių įrodymų, tikėtina, ir nėra. Todėl teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog šiame ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės priklausančiame name gyvena tik D. V. ir J. V., jiems abiem priklauso po ½ viso šioje sodyboje esančio turto, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), iš atsakovo D. V. ieškovui J. V. priteisia ½ ieškovo nuo 2016 m. lapkričio mėnesio sumokėtos sumos, arba 93,39 Eur (186,77 Eur / 2 asmenys). Kitoje dalyje ieškinį atmeta kaip nepagrįstą, nes ieškovas J. V. įrodymų, kad atsakovas D. V. iki 2016 m. lapkričio mėnesio būtų naudojęs elektros energiją ir šaltą vandenį, nepateikė, o vien fakto, kad atsakovas buvo šio turto bendrasavininkas, kaip nurodyta anksčiau, tenkinti ieškinio reikalavimui nepakanka.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, esant ieškovo reikalavimui, iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (93,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas J. V. pateikė įrodymus dėl 551 Eur bylinėjimosi išlaidų (51 Eur už žyminį mokestį ir 500 Eur atstovavimo išlaidų (78, 118-120 b. l.)), atsakovas pateikė įrodymus dėl 400 Eur atstovavimo išlaidų (95 b. l.). Kadangi tenkinta 6,49 % reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priklauso 35,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovo – 374,04 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Įskaičius atsakovo reikalavimus atlyginti bylinėjimosi išlaidas į analogiškus ieškovo reikalavimus, atsakovui iš ieškovo priteisiama 338,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 5,54 Eur išlaidų (2018-02-01 pažyma (2 b. l.)). Proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovo valstybei priteisiama 5,18 išlaidų. Kadangi atsakovui tenkanti procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis (0,36 Eur) yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią priteisiamą išlaidų sumą (3 Eur), iš atsakovo šios lėšos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 260, 265, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 93,39 Eur (devyniasdešimt trijų eurų 39 centų) skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki visiško sprendimo įvykdymo.

Ieškovo D. V. reikalavimui dalyje dėl 791,81 Eur priteisimo taikyti ieškinio senatį bei tuo pagrindu atmesti šį reikalavimą, likusioje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 338,28 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 28 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. V. valstybės naudai 5,18 Eur (penkis eurus 18 euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.