- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- 2-2440-450/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- K.J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei, dalyvaujant ieškovui K.J., jo atstovui adv. Remigijui Merkevičiui, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujančios Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorui Vyteniui Kasperavičiui, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovei J.O., Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovui V.B., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovei R.K.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K.J. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujančiai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
n u s tatė:
Šalies argumentai
Ieškovas paaiškino, kad 2003-06-30, apie 14.30 val, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų pavedimu, pas ieškovą į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) atvyko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apskrities skyriaus pareigūnai ir pareikalavo vykti kartu su jais, jų automobiliu. Pareigūnai neleido ieškovui važiuoti savo automobiliu, buvo pasakyta, jei jis nepaklus tokiam reikalavimui bus panaudotos specialios priemonės - antrankiai. FNTT prie LR VRM Kauno apskrities skyriaus pareigūnai atvežė ieškovą į tarnybines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), iš jo buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas ir pareikalauta atiduoti viską, ką turi savo kišenėse. Apie 17.30 val. atvyko policijos biuro pareigūnai, vyr. inspektorius E.P., D.S. ir A.J. ir liepė su jai vykti į namus, (duomenys neskelbtini). Kieme buvo keletas dėl darbo tartis atvykusių asmenų, atvažiavo ieškovo žmona. Buvo atlikta krata. Visą tą laiką jis buvo priverstas būti lauke, prie jo buvo vienas iš LKPB NTT pareigūnų, jam buvo uždrausta bendrauti tiek su lauke buvusiais asmenimis, tiek ir su savo būsima žmona. Baigę kratą namo patalpose, pareigūnai atliko kratą a/m. Pareigūnai pareiškė, kad ieškovas kartu vyks apklausai į Vilnių. Jam prieštaraujant, buvo pagrasinta panaudoti specialias priemones, surakinti antrankiais. Policijos departamente, (duomenys neskelbtini), jį nuvedė pas LKPB NTT 3-ios valdybos 2-ojo skyriaus pareigūną A.K., kuris paklausė, ar ieškovas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bei pareiškė, jog tuo atveju, jei neprisipažins, bus atimta laisvė dviem paroms. Ieškovas buvo sulaikytas. 2003-06-30 laikino sulaikymo protokole neteisingai nurodyta, kad ieškovas sulaikytas ne savo namuose, o LKPB NTT patalpose, jis buvo sulaikytas ne 2003-06-30 14.30 val., o 23.45 val., jį sulaikė ne FNTT prie LR VRM Kauno apskrities skyriaus, o LKPB NTT pareigūnai, ieškovas bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, trukdys procesui, darys naujus nusikaltimus, o taip pat pats ar per kitus asmenis bandys paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius, sunaikins, paslėps ar suklastos daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. 2003-07-02 Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas paskyrė kardomąją priemonę suėmimą 14 dienų, prieš tai pareigūnas A.K. paklausė, ar jis duos parodymus. Jam atsisakius buvo pasakyta, kad „sėdės dar ilgai“ ir A.K. kartu su E.M., prokurore užėjo pas ikiteisminio tyrimo teisėją į kabinetą. Posėdyje jis pateikė dokumentus, patvirtinančius legalų pragyvenimo šaltinį, pajamų dydį, faktinę gyvenamąją vietą, prastą sveikatos būklę ir pan., taip pat dokumentus, įrodančius, kad kviečiamas jis dalyvaus procesiniuose veiksmuose. Nutartyje nurodyti motyvai visiškai neteisingi. Jis niekada nėra daręs jokio neteisėto poveikio. Šios nutarties neskundė dėl jam skirto laisvės atėmimo termino trukmės, kadangi skundas per tokį terminą nebūtų išnagrinėtas. 2003-07-15 prokurorė S.M. su pareiškimu kreipėsi dėl suėmimo pratęsimo. 2003-07-15 posėdžio metu ieškovo gynėjas pateikė papildomus dokumentus apie vystomą verslą, finansinius įsipareigojimus (verslui paimtą kreditą), duomenis apie tai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, joje nuolat gyvena. 2003-07-15 nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas pratęsė kardomąją priemonę suėmimą vienam mėnesiui (iki 2003 m. rugpjūčio 16 d.). Nutartyje nurodė, kad ieškovas įtariamas sunkių nusikaltimų padarymu, savo kaltę neigia, bandė daryti poveikį kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl yra pagrindas teigti, kad, būdamas laisvėje, K.J. trukdys ikiteisminiam tyrimui, atsižvelgiama į K.J. organizatoriaus vaidmenį, į tai, kad jis negyvena deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje; sleps dokumentus, daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti, nesulaikytas pagrindinis bendrininkas - F.L. Ieškovas mano, kad nutartyje išdėstyti motyvai neleidžia daryti išvados, kad būtina buvo taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. 2003 m. liepos 16 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2003 m. liepos 24 d. nutartimi panaikino 2003 m. liepos 15 d. nutartį pratęsti suėmimo terminą. Joje buvo paneigti faktai ir argumentai, kuriuos nurodė pirmos instancijos teismas. Iš viso laisvė buvo neteisėtai atimta 25 dienas. Laiko, kad teisingumo institucijų pareigūnų veiksmai - LKPB NTT 3-osios valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnų jį sulaikant, prokurorų kreipimasis į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašant skirti suėmimą ir pratęsti jo terminą, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2003-07-02 nutartis skirti suėmimą bei 2003-07-15 nutartis pratęsti suėmimo terminą yra neteisėti. Tai, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2003 m. liepos 15 d. nutartimi pritaikė neadekvačiai griežtą kardomąją priemonę, netiesiogiai įrodo, jog panaikinus suėmimą, jam buvos skirtos gerokai švelnesnės kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Pažymėjo, kad netinkamas 2003-07-15 nutarties motyvas, kad suėmimas skiriamas dėl to, kad neigia savo kaltę nes pagal 2003 m. liepos mėnesį galiojusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 36 „Dėl teismų, praktikos skiriant arba pratęsiant kardomąjį kalinimą (suėmimą) „pagal BPK 104 str. 3 d. 2 p. ir 104 str. 5 d asmens neprisipažinimas kaltu, atsisakymas duoti parodymus, nenuosekliu parodymų davimas negali būti priskirtas prie aplinkybių, trukdančiu nustatyti byloje tiesa“. Taip pat nurodyta, kad ieškovas „bandė daryti poveikį kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims", tačiau nebuvo pateiktas nė vienas įrodymas, patvirtintis tokias aplinkybes. Nutartyje nurodyta, kad jis slapstėsi nuo apklausos, tačiau ši aplinkybė neįrodyta. Priešingai, jis lankėsi valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir kitose valstybės institucijose, buvo iškviestas į Ukmergės rajono policijos komisariatą, gyveno nuolatinėje savo gyvenamojoje vietoje. Taip pat nurodyta, kad „įtariamas sunkių, nusikaltimų padarymu", tačiau asmeniui reiškiamas įtarimas (veikos sunkumas ar gresiančios bausmės dydis) negalėjo būti pagrindu, pateisinančiu kardomosios priemonės suėmimo paskyrimą ar termino pratęsimą. Nurodė, kad aplinkybė, jog sulaikymas ar suėmimas nebuvo apskųsti, nereiškia, kad negali būti keliamas klausimas dėl šių procesinių prievartos priemonių teisėtumo. 2003-06-30 įtariamojo laikino sulaikymo protokole nurodyti pagrindai nebuvo teisėti. Pažymėjo, kad pareigūnai žinojo, jog ieškovas turi du nepilnamečius vaikus, įregistravęs ūkininko ūkį bei organizuoja kaimo turizmo verslą, gauna pajamas, todėl tiek verslas, ties paskolų grąžinimas tapo neįmanomu. Visuma socialinę aplinką apibūdinančių faktinių aplinkybių neleido daryti išvados, kad ieškovas slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Tas pats pasakytina ir apie konstatavimą, esą, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus. Pažymėjo, jog nuo jo sulaikymo iki Vilniaus apygardos teismo nutarties, kai buvo panaikintas suėmimas neatsirado jokių laisvės atėmimo pagrįstumui reikšmingų naujų įrodymų. Dėl neteisėto izoliavimo, ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą: beveik mėnesį buvo atimta galimybė bendrauti su dukromis, sužadėtine bei kitais artimaisiais; per visą šį laiką artimi žmonės buvo priversti vykti į Vilnių ir perdavinėti maisto bei kitus būtinus reikmenis; buvo priverstas neapibrėžtam laikui atidėti suplanuotą santuoką; negalėjo vykdyti individualios veiklos, tuo prarasdamas iš jos gaunamas pajamas. pablogėjo sveikata, negalėjo suplanuotai susituokti su žmona. Tuo metu, kai prie namų buvo sulaikytas, matė keletas žmonių, kurie buvo atėję tartis dėl galimybės įsidarbinti ūkyje. Toks neteisėtas laisvės atėmimas pažemino jo, kaip žmogaus, garbę ir orumą, padarė didžiulę žalą geram jo vardui, reputacijai ir verslo (karjeros) galimybėms. Iki neteisėto laisvės atėmimo buvo diagnozuotas aukštas kraujospūdis. Neteisėto laisvės atėmimo metu patirti dvasiniai išgyvenimai, emocinis sukrėtimas, pažeminimas, nepatogumai, nerimas dėl ateities, taip pat didžiulės dvasinės kančios, kurias sukėlė LKPB NTT 3-osios valdybos 2-ojo skyriaus pareigūno A.K. nuolatiniais grasinimais iš esmės pablogino sveikatą. (duomenys neskelbtini) 2003 m. birželio mėnesį buvo pasirengta teikti kaimo turizmo paslaugas. Pirmieji klientai turėjo atvykti 2003 m. liepos mėnesio pirmą penktadienį. Ši šeimos veiklos sritis buvo visiškai apleista: ne tik nevyko jokie kaimo turizmo organizavimo darbai, bet ir negavę atlyginimo, išsibėgiojo visi darbininkai. Banke buvo paėmęs kreditą, kurį reikėjo pradėti grąžinti 2003 m. spalio mėnesį. Buvo tikimasi, kad per 2003 m. liepos - rugsėjo mėnesius bus uždirbta pakankamai piniginių lėšų. Dėl šios priežasties buvo priverstas kreiptis į AB Šiaulių banką, prašyti sumažinti grąžintinos paskolos dydį. Grįžus iš kardomojo kalinimo įstaigos buvo sugniuždytas, palaužtas tiek fiziškai, tiek ir emociškai. Tokioje dvasinėje būklėje negalėjo iš karto imtis aktyvaus verslo. Pradėjęs verstis kaimo turizmo verslu jau pirmą mėnesį gavo 8 580 Lt; antrąjį ir trečiąjį - 18 850 Lt ir 20 310 Lt. Bendrai 2003 metais iš kaimo turizmo veiklos gavo 47 740 Lt pajamų. Prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; 50 000 Lt negautų pajamų; bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovas su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 5 straipsnis nustato, kad niekam laisvė negali būti atimta kitaip, kaip šiame straipsnyje numatytais atvejais ir įstatymo nustatyta tvarka. Numatyti pagrindai, kuriais remiantis valstybė gali riboti žmogaus laisvę, taip jų - pagrįstas įtarimas padarius nusikaltimą. Konvencija reikalauja teisėto suėmimo, o ne teisėto pripažinimo kaltu. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c papunktį laisvė gali būti atimta, kai asmuo yra teisėtai suimamas ar sulaikomas, kad būtų pristatytas kompetentingam teisino pareigūnui, pagrįstai įtariant padarius nusikaltimą ar kai pagrįstai manoma, jog būtina užkirsti kelią padaryti nusikaltimą, arba manoma, kad jis gali pabėgti jį padaręs. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, skiriant ir pratęsiant suėmimą, turi būti taikomos bylų teisminio nagrinėjimo taisyklės (pvz., šalių rungimasis, proceso viešumas ir kt), užtikrinančios žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugą. Praktikoje susiformavo keturi pagrindiniai priimtini atsisakymo paleisti iš suėmimo paskiriant švelnesnę teisminio laidavimo formą pagrindai: rizika, kad kaltinamasis neatvyks į teismą; rizika, kad paleistas kaltinamasis imsis veiksmų, kuriais siekiama pakenkti teisingumo vykdymui; darys naujų teisės pažeidimų; kaltinamojo paleidimas sutrikdys viešąją tvarką. Konvencija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika yra sudėtinė Lietuvos teisės sistemos dalis. Joje nustatytas išsamus sąrašas pagrindų, kuriais remdamasi valstybė gali riboti žmogaus laisvę, tarp jų - pagrįstas įtarimas padarius nusikaltimą. Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad suėmimas iki nuosprendžio nėra bausmė už padarytą nusikaltimą, o procesinės prievartos priemonė, turinti specifinius uždavinius, kurių svarbiausias - užtikrinti tinkamą proceso vyksmą baudžiamojoje byloje, ištirti nusikaltimą. Asmenį suimant būtina sąlyga - pagrįstas įsitikinimas, kad asmuo, kuriam skiriamas kardomasis kalinimas, yra padaręs nusikaltimą. Skiriant kardomąjį kalinimą (suėmimą) kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, atsižvelgiama į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs ikiteisminio tyrimo ir teismo, trukdys nustatyti tiesą. Laiko, kad laikotarpiu nuo 2003 m. liepos 2 d. iki 2003 m. liepos 24 dienos ieškovo suėmimas buvo teisėtas, sankcionuotas teismo procesiniais sprendimais. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. liepos 2 d. nutartimi paskyrė kardomąjį kalinimą (suėmimą) ir vėlesnėmis nutartimis suėmimo terminą pratęsė iki 2003 m. rugpjūčio 16 d. pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs baudžiamojo proceso įstatymas, turint įrodymų, kurie sudarė pagrindą ieškovą įtarti nusikaltimo padarymu. Buvo atsižvelgta į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs ikiteisminio tyrimo, teismo, kliudys nustatyti tiesą. Suėmimo pagrindai susiję su pagrįstu manymu, kad teisiamasis padarė nusikaltimą. Minėtos nutartys motyvuotos, baudžiamojo proceso nustatyta tvarka nepanaikintos. Ieškovas neskundė nutarčių dėl suėmimo teisėtumo. Jokių procesinių veiksmų, kurie galėjo padidinti ieškovo psichologinę įtampą ir paveikti sveikatą, pareigūnai neatlikinėjo. Nurodė, jog prašoma priteisti žala tiek neturtinė, tiek ir turtinė niekaip nepagrįsta ir neturi teisinio pagrindo.
Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos LR Generalinės prokuratūros prokuroras su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad K.J. sulaikymas ir suėmimo skyrimas nacionalinės teisės požiūriu yra teisėti. Prokurorų pareiškimai teismui dėl suėmimo skyrimo ir pratęsimo atitiko LR BPK bei Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.36 „Dėl teismų praktikos skiriant arba pratęsiant kardomąjį kalinimą (suėmimą)" 2p. reikalavimus. 2003-07-02 pareiškime dėl suėmimo skyrimo bei 2003-07-15 pareiškime dėl suėmimo pratęsimo prokurorai nurodė du pagrindus, t.y. kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei trukdys procesui. Šie pagrindai yra motyvuoti tuo, kad įtariamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu (organizatoriaus vaidmuo), nesulaikytas pagrindinis bendrininkas - F.L., pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės bylai tirti ar nagrinėti teisme. Šiuos motyvus pagrindė ir faktinės bylos aplinkybės, tame tarpe ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kad K. J. bandė daryti įtaką baudžiamojoje byloje, kurioje buvo kaltinamas F. L., nagrinėtoje Ignalinos rajono apylinkės teisme. Suėmimas turi būti teisėtas jo taikymo metu, t.y. turi būti bent vienas suėmimo pagrindas, numatytas Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje. Antra, suėmimo procedūra turi atitikti Konvencijos 5 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus. Trečia, suėmimas neturi tęstis neprotingai ilgai. Nagrinėjamu atveju K.J. sulaikymo bei suėmimo pagrindai atitiko Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies „c" punkto nuostatas, suėmimo procedūra - Konvencijos 5 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus. Dėl turtinės žalos dydžio ieškovas nepateikė įrodymų, kokias pajamas gaudavo iš ūkininko ūkio, bei kokia žala jam buvo padaryta. Ieškovo teiginys, kad 2003 m. liepos mėnesį buvo pasirengta teikti kaimo turizmo paslaugas D.J. priklausiusioje sodyboje (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės. Pats ieškovas nurodė, kad liepos pradžiai sodyba dar nebuvo sutvarkyta. Kaip matyti iš ieškinio priedų, verslo liudijimas teikti kaimo turizmo paslaugas K. J. buvo išduotas tik 2003 m. spalio 7 d., pažymėjimas Nr.003828, kad K. J. teikiama kaimo turizmo paslauga, adresu (duomenys neskelbtini) atitinka šioms paslaugoms teikti nustatytus reikalavimus, buvo išduotas tik 2003-09-30. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Taip pat mano, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, kad 2005-07-29 baudžiamoji byla Nr.38-1-00015-03, kaltinant K. J. nusikaltimų numatytų LR BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. padarymu, perduota nagrinėti Vilniaus m. 2 apylinkės teismui. 2006-06-09 Vilniaus m. 2 apylinkės teismas kaltinamajam K. J. pakeitė kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti į suėmimą, nustatant trijų mėnesių terminą, nes jis pažeidinėjo paskirtą kardomąją priemonę: kelis kartus skambino liudytojui, su kuriuo buvo įpareigotas nebendrauti, kviesdamas susitikti, kalbėjo apie jo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus bei prašė juos pakeisti. Be to kai kurie liudytojais apklausti asmenys teisiamojo posėdžio metu patvirtino apie jiems byloje daromą poveikį.
Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos LR Teisingumo ministerijos atstovė su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad Atsakovo neteisėti veiksmai turi būti konstatuoti įstatymo nustatyta tvarka baudžiamojo proceso ribose, t.y. teismo nutartys dėl kardomosios priemonės- suėmimo skyrimo, pratęsimo turi būti peržiūrėti aukštesnės instancijos teismo. Ieškovo atstovas nurodo, kad jam paskirtas ir tęsiamas suėmimas nebuvo teisėtas ir pagrįstas Europos žmogaus teisių konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto prasme, neatitiko Konvencijos 6 str. nustatytų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad netgi vien išteisinamasis teismo nuosprendis nepreziumuoja viso baudžiamojo proceso neteisėtumo, nes sprendžiant suėmimo teisėtumo klausimą tiriama ar ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo, kuriam skiriamas kardomasis kalinimas, yra padaręs nusikaltimą. Skiriant kardomąjį kalinimą (suėmimą), kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, atsižvelgiama į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs tardymo ir teismo, trukdys nustatyti byloje tiesą. Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakė, kad įtarimo pagrįstumas būtinas tam, kad būtų galima pateisinti asmens suėmimą Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c papunkčio prasme ir yra ne tokio paties lygio, koks reikalingas pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu. Todėl faktai, keliantys tokį įtarimą, neturi būti tokie įtikinantys, kokie turėtų būti vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2003 m. liepos m. 2 d. nutartis dėl suėmimo paskyrimo, teisėta ir pagrįsta, argumentuota ir grindžiama motyvais bei baudžiamosios bylos aplinkybėmis. Nurodė, kad aplinybė apie ieškovo norą susituokti tuo laikotarpiu, kai jis buvo suimtas teismui nepateikta. Ieškovas nurodo, kad kratos atlikimas jo name, esančiame (duomenys neskelbtini), pažemino jį kitų žmonių akyse. Pažymi, kad kratos ieškovas nenurodo ieškinio pagrindu, o įrodymų, jog jis jau tuo metu buvo sulaikytas nepateikia. Ieškinyje teigiama, jog pernelyg aukštas kraujospūdis buvo diagnozuotas ieškovui iki procesinių prievartos priemonių pritaikymo. Šį faktą patvirtina ir pridėtos prie ieškinio medicininės kortelės kopijos, todėl ši žala nesusijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškovo nurodytais atsakovų neteisėtais veiksmais. Ieškovas prašo priteisti 50 000 Lt negautų iš vertimosi kaimo turizmu pajamų, kurias pagrindžia 2004 ir 2005 m. vidutiniškai gautomis pajamomis. Negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos, todėl būtina atsižvelgti į realias kreditoriaus galimybes gauti tokių pajamų, jo ankstesnes pajamas, taip pat jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų ateityje. Pažymi, kad tik gavęs 2003 m. rugsėjo 30 d. Kauno rajono savivaldybės išduotą pažymėjimą Nr. 003828 ieškovas įgijo teisę teikti kaimo turizmo paslaugas, todėl nepagrįstai teigia, kad būtų galėjęs tokias paslaugas teikti. Ieškovas nurodo, kad buvo priverstas keisti 2002 m. rugpjūčio 19 d. kreditavimo sutarties tarp ūkininko K. J. ir AB „Šiaulių bankas“ sąlygas, tačiau nenurodė kokią tai padarė jam žalą.
Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovė su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad Tarnyboje nėra duomenų apie tai, kad Tarnybos Kauno apskrities skyriaus pareigūnai dalyvavo 2003 m. birželio 30 d. sulaikant K. J. Ieškovas taip pat nepateikia jokių Tarnybos Kauno apskrities skyriaus pareigūnų dalyvavimo jį sulaikant įrodymų. Ieškovo pareiga yra įrodyti veiksmų, dėl kurių jam atsirado žala, neteisėtumą. Ieškovas ieškinyje dėl jo laikino sulaikymo 2003 m. birželio 30 d. išreiškia tik savo nuomonę, kodėl nurodyti veiksmai yra neteisėti, tačiau nepateikia pareigūnų veiksmų neteisėtumą patvirtinančių įrodymų. Be to, teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. LR BPK 64 straipsnyje nustatyta, kad skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmų paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 38-1-0015-03, kurioje ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnyba, 2005 m. liepos 15 d. buvo perduota į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą kaltinamojo akto surašymui, ir ikiteisminis tyrimas baigtas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas procesinio veiksmo dėl jo laikino sulaikymo neskundė ir priimtas procesinis teisės aktas (įtariamojo laikino sulaikymo protokolas) LR BPK nustatyta tvarka nepanaikintas. Mano, kad ieškovo reikalavimai atlyginti žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, yra nepagrįsti. Pats sulaikymo faktas savaime nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių Tarnybos Kauno apskrities skyriaus pareigūnų neteisėtus veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškininis pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 2005-07-29 Kaltinamajame akte nustatyta, kad 2003-05-13 pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, kurie vėliau sujungti į vieną. Ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausios valdybos ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Kaltinimai ieškovui pareikšti pagal požymius nusikaltimų, numatytų LR BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. 2003-07-03 LR Generalinė prokuratūra pranešė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad baudžiamojoje byloje be teisėjo nutarties buvo atliktos dvi neatidėliotinos kratos: 2003-06-30 LKPB NTT vyr. inspektoriaus E. P. nutarimu krata atlikta automobilyje, Audi 100 v/n (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi ieškovas ir tą pačią dieną statomame name, esančiame D.J. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną K.J. buvo sulaikytas, Įtariamojo laikino sulaikymo protokolas surašytas 2003-06-30 23.45 val. [b.l.17,t.1]. Įtariamasis apklaustas [b.l. 36-38, t.3]. Generalinė prokuratūra 2003-07-02 pareiškimu [t.1 b.l. 19-20] prašė įtariamajam skirti kardomąją priemonę-suėmimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas nutartimi prašymą patenkino iš dalies ir paskyrė kardomąją priemonę-suėmimą 14 dienų, iki 2003-07-16 [b.l.21-22,t.1].2003-07-15 pranešimu Generalinė prokuratūra prašė pratęsti įtariamajam K.J. kardomąją priemonę-suėmimą dviem mėnesiams [b.l. 23-24, t.1], 2003-07-15 Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė-suėmimas buvo pratęsta iki 2003-08-16 [b.l.25-26, t.1]. 2003-07-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė panaikinta [b.l.27-29, t.1] ir paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti [b.l.30], dokumentų paėmimas [b.l.31], įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje [b.l.31]. 2003-09-11 nutarimu kardomoji priemonė paso paėmimas panaikinta [b.l.33, t.1].
LR CK 6.272 str. 1 d. numato, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (objektyvioji atsakomybė, t.y. atsakomybė be kaltės). Civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Tai reiškia, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu žalą padariusio asmens elgesys yra neteisėtas, pasireiškiantis neteisėtais aktyviais veiksmais (veikimu) arba neteisėtu pasyviu elgesiu (neveikimu). Neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti reikalavimą reiškiantis suinteresuotas asmuo - ieškovas. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta LR CK 6.263 str. 1 d., kuri reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai.
Deliktinė civilinė valstybės atsakomybė LR CK 6.272 str. pagrindu, t.y. atsakomybė be kaltės, atsiranda, jeigu yra konstatuojamos būtinosios sąlygos: neteisėti atitinkamų institucijų (pareigūnų) veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės ir/ar neturtinės žalos (atsakomybė atsiranda ir be kaltės). Neteisėti veiksmai LR CK 6.272 str. 1 d. prasme yra suvokiami, kaip atitinkamu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu, nutartimi ir pan.) ar kito kompetentingo pareigūno įstatymų nustatyta tvarka nustatyti LR BPK ar LR ATPK pažeidimai, kuriuos padarė atitinkamų institucijų pareigūnai, priimdami sprendimą sulaikyti, suimti, nuteisti asmenį ir pan., o pagrindas žalai atlyginti yra dėl šių neteisėtų veiksmų atsiradusi turtinė ar/ir neturtinė žala.
Kaip faktinį savo ieškinio pagrindą ieškovas nurodo neteisėtus ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros bei teismo veiksmus baudžiamojo proceso metu, kurie pasireiškė neteisėtu ieškovo sulaikymu, neteisėtu kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimu ir pratęsimu, dėl kurių ieškovas patyrė 50 000 Lt turtinę ir 150000 Lt neturtinę žalą, todėl tikslinga aptarti atskirai kiekvieną iš šių ieškinio pagrindų.
1) Dėl procesinės prievartos priemonės – ieškovo sulaikymo taikymo
Ieškovas nurodė, kad nebuvo pagrindų jį sulaikyti, be to pas jį į namus 2003-06-30, apie 14.30 val. Lietuvos kriminalinės policijos biuro pavedimu atvyko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai ir išsivežė jį į šią įstaigą [Kauno skyriaus tarnybines patalpas], kur iš jo buvo paimti mobiliojo ryšio telefonas, bei visa ką jis turėjo kišenėse. Apie 17-17.30 val. atvyko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, kurie jį priverstinai išsivežė į Vilnių, į jų biurą. 23.45 val. buvo surašytas sulaikymo protokolas, kai tuo tarpu jis realiai buvo sulaikytas ne Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų, kaip nurodyta protokole, bet Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų apie 14.30 val., nors protokole neteisingai nurodytas sulaikymo laikas 23.45 val., taip pat protokole neteisingai nurodyta sulaikymo vieta. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo sulaikytas pagal baudžiamajame procese numatytas procedūras, pradėjus ikiteisminius tyrimus, įtariant ieškovą sunkaus nusikaltimo padarymu, tikimybe, kad įtariamasis (ieškovas) gali skėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, trukdyti nustatyti tiesą, daryti naujus nusikaltimus, paveikti liudytojus, paslėpti ar sunaikinti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, toks procesinis sprendimas nėra panaikintas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 1 d. c p., 5 str. 4 d.), bei nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų skundęs jo atžvilgiu atliktą procesinį veiksmą baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta instancine tvarka, byloje nėra jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą sulaikant ieškovą. Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c papunktį laisvė gali būti atimta, kai asmuo yra teisėtai suimamas ar sulaikomas, kad būtų pristatytas kompetentingam teismo pareigūnui, pagrįstai įtariant padarius nusikaltimą ar kai pagrįstai manoma, jog būtina užkirsti kelią padaryti nusikaltimą, arba manoma, kad jis gali pabėgti jį padaręs. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal kelis nusikalstamos veikos epizodus, jam pareikštas įtarimas sunkaus nusikaltimo įvykdymu, vėliau jam pareikštas kaltinimas kelių sunkių nusikaltimų padarymu, šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama teisme. Byloje apklausti liudytojai A.G., V.Š., A.K. patvirtino aplinkybes apie tai, kad 2003-06-30, po pietų jie vienokiu ar kitokiu tikslu buvo pas K.J. prie statomo namo, (duomenys neskelbtini), kai atvyko pareigūnai. Liudytojai negalėjo nurodyti, kokios tai tarnybos pareigūnai, tačiau jie patvirtino aplinkybes, jog pareigūnai išsivežė K.J. ir jį parvežė maždaug po 2-3 val. Jie taip pat nurodė aplinkybes apie tai, kad ieškovo name buvo atlika krata. Ieškovas, teikdamas, kad jis buvo sulaikytas maždaug apie 14.30 val., atvykus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apskrities skyriaus pareigūnams, nepateikia teismui jokių įrodymų apie tai, jog į jo namus buvo atvykę būtent šios tarnybos pareigūnai, šios aplinkybės nepripažįsta ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, atstovaujančios valstybę, atstovė. Kaip pastaroji paaiškino, minėta tarnyba jokių atskirų pavedimų nevykdo, o pagal šioje byloje esančius duomenis [Kaltinamąjį aktą] ikiteisminį tyrimą pradėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, 2003-05-14 nutarimu buvo sudaryta tyrimo grupė, susidedanti iš minėtos tarnybos ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų [b.l.16,t.1], tokiu būdu duomenų patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovas buvo sulaikytas visiškai kitos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apskrities skyriaus pareigūnų, teismui nepateikta. Teismas laiko įrodyta aplinkybę apie tai, kad pareigūnai nurodyta data buvo atvykę ieškovo nurodytu adresu. Sutiktina, kad pareigūnai buvo atvykę 2003-06-30 po pietų, tiksli data nenustatyta, bet ne anksčiau kaip 14.30 val., tokius paaiškinumus duoda pats ieškovas, šias aplinkybes patvirtina byloje apklausti liudytojai. Tai neakivaizdžiai patvirtina ir byloje atliktų kratų protokolai. Teismo nuomone, pareigūnai atlikdami ikiteisminį tyrimą ir turėdami duomenų apie nusikalstamą veiką ir įtardami ieškovą įvykdžius vienokį ar kitokį nusikaltimą, turi pagrindo vykti į į tokio asmens faktinę buvimo vietą, kurioje gali būti asmuo, galimai įtariamas padaręs nusikaltimą, procesinių veiksmų atlikimui ar tokio asmens sulaikymui, ir/ar kokių tai aplinkybių pasiaiškinimui.
Teismo nuomone tokia praktika taikytina ir pagrįsta. Šiuo konkrečiu atveju, Kriminalinės policijos biuro pareigūnai nuvyko pas K.J. į (duomenys neskelbtini). Teismas pripažįsta, kad praktikoje pareigūnai gali pasiūlyti asmeniui vykti kartu su pareigūnais, kokių tai aplinkybių išsiaškinimui, todėl nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo galėjo būti atvežtas į tarnybą, kuri vykdė ikiteisminį tyrimą byloje, aplinkybių išsiaškinimui ir/ar procesinių sprendimų priėmimui. Teismo nuomone, Kriminalinės policijos biuro pareigūnai atlikdami ikiteisminį tyrimą, ketindamai atlikti procesinius veiksmus, šiuo atveju sulaikyti įtariamąjį, jį apklausti, tuo pačiu išsiaškinti tyrimui reikiamus duomenis ir atvyko pas ieškovą į namus. Teismas sutinka su ieškovo paaiškinimu, jog pareigūnai atvykę į jo buvimo vietą, iš esmės suvaržė jo laisvę, kadangi jis tos dienos likusią laiko dalį praleido su jais, be to, kaip patvirtino liudytojai, jam nebuvo leista tęsti savo kasdieninės veiklos, t.y. faktiškai jis buvo sulaikytas tą pačią dieną, po pietų, tikslaus laiko ieškovas nenurodė, tačiau ne anksčiau kaip 14.30 val., nors įtariamojo sulaikymo protokole nurodyta, jog jis sulaikytas 23.45 val. (duomenys neskelbtini). BPK 140 str. 4 d. numato, kad sulaikymo terminas skaičiuojamas nuo faktinio sulaikymo nusikaltimo vietos padarymo ar kitoje vietoje. Teismo nuomone, toks sulaikymas buvo įformintas būtent policijos biuro patalpose nurodytu protokole laiku, t.y. ne visai teisingai jį įforminant, nepažymint protokole faktinės sulaikymo valandos ir vietos. Vertinant ar tokiais veiksmais pareigūnai padarė pažeidimą, svarbu nustatyti ar nuo faktinio sulaikymo pradžios praėjo BPK 123 str. 3 d. nustatytas 48 val. terminas, iki įtariamojo pristatymo pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo [b.l.109-111, t.3], įtariamasis pas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją buvo pristatytas 2003 m. liepos mėn 2 d., 13.30 val. t.y. nuo jo faktinio sulaikymo iki jo pristatymo pas teisėją nepraėjus įstatyme numatytam maksimaliam 48 val. terminui. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų sulaikant jį, o nesant veiksmų neteisėtumo, negalimas ieškovo reikalavimo dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimas.
2) Dėl procesinės prievartos priemonės – kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo ir pratęsimo taikymo
Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu taikant procesinės prievartos ar kardomąsias priemones buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, ir tokie neteisėti atitinkamų institucijų ir pareigūnų veiksmai yra nustatyti bei konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu. Teismas pažymi, jog sprendžiant klausimą, ar ieškovo atžvilgiu pritaikytos procesinės prievartos priemonės buvo teisėtos, svarbu atsižvelgti į tai, kad šios priemonės iki galutinio nuosprendžio ar nutarties nutraukti baudžiamąjį procesą nėra bausmė už padarytą nusikaltimą, o procesinės prievartos priemonės, turinčios specifinius uždavinius, kurių svarbiausias - užtikrinti tinkamą proceso vyksmą baudžiamojoje byloje, ištirti nusikaltimą. Skiriant kardomąją priemonę ar atliekant kitus procesinius veiksmus asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, o atsižvelgiama tik į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs tardymo ir teismo, trukdys nustatyti tiesą, darys naujus nusikaltimus ir t.t. Šia nuostata reikalaujama teisėto kardomosios priemonės ir procesinės prievartos priemonės paskyrimo, o ne teisėto pripažinimo kaltu. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovui paskirta kardomoji priemonė suėmimas, tiek ir jos pratęsimas buvo atlikti pagal baudžiamojo proceso įstatyme numatytas procedūras, tuo metu pagrįstai įtariant ieškovą sunkių nusikaltimų padarymu, tikimybe, kad neapribojus jo laisvės ar neatlikus tam tikrų prievartos priemonių, kaltinamasis (ieškovas) gali trukdyti nustatyti tiesą, įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę neigia, bandė daryti poveikį kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pažymėtina, kad 2003-07-02 Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo nutartis, kuria jam buvo paskirta kardomoji priemonė- suėmimas 14 dienų nėra panaikinta (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 1 d. c pp., 5 str. 4 d.). Ieškovas pripažino, kad šio procesinio veiksmo jis neskundė. Nors ieškovas nurodė, kad nebuvo pagrindų, nurodytų nutartyje jam taikyti tokio pobūdžio kardomąją priemonę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo įtariamas sunkaus nusikaltimo įvykdymu, jo atžvilgiui buvo atliekami keli ikiteisiminiai tyrimai, teismo nuomone buvo pagrindas prokurorui kreiptis į ikiteisiminio tyrimo teisėją dėl giežčiausios kardomosios priemonės skyrimo. Skiriant kardomąjį kalinimą, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, o atsižvelgiama į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs tardymo ar teismo, trukdys nustatyti tiesą. Nutartyje nurodyti pagrindai nusako įtarimo būklę, kokiu pagrindu ir buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Byloje nėra procesinio sprendimo, konstatuojančio prokuratūros ar teismo veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą skiriant 2003-07-02 kardomąjį kalinimą suėmimą. 2003-07-15 Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismas nutartimi patenkino Generalinės prokuratūros prašymą ir pratęsė ieškovui kardomąją priemonę –suėmimą vienam mėnesiui, motyvuojant tuo, kad jis bandė daryti poveikį byloje dalyvaujantiems asmenims, gali trukdyti ikiteisminiam bylos tyrimui, kaltės nepripažįsta. Teismas nutartyje nurodė, kad jis negyvena jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, taip pat gautas pranešimas, jog pradėtas ikiteisiminis tyrimas Šilutės rajono policijos komisariate, nurodyta, jog pareigūnai jo nerado, nesulaikytas jo bendrininkas. Vilniaus apygardos teismas 2003-07-24 nutartimi jam paskirtą kardomąją priemonę panaikino, nurodė, kad kaltinamojo neprisipažinimas negali būti vertinamas, kaip pagrindas jam taikyti suėmimą. Nurodyti motyvai, jog įtariamasis bėgs, slėpsis, trukdys nustatyti tiesą, byloje nepagrįsti faktiniais duomenimis, o tai prieštarauja teisminei praktikai. Manymas, kad gali trukdyti ikiteisminiam tyrimui, turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis. Tai, kad jo nerasta, neįrodo, kad jis slėpsis ar kitaip trukdys baudžiamosios bylos tyrimui. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2003-05-13 ir dalis tyrimo veiksmų jau atlikta, todėl poveikio jiems padaryti įtariamasis negalės. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas jau konstatavo pagrindų kardomosios priemonės-suėmimo pratęsimui nebuvimą, suėmimas buvo panaikintas ir vėliau buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, teismas daro išvadą, jog toks pagrindas pratęsiant kardomąjį kalinimą neegzistavo ir laikotarpiu nuo 2003-07-16 [iki šios datos 2003-07-2 nutartimi buvo paskirtas suėmimas ir teismas jau pasisakė dėl jo pagrįstumo] iki Vilniaus apygardos teismo 2003-07-24 nutarties, kai ši kardomoji priemonė buvo panaikinta, viso 8 dienas, ieškovo suėmimas šiuo laikotarpiu laikytinas neteisėtu ir sudarančiu pagrindą į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo: LR CK 6.272 str. 3 d. numato, jog aptariamos kategorijos bylose be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Ieškovas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 150000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų baudžiamojo proceso metu, atlyginimo. Valstybės civilinei atsakomybei atsirasti neturi reikšmės, kiek valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų buvo padaryta, atsakomybei atsirasti pakanka ir vieno neteisėto veiksmo, jei dėl šio veiksmo padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tik iš dalies tenkina ieškinį, kadangi ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nesant neteisėtų atsakovo veiksmų taikant jo atžvilgiu procesinės prievartos priemones: sulaikymą ir pirminį kardomojo kalinimo suėmimo paskyrimą, nenustatyta, egzistuoja pagrindas spręsti tik neturtinės žalos, padarytos neteisėtu kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimu, viso neteisėtai kardomajame kalinime jis prabuvo 8 dienas, priteisimą. Iš ieškovo paaiškinimų, o taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo šioje situacijoje principais, galima spręsti, jog ieškovas dėl neteisėto suėmimo natūraliai ir objektyviai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, kančias, dvasinį skausmą, t.y. neturtinę žalą (LR CK 6.250 str. 1 d.). Vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d., o taip pat teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo aptariamos kategorijos bylose, teismas, nustatydamas priteistinos kompensacijos dydį, atsižvelgia net tik į bendruosius kriterijus, numatytus LR CK 6.250 str., 2 d., tokius kaip patirtų išgyvenimų pobūdis, neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltę, bet tai pat ir į specifinius, šiai bylų kategorijai būdingus faktorius: neteisėto suėmimo trukmę, pasekmes, asmenines nukentėjusiojo savybes ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju neteisėtas ieškovo suėmimas truko 8 dienas. Ieškovas neįrodė tiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žymaus ieškovo sveikatos pablogėjimo, darbingumo sumažėjimo, kad neteisėtas suėmimas, tam tikru būdu galėjo prisidėti prie jo sveikatos būklės pablogėjimo. Priešingai, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nurodyto pobūdžio sveikatos sutrikimų ieškovas turėjo ir iki ikiteisiminio tyrimo pradžios. Byloje pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, kuriose tiesiog nurodomos ieškovo diagnozės 2003 m. antroje pusėje, pagrindu negalima teigti, jos sveikatos problemos ištiko ieškovą dėl kardomojo kalinimo paskyrimo, o ne dėl kitų priežasčių (ankstesnių ligų, organizmo ypatumų, amžiaus ir pan.), todėl ieškovo argumentai, susiję su sveikatos pablogėjimu, kaip neturtinės žalos pasekme, vertintini kritiškai ir teismas atsižvelgia tik į tai, jog bet koks normalus asmuo esant tokioms sąlygoms (nepagrįstam suėmimui baudžiamojoje byloje) galėjo patirti didesnių ar mažesnių sveikatos, daugiausia – psichologinės būsenos, sutrikimų. Kitaip tariant, iš teismui pateiktų medicininių dokumentų išrašų ir kitų rašytinių įrodymų negalima daryti išvados, jog egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtai ieškovui pratęstos kardomosios priemonės suėmimo ir pablogėjusios sveikatos, žalos ieškovo sveikatai, nors tikėtina, kad neteisėti atsakovo veiksmai galėjo būti viena iš aibės aplinkybių, paskatinusių ar galėjusių paskatinti bei sąlygoti ir taip jau turėtų ligų paūmėjimą, sveikatos būklės pablogėjimą.
Atmestinas ieškovo nurodytas argumentas, kad jam paskirta kardomoji priemonė neleido įgyvendinti ketinimų tais metais susituokti. Kaip parodė liudytoja K.J. {ieškovo sutuoktinė}, pareiškimo įregistruoti santuoką jie atitinkamai įstaigai nebuvo pateikę, todėl kardomosios priemonės pratęsimas, bei joje išbūtas laikas negalėjo būti priežastimi santuokos neįregistravimui.
Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes bei argumentus, iš vienos pusės - į tai, kad ieškovas buvo gan trumpą laiką neteisėtai kalinamas, nors tai iš dalies [žmogiškuoju supratimu] galėjo turėti kiek tai įtakos ieškovo sveikatos būklei, šeimyniniam gyvenimui, sumažėjo ieškovo bendravimo su giminaičiais (žmona, dukromis) galimybės, iš kitos pusės – į tai, kad byloje nėra duomenų apie informacijos apie ieškovo suėmimą paskleidimą visuomenės informavimo priemonėse, padidintą visuomenės susidomėjimą, galintį sukelti didesnes kančias ieškovui, nėra duomenų apie kokias nors kitas neigiamas neteisėto suėmimo turtines ir neturtines pasekmes, pagaliau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo dydžio praktiką šios kategorijos bylose [LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-03-27 nutartis c.b. V.Valenta v LR teisingumo ministerija, LR Generalinė prokuratūra, Nr. 3K-3-537/2002; LAT CBS teisėjų kolegijos 2001-10-29 nutartis c.b. P.Narkevičius v LR Teisingumo ministerija, Nr. 3K-3-34/2001; LAT CBS teisėjų kolegijos 2001-03-27 nutartis c.b. J.Ragelis v LR Teisingumo ministerija, LR Generalinė prokuratūra, Nr. 3K-3-155/2001; LAT CBS teisėjų kolegijos 2001-03-12 nutartis c.b. V.Gasiūnas v LR Teisingumo ministerija, Nr.3K-3-301/2001; LAT CBS teisėjų kolegijos 2001-10-10 nutartis c.b. R.Pavlovič v LR Teisingumo ministerija, LR Generalinė prokuratūra, Nr.3K-3-75/2001; LAT CBS teisėjų kolegijos 2001-10-17 nutartis c.b. J.Sarulis, D.Sarulis, S.P.Sarulis v Lietuvos Respublikos Vyriausybė, LR Teisingumo ministerija, LR Generalinė prokuratūra, Nr. 3K-3-961/2001; LAT CBS teisėjų kolegijos 2005-11-23 nutartis c.b. K.Ruišienė v Lietuvos respublika Nr. 3K-3-604/2005 ir kt.], teismas mano esant protinga ir teisinga priteisti ieškovui iš Lietuvos valstybės 1000 Lt dydžio neturtinės žalos kompensaciją.
Dėl turtinės žalos atlyginimo. CK 6.272 straipsnyje, kuriuo ieškovas grindė savo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nustatyta atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.272 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda esant šioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovas turtinės žalos padarymą sieja su neteisėtais Generalinės prokuratūros, kadangi būtent šios institucijos pareiškimu buvo kreiptasi dėl kardomojo kalinimo - suėmimo pratęsimo ir Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo, kuris pratęsė kardomąjį kalinimą vienam mėnesiui veiksmais jo atžvilgiu, taip atimant galimybę jam versti jo veikla, gauti pelną, laiku atsiskaityti su banku, pagaliau laiku vykdyti užsakymus vykdant kaimo turizmo verslą. Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, konstatuoja, kad nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ( suėmimo pratęsimo) ir atsiradusios žalos (kaimo turizmo verslo pradėjimo). Ieškovo suėmimo termino pratęsimas neturėjo įtakos tokio verso plėtojimui [pradžios laikui], kadangi verslo liudijimas verstis tokia veikla išduotas tik 2003-10-07 Nr. 003828, todėl iki šio termino jokios gautos pajamos iš tokio verslo ar atskirų susitarimų negali būti pateisinamos. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė rašytinių duomenų, kad jis buvo susitaręs su asmenimis dėl kaimo turizmo paslaugų tiekimo, taip pat neįrodė, kad buvo kokie tai žodiniai susitarimai dėl tokių paslaugų tiekimo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas teismui nepateikė įrodymų ir apie pajamų, gaunamų iš jo, kaip ūkininko veiklos, todėl teismui spręsti, kad 8 kardomojo kalinimo dienos, kokiu tai būtu sumažino, ar iš viso įtakojo tokių pajamų gavimui/praradimui, nėra pagrindo.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Taikant civilinę atsakomybę, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis, 6.272 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Neteisėti pareigūnų veiksmai dėl ieškovo suėmimo pratęsimo nelėmė ieškovo verslo plėtros [pradžios] galimybių, todėl šie neteisėti pareigūno veiksmai nepripažinti pakankamais ieškovo nurodytų nuostolių atsiradimo priežastimi.
Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti [CPK 98 str.]. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai [b.l.85-90, t.3] patvirtina, kad iš viso ieškovas yra sumokėjęs advokato pagalbai apmokėti 32 100 Lt. Iš teismui pateiktų Pinigų priėmimo kvitų neaišku ar visos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sumokėtos būtent šioje civilinėje byloje. Teismui yra pateiktos teisinės pagalbos atstovavimui advokato sunaudoto laiko sąnaudų lentelės [b.l. 88, 89, t.3], iš kurių matyti, jog šioje byloje advokatas be paskutinio teismo posėdžio, teismo posėdžiuose dalyvavo 1val. 45 min, pasirengimas bylai truko 5 val. Pateiktose lentelėse ranka padarytas prierašas: kvito numeris ir suma, tikėtina, kad būtent pagal ranka padarytus įrašus pagal nurodytus pinigų priėmimo kvitus ir buvo apmokėtos išlaidos šiai advokato pagalbai. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma labai didelė ir neatitinka LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio ribų, prašoma suma mažinama iki 2000 Lt. Priteisiant tokią sumą įvertinama civilinės bylos sudėtingumas, procesinių dokumentų skaičius ir apimtis, juose keliamų teisinių argumentų kiekis, teismo posėdžių skaičius, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus [CPK 98 str.].
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 268, 270, 307 str. str., 93 str. teismas:
nusprendė:
Ieškovo K.J. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, LT Generalinės prokuratūros, Lietuvos Kriminalinės policijos biuro, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, (duomenys neskelbtini) ieškovo K.J. naudai 1000 Lt [vieną tūkstantį litų] neturtinės žalos atlyginimo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui K.J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos 2000 Lt [du tūkstančius litų] bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.