- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-22
- Bylos Nr.
- 2S-2392-273/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17281-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- S. G. S., Stasės G
- Suinteresuotas asmuo
- V. S., E. S., S. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. G. S. atstovės advokatės D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-22288-886/2016, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos Stasės G. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys V. S., E. S. ir S. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. G. S. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po jos brolio A. S. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad jos A. S. mirė Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau mirusiojo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Dėl mirusiojo A. S. palikimo į notarų biurą pareiškėja nesikreipė, o palikėjo turtą priėmė faktiškai valdydama palikėjui priklausantį turtą, palikėjui priklausančius asmeninius daiktus.
3. Juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant įteisinti savavalinę statybą. A. S. 1989 m. birželio 10 d. Kauno miesto Panemunės rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 117 buvo leista gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastogėje įsirengti gyvenamą į kambarį 27,31 kv. m ploto, padidinti verandą ir įsirengti pagal suderintą projektą. 1992 m. lapkričio 21 d. kadastrinių matavimų duomenimis prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pristatytas priestatas 2a2/pž, kuriame įrengta virtuvė (3-7/10,77 kv. m), virš jos koridorius (3-9/3,05 kv. m) ir kambarys (3-10/16,63 kv. m) bei kambarys (3-11/23,76 kv. m). 1994 m. kovo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu panaikintas 1989 m. birželio 10 d. Kauno miesto Panemunės rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 117, įrengtos 54,21 kv. m ploto patalpos neįteisintos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo.
5. Teismas nustatė, kad A. S. (duomenys neskelbtini) mirė Junginėse Amerikos Valstijose, jo sutuoktinė V. S. ir sūnus E. S., taip pat gyvena Junginėse Amerikos Valstijose. Nors pareiškėja nurodė, kad A. S. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau teismo vertinimu, asmens deklaruota gyvenamoji vieta negali būti vieninteliu kriterijumi, nulemiančiu asmens gyvenamosios vietos konstatavimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjos nurodytas butas (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėja naudojosi bendrojo naudojimo patalpomis, prižiūrėjo ir broliui tenkančią patalpų dalį, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Pareiškėja nenurodė ir nepateikė duomenų apie palikėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Remdamasis bylos duomenimis teismas padarė išvadą, kad A. S. paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta JAV, todėl pareiškimas Kauno apylinkės teismui yra neteismingas ir teismas atsisakė pareiškimą priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde pareiškėjos atstovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad pareiškėjos brolis A. S. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kad nurodytu adresu liko visas brolio turtas. Aplinkybė, kad brolis mirė JAV, reikšmės neturi;
1.2. A. S. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad šios patalpos nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, nurodytu adresu taip pat yra savavališkai palikėjo rekonstruotos (pristatytos) patalpos. Pareiškėjos reikalaujamo juridinio fakto nustatymas yra reikalingas savavalinei statybai įteisinti, t. y. tam, kad pareiškėja galėtų perimti palikėjo statytojo teises ir pareigas ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti;
1.3. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, pažeidė CPK 443 straipsnio 10 dalies nuostatas, nes pareiškimas paduotas pagal pareiškėjos gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
8. Apeliacijos dalykas yra teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kaip neteismingą pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po jos brolio A. S. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad reikalaujamo juridinio fakto nustatymas yra reikalingas savavališkai statybai įteisinti, t. y. tam, kad pareiškėja galėtų perimti palikėjo kaip statytojo teises ir pareigas. Mirusiajam A. S. 1989 m. birželio 10 d. Kauno miesto Panemunės rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 117 buvo leista pagal suderintą projektą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastogėje įsirengti gyvenamą į kambarį 27,31 kv. m ploto, padidinti verandą. 1992 m. lapkričio 21 d. kadastrinių matavimų duomenimis prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pristatytas priestatas 2a2/pž, kuriame įrengta virtuvė (3-7/10,77 kv. m), virš jos koridorius (3-9/3,05 kv. m) ir kambarys (3-10/16,63 kv. m) bei kambarys (3-11/23,76 kv. m). 1994 m. kovo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu 1989 m. birželio 10 d. Kauno miesto Panemunės rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 117 panaikintas, o įrengtos 54,21 kv. m ploto patalpos liko neįteisintos. Pareiškėja nurodė, kad A. S. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), o palikėjo turtą priėmė faktiškai valdydama, pradėjusi valdyti ir naudotis palikėjui priklausančiais asmeniniais daiktais, esančiais nurodytu adresu.
10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą motyvuodamas tuo, kad pagal CPK 446 straipsnį, pareiškimas turi būti paduotas pagal palikimo atsiradimo vietą, kuri pagal CK 5.4 straipsnio nuostatas yra laikoma paskutine nuolatine palikėjo gyvenamąja vieta. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, padarė išvadą, kad paskutinė nuolatinė A. S. gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl sprendė, kad pareiškėja teisinę reikšmę turinčius veiksmus dėl palikimo priėmimo turi atlikti Jungtinėse Amerikos Valstijose.
11. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. CPK 443 straipsnio 10 dalis numato, kad pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui, išskyrus šio Kodekso V dalyje numatytas išimtis. Pagal CPK 446 straipsnio nuostatas, bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui.
12. Pareiškimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo teismingumas yra siejamas ne su palikimo atsiradimo vieta, bet su palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vieta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškime nurodytas palikimo turtas yra mirusiam A. S. priklausantys daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), bei A. S. kaip statytojo teisės, siejamos su savavališka statyba, esančia (duomenys neskelbtini), kurios įteisinimo siekia pareiškėja. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjos pareiškimas dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto yra teismingas Kauno apylinkės teismui (CPK 446 str.).
13. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas. Kadangi pareiškimo priėmimo klausimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali, todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos Stasės G. S. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.