- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-387-230/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- E. J., E.
- Atsakovas
- A. J.
- Išvadą teikia
- Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-501-358/2010 pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui A. J., atsakovo priešieškinį ieškovei, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokinio turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. J. ieškiniu (t. 1, b. l. 1-6) prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą 1993 m. spalio 16 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų – sūnaus M. J., gimusio (duomenys neskelbtini) ., ir dukros M. J., gimusios (duomenys neskelbtini) ., gyvenamąją vietą su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo A. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. J. ir M. J. po 1 000 Lt kas mėnesį kiekvienam iš jų iki vaikų pilnametystės, pradedant išlaikymą mokėti nuo bylos užvedimo teisme dienos ir indeksuojant jį kas metai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei; transporto priemonę Mercedes Benz CLK 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , registruotą atsakovo vardu, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei; 0,1818 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 5233-0009-0466, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , inžinerinį statinį (kanalizacijos šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) , registruotus atsakovo vardu, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei; garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , registruotą ieškovės vardu, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei; UAB „Almatina“, į. k. 300134785, įregistruotos 2005 m. rugpjūčio 3 d., 100 procentų akcijų po santuokos nutraukimo palikti atsakovui; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais iš anksto suderinęs laiką su ieškove; po santuokos nutraukimo palikti pavardes – ieškovei J., atsakovui J.. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo nuolatinio smurtavimo ieškovės atžvilgiu, psichologinės prievartos vartojimo, neištikimybės, piktnaudžiavimo alkoholiu. Atsakovas vaikais nesirūpina, nedalyvauja jų auklėjime, jų neremia, juos gąsdina savo agresyviu elgesiu, vaikai nuolat gyveno su ieškove, todėl jų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, ir jiems priteistinas išlaikymas. Kiekvienam jų ieškovė išleidžia po 1 500 Lt, todėl atsakovas, turėdamas pastovias dideles pajamas, valdydamas pelningą verslą, gali teikti vaikų išlaikymui po 1 000 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, kadangi ieškovės pajamos yra tik minimalios. Šalys santuokoje įgijo turto už 227 740 Lt (namų valdą, garažo boksą, lengvąjį automobilį, UAB „Almatina“ akcijas). Kadangi santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, o ieškovė prie santuokinio turto įsigijimo prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis, t.y. 60 000 Lt, kuriuos jai dviejų dovanojimo sutarčių pagrindu perleido jos motina, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.
Atsakovas A. J. priešieškiniu (t.1, b.l. 130-133) prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 1993 m. spalio 16 d., Kauno miesto CMB, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , dėl ieškovės kaltės; nepilnamečių vaikų M. J. ir M. J. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; iš ieškovės priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; M. J. ir M. J. išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirti atsakovą; nustatyti, kad ieškovė po santuokos nutraukimo maksimaliai dalyvaus auklėjant nepilnamečius vaikus M. J. ir M. J., dėl susitikimo su jais iš anksto susiderinus laiką su atsakovu; garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 7254 Lt vertės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei; 80 procentų (800 vnt.) UAB „Almatina“ akcijų, 80 000 Lt vertės, po santuokos nutraukimo palikti atsakovui; 0,54 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su kanalizacijos šuliniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) ., 56 833,50 Lt vertės, po santuokos nutraukimo palikti atsakovui; 0,46 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su kanalizacijos šuliniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) ., 48 652,50 Lt vertės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei; palikti atsakovui santuokinę pavardę – J.. Atsakovas nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl sutuoktinės kaltės, jai tapus konfliktiška, pradėjus šmeižti atsakovą, kaltinti smurtu, alkoholizmu, kurstyti nesantaiką šeimoje. Prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, nes jo ir vaikų santykiai yra labai geri, jis jais rūpinasi, turi pastovų darbą, gali užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas augti ir tobulėti, be to, vaikai yra išreiškę norą likti su juo. Nors ieškovė nedirba, tačiau yra darbinga, todėl turi pareigą teikti vaikams išlaikymą, todėl prašo priteisti po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Taip pat nurodo, kad turto įsigijimui buvo panaudotos jo asmeninės lėšos – 44 554 Lt, gautos pardavus jo iki santuokos asmeninės nuosavybės teise turėtą butą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovei paliko santuokinę pavardę – J.; nepilnamečių vaikų – sūnaus M. J. ir dukros M. J. – gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu; priteisė iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. J. ir M. J. po 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, pradedant nuo 2009 m. vasario 6 d.; priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė atsakovą; ieškovei nustatė maksimalų bendravimo būdą su nepilnamečiais vaikais M. J. ir M. J.; padalino santuokoje įgytą turtą: ieškovei pripažino nuosavybės teisę ir priteisė ½ dalį gyvenamojo namo 1A1/bp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ½ dalį 0,1818 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ., kurių vertė 249 000 Lt, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ., kurio vertė 11 000 litų, iš viso turto už 260 000 Lt; atsakovui pripažino nuosavybės teisę ir priteisė ½ dalį gyvenamojo namo 1A1/bp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ½ dalį 0,1818 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 5233-0009-0466, (duomenys neskelbtini) ., kurių vertė 249 000 Lt, pripažino nuosavybės teisę ir priteisė 80 procentų UAB „Almatina“, į.k. 300134785, akcijų, kurių vertė 84 000 Lt, iš viso turto už 333 000 Lt; priteisė iš ieškovės 8 054 Lt piniginę kompensaciją atsakovui; atmetė ieškovės reikalavimą dėl automobilio padalijimo; priteisė ir įpareigojo šalis sumokėti į Kauno rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą po 968 Lt už nekilnojamojo turto vertinimą; priteisė iš ieškovės 1 500 Lt atsakovui už akcijų vertinimą; priteisė iš atsakovo ieškovei 688 Lt advokato pagalbai apmokėti, 833 Lt žyminio mokesčio, 39,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš ieškovės atsakovui 300 Lt žyminio mokesčio, 39,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šalių santuoką teismas nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatavęs, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs, šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, dėl ko sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu tai turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Vaikų gyvenamąją vietą nustatė kartu su atsakovu įvertinęs vaikų išreikštą norą gyventi su atsakovu, atsakovo pastangas užtikrinti vaikams saugią ir jų poreikius atitinkančią aplinką. Konstatavo, kad byloje nesurinkta duomenų, kad ieškovės nuolatinis bendravimas pakenks vaikų interesams, todėl nustatė maksimalų ieškovės dalyvavimą vaikų auklėjime. Vaikams teiktino išlaikymo dydį teismas nustatė atsižvelgęs į ieškovės galimybes turėti realias pajamas ir atsakovo gaunamas pastovias pajamas. Teismas turtą padalino nenukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Garažą nuosavybės teise priteisė ieškovei, išmokant atsakovui 5 500 Lt kompensaciją. Konstatavo, kad atsakovas panaudojo 44 554 Lt asmeninių lėšų bendrai jungtinei nuosavybei įsigyti. Teismas atsakovui priteisė UAB „Almatina“ akcijas, išmokant ieškovei 42 000 Lt piniginę kompensaciją, nurodęs, kad atsakovas faktiškai dirba bendrovėje, o ieškovė versle nedalyvavo, šalių santykiai yra konfliktiški, tai galėtų apsunkinti įmonės veiklą. Įskaitęs abiejų šalių kompensacijų mokėjimą ir atsižvelgęs į atsakovo panaudotas asmenines lėšas, teismas iš ieškovės atsakovui priteisė 8 054 Lt piniginę kompensaciją. Teismas taip pat konstatavo, kad automobilis buvo parduotas santuokos metu ir ieškovė neįrodė aplinkybės, kad lėšos, gautos pardavus automobilį, buvo panaudotos išimtinai atsakovo interesams.
Šalies argumentai
Ieškovė E. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo nutraukti šalių santuoką, sudarytą 1993 m. spalio 16 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų – sūnaus M. J., gimusio (duomenys neskelbtini) ., ir dukros M. J., gimusios (duomenys neskelbtini) ., gyvenamąją vietą su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. J. ir M. J. po 1 000 Lt kas mėnesį kiekvienam iš jų iki vaikų pilnametystės, pradedant išlaikymą mokėti nuo bylos užvedimo teisme dienos ir indeksuojant jį kas metai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei; už transporto priemonę Mercedes Benz CLK 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gautas pinigines lėšas – 15 000 Lt iš atsakovo priteisti ieškovei; 0,1818 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , inžinerinį statinį (kanalizacijos šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) , registruotus atsakovo vardu, priteisti ieškovei, garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , registruotą ieškovės vardu, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei; UAB „Almatina“, į. k. 300134785, įregistruotos 2005 m. rugpjūčio 3 d., 80 procentų akcijų po santuokos nutraukimo palikti atsakovui; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais iš anksto suderinęs laiką su ieškove; priteisti iš atsakovo ieškovei 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; po santuokos nutraukimo palikti pavardes – ieškovei J., atsakovui J..
Nurodo, kad teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, iš kurių matyti, jog atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nebuvo lojalus ieškovei, jos negerbė, žemino, mušė, piktnaudžiavo alkoholiu, susirado kitą gyvenimo draugę. Teismas šių įrodymų neįvertino. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė nesikreipė į teismą privataus kaltinimo tvarka, nes ieškovė 2010 m. kovo 22 d. teismui pateikė skundą privataus kaltinimo tvarka dėl atsakovo veiksmų jos atžvilgiu. Teismas neanalizavo ir nevertino, dėl kokių priežasčių vaikai išreiškė savo nuomonę po santuokos nutraukimo gyventi su atsakovu. Iki teisminio proceso dėl santuokos nutraukimo pradžios nepilnamečiai vaikai gyveno su ieškove, tik prasidėjus teisminiams ginčams atsakovas savavališkai, slapta nuo ieškovės vaikus išsivežė. Atsakovas materialinių gėrybių ir pinigų pagalba nepilnamečius vaikus nuteikė prieš ieškovę. Vaikų gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu, jie liko praktiškai be priežiūros, nes atsakovas daug ir sunkiai dirba, ilgam išvyksta į užsienį. Vaikai yra paaugliško amžiaus, jiems nepatinka nuolatinė priežiūra ir kontrolė, todėl jų išreikštą nuomonę gyventi su tėvu, kuris jiems duoda pinigų ir nekontroliuoja jų elgesio, reikėtų vertinti kritiškai. Teismas pripažino, jog atsakovas prie bendro turto įsigijimo prisidėjo 44 554 Lt asmeninėmis lėšomis, tačiau nenurodęs priežasčių atsisakė įvertinti ieškovei asmeninėn nuosavybėn padovanotas ir bendro turto įsigijimui panaudotas 60 000 Lt pinigines lėšas. Teismas pažeidė CK 3.118 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes nesiėmė jam suteiktų procesinių priemonių į bylos nagrinėjimą įtraukti VST, kaip sutuoktinių kreditorių. Dėl to buvo neteisingai sudarytas dalintino turto balansas ir pažeisti kreditoriaus VST teisėti interesai. Teismas neįvertino, kad atsakovas be ieškovės žinios perleido 20 procentų UAB „Almatina“ akcijų, todėl vadovaujantis įstatyme įtvirtinta sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija, į dalintino turto balansą turėjo būti įtraukta 100 procentų UAB „Almatina“ akcijų, o jas dalinant lygiomis dalimis, atsakovui turėjo atitekti 30 procentų akcijų, o ieškovei 50 procentų. Transporto priemonė Mercedes Benz CLK 200, 15 000 Lt vertės, buvo įsigyta santuokos metu ir perleista tretiesiems asmenims be ieškovės žinios, todėl jos vertė turėjo būti įtraukta į dalintino turto balansą ir dalintina lygiomis dalimis tarp sutuoktinių. 2009 m. rugsėjo 11 d. teismui ieškovė pateikė papildomą reikalavimą dėl 500 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, tačiau teismas galutinio procesinio sprendimo dėl šio reikalavimo nepriėmė, nors bylą nagrinėjančios teisėjos 2009 m. rugsėjo 14 d. rezoliucija prašymas buvo priimtas ir prijungtas prie bylos.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovės pateiktos nepagrįstų skundų policijai kopijos negalėjo būti pagrindas atsakovą laikyti kaltu dėl šeimos iširimo. Nei pagal vieną ieškovės rašytą skundą policijai atsakovas nebuvo pripažintas kaltu ir nubaustas. Nustatant vaikų gyvenamąją vietą buvo vadovaujamasi vaikų interesais ir atsižvelgus į jų norą. Teismas įvertino aplinkybes, kad ieškovė vaikų atžvilgiu yra šiurkšti, prieš vaikus naudoja smurtą, juos nepagrįstai nuteikinėja prieš tėvą, nedirba, neturi pragyvenimo šaltinio. Ieškovė neįrodė, kad prie santuokinio turto įsigijimo yra prisidėjusi jos motina. Ieškovei buvo žinoma, kad susidarius nepalankiai situacijai įmonėje, dalis akcijų buvo perleista už susidariusias skolas. Teismas priėmė nutartį ieškovės reikalavimo dėl 500 000 Lt neturtinės žalos priteisimo trūkumams pašalinti, bet ieškovė nurodytų reikalavimų neįvykdė.
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), taip pat konstatuoja, kad apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas nesudaro prielaidų panaikinti priimtą teismo sprendimą.
Apeliaciniu skundu ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimą priimti sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų, o ginčijamu sprendimu nebuvo išspręstas ieškovės papildomai pateiktas reikalavimas dėl 500 000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Tačiau ieškovė yra neteisi, teigdama, jog toks jos prašymas buvo priimtas. Iš tikrųjų byloje yra pateiktas ieškovės E. J. prašymas, kuriuo ji prašė priteisti iš atsakovo kompensaciją už padarytą žalą – 500 000 Lt (t.1, b.l. 145), tačiau pirmosios instancijos teismas 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatė šio ieškovės paduoto pareiškimo trūkumus (t.1, b.l. 149), ir vėliau protokoline teismo nutartimi, priimta 2010 m. kovo 24 d. posėdyje, nutarė neprijungti ieškovės prašymo (t.2, b.l. 104). Tai reiškia, kad nurodytas ieškovės prašymas nebuvo priimtas, todėl ir negalėjo būti priimtas sprendimas dėl jame reikštų reikalavimų. Dėl šių priežasčių nekonstatuotinas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte, t.y., kad teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus.
Atmestinas ir kitas apeliacinio skundo argumentas dėl CK 3.118 straipsnio 2 dalies reikalavimo, numatančio mokėtinų skolų išjungimą iš bendro sutuoktinių turto, pažeidimo. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiėmė procesinių priemonių į bylos nagrinėjimą įtraukti sutuoktinių kreditorių – AB „VST“, kuriai šalys buvo skolingos už jų bendram būstui pateiktą elektros energiją. Iš byloje pateikto AB „VST“ rašto matyti, kad bylos nagrinėjimo metu buvo atjungtas elektros energijos tiekimas į šalims priklausančią namų valdą, ir tuo metu buvo susidariusi tam tikra skola. Tačiau šalys bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, paaiškino, kad skola šiai bendrovei yra padengta, o elektros energijos tiekimas yra atnaujintas. Tai reiškia, kad priimtu teismo sprendimu nėra nuspręsta dėl AB „VST“ teisių ir pareigų, todėl šiuo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas) sprendimas nenaikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija teismo išvadas, padarytas, konstatuojant abipusę sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t.y. kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs ir pagarbūs vienas kitam, dėl ko buvo sutrikdytas tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma tarpusavio sutarimo ir pagarbos, sutuoktiniai nebeteikė moralinės paramos vienas kitam, kas užkirto kelią atkurti santuokinius ryšius. Tokie abiejų sutuoktinių veiksmai rodo, kad abu sutuoktiniai nevykdė įstatyme numatytų pareigų (CK 3.27, 3.60 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ir jo padarytos išvados yra pilnai pagrįstos (CPK 185 straipsnis). Teismas įvertino ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovė ne vieną kartą kreipėsi į policijos pareigūnus dėl netinkamo atsakovo elgesio – smurto, savavaldžiavimo, turto, dokumentų pasisavinimo ir pan. (t.1, b.l. 33-45, 98-100, 163-192), ir pagrįstai konstatavo, jog ikiteisminių tyrimų metu nebuvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kadangi ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, pasiūlant ieškovei iškilusius konfliktus spręsti privataus kaltinimo arba civilinio proceso tvarka. Be to, šiuo atveju reikšminga ta aplinkybė, kad visi konfliktai kilo paskutiniaisiais bendro gyvenimo metais, kai pašlijo sutuoktinių santykiai. Visa ikiteisminio tyrimo medžiaga rodo, kad konfliktai kilo tik pradėjus irti šeimai, nes ieškovė kreipėsi į policiją dėl mašinos, dokumentų pasisavinimo, vaikų auklėjimo, bendro turto valdymo ir pan., kas iš esmės yra ir šioje byloje nagrinėjamo ginčo dalykas. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir byloje apklaustų liudytojų parodymus (t.2, b.l. 104-106), kurie parodė, kad konfliktinių situacijų ir netinkamo atsakovo elgesio nematė (liudytojos. O. P., D. V. ), o šalių vaikai paaiškino, kad konfliktus provokuodavo pati ieškovė (t.2, b.l. 69-70). Tai, kad atsakovas su vaikais išvyko gyventi atskirai, nors šeima turi nuosavą namų valdą, iš dalies patvirtina tiek vaikų, tiek atsakovo paaiškinimus, kad bendras gyvenimas nebuvo įmanomas dėl ieškovės provokuojamų konfliktų. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė netinkamą išvadą, kad ieškovė nesikreipė privataus kaltinimo tvarka, nes toks pareiškimas byloje yra pateiktas (t.2, b.l. 109), esminės reikšmės vertinant įrodymus neturi, kadangi nėra duomenų, kad šis pareiškimas buvo pateiktas ir priimtas nustatyta tvarka, be to, kitų įrodymų visuma paneigia, kad santuoka yra iširusi tik dėl atsakovo kaltės.
Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaikai labai aiškiai yra pareiškę norą gyventi su tėvu. Ieškovės nuomone, į vaikų norą neturėtų būti atsižvelgta, kadangi tai prieštarauja vaikų interesams. Kolegija su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Iš bylos medžiagos (tame tarpe policijos medžiagos) matyti, kad ieškovė pastaruoju metu yra praradusi normalius santykius su nepilnamečiais vaikais, dėl sūnaus Manto elgesio yra net kreipusis į policiją, dėl nuolatinių konfliktų tarp tėvų vaikai kartu su tėvu yra išvykę gyventi atskirai. Susiklosčius tokiai situacijai, ieškovei pirmiau reikėtų atkurti normalius, ramius, pagarbius ir šiltus santykius su vaikais, dėl ko jie galėtų jaustis saugūs, užtikrinti, neįtakojami vieno ar kito iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ieškovė bet kada gali prašyti nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, tačiau šiuo metu vaikų interesai reikalauja, kad jie būtų su tuo iš tėvų, kuriuo labiau pasitiki ir kuris šiuo metu užtikrina tinkamą, saugią ir aprūpintą aplinką. Byloje nėra patvirtinta aplinkybė, jog vaikų apsisprendimą likti su tėvu nulėmė vien materialiniai interesai. Duomenų, kad atsakovas nuteikinėja vaikus prieš motiną, juos materialiai įtakoja, byloje nėra sutrinkta. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad vaikai, gyvendami su tėvu, yra neprižiūrimi. Vertinant sprendimo dalies dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu pagrįstumą, svarbi ir Kauno rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (t.1, b.l. 73-75), jo nustatyta tinkama vaikams gyventi aplinka pas tėvą (t.2, b.l. 100-101), atsakovo didesnės, nuolatinės ir užtikrintos galimybės išlaikyti vaikus, kai tuo tarpu ieškovė šiuo metu neturi jokių pastovių pajamų.
Apeliaciniu skundu taip pat ginčijama sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog sutuoktinių bendro turto įgijimui buvo panaudotos 44 554 Lt atsakovo asmeninių ikisantuokinių lėšų, yra pagrįsta, kadangi tai patvirtina atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai apie buto, turėto iki santuokos, realizavimą ir jo lėšų panaudojimą kitam bendram šeimos nekilnojamajam turtui įgyti (t.1, b.l. 111-115). Todėl atsakovas turi teisę į šio dydžio kompensaciją CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tuo tarpu ieškovės pateikti įrodymai apie jos motinos dovanotas lėšas jai, atitinkamai 20 000 Lt ir 40 000 Lt (t.1, b.l. 46, 50), nepatvirtina jų panaudojimo šeimos turtui įsigyti.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai į dalintino turto masę neįtraukė 20 vnt. UAB „Almatina“ akcijų ir automobilio Mercedes Benz, kurie buvo parduoti iki santuokos nutraukimo (t.1, b.l. 81, 102). Byloje nėra duomenų, kad lėšos nebuvo panaudotos šeimos interesais, dėl ko ieškovė galėtų reikalauti kompensacijos CK 6.38 straipsnio 3 dalies pagrindu. Ieškovės nurodomi argumentai, kad akcijos buvo parduotos be jos žinios ir sutikimo pažeidžiant CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimus, atmestini, kadangi byloje nėra ginčijamas akcijų perleidimo sandoris ir dėl to nebuvo pareikštas reikalavimas, todėl bylos nagrinėjimo metu ir nebuvo nustatinėjama, ar toks sutikimas buvo. Automobilio pardavimo atžvilgiu CK 3.92 straipsnio 4 dalis aplamai netaikytina, kadangi ši norma liečia tik tam tikrą turtą – nekilnojamąjį turtą, įmonę, vertybinius popierius.
Tokiu būdu darytina išvada, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad valstybės turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo nepagrįstai priteistos iš vienos šalies kitai, kai turėjo būti priteistos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas šį rašymo apsirikimą turėtų ištaisyti 276 straipsnio 2 dalies tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.