Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs (išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro 2019 m. spalio 9 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. L. 2023 m. spalio 25 d. apie 9.45 val., (duomenys neskelbtini) ties 16 km., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo iškart po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) arba bus atsisakyta tai atlikti, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, po kurio vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 11.56 val. jam nustatytas 2,73 promilių neblaivumas.

Be to, jis 2023 m. spalio 25 d. apie 9.45 val., (duomenys neskelbtini). ties 16 km., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 127, 128 punktų reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviui privaloma laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, kelio ir meteorologines sąlygas, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui privalėdamas sulėtinti važiavimo greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į dešinės pusės kelkraštį, dėl ko automobilis apsivertė ant dešiniojo šono, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „VW Passat“ keleiviui nukentėjusiajam P. L., dėl odos nubrozdinimo ir poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje apatinėje užpakalinėje dalyje, kairės pusės IV-X šonkaulių lūžimų, kairės pusės hemotorakso nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjo M. Š. 2023-10-26 tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuotas aplinkybių tyrimas (1 t. b. l. 48-50).

Neblaivumo nustatymo aktas, patvirtina, kad S. L. 2023-10-25 11 val. 56 min. nustatyta 2,73 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais S. L. sutiko. (1 t., b. l. 53).

Dėl veikos kvalifikavimo

Teismas išnagrinėjęs bylą sutinka su valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės prašymu perkvalifikuoti kaltinamojo S. L. veiką iš BK 281 straipsnio 2 dalies į 281 straipsnio 1 dalį. Išnagrinėjus bylą teisme ir ištyrus bylos medžiagą nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kad eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis P. L. padarė būdamas neblaivus. Neginčijamai nustatyta, tik tai ir tą pripažino pats kaltinamasis, kad dėl automobilio gedimo jis nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į griovį ir apvirto, ko pasekoje buvo sužalotas nukentėjusysis. Apie nukentėjusiojo sužalojimą sužinojo tik po kurio laiko, nes iš karto po įvykio jis jam nieko nesakė. Pripažįsta ir tai patvirtina bylos medžiaga, kad iš karto po eismo įvykio vartojo alkoholį. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja apklausti ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad kaltinamasis vairavo automobilį blaivus, nes buvo atvažiavęs iš grybavimo, kitų įrodymų, patvirtinančių S. L. neblaivumo eismo įvykio metu nėra surinkta.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims.

Pagal veika BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, tai yra kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse.

Įvertinus visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo S. L. parodymus, ištirtus rašytinius byloje esančius įrodymus, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 9, 127, 28 punktų reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviui privaloma laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, kelio ir meteorologines sąlygas, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui privalėdamas sulėtinti važiavimo greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesuvaldė transporto priemonės ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio keleiviui P. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsižvelgiant į tai, kad nebuvo inkriminuota ta aplinkybė, kad kaltinamasis automobilį vairavo neblaivus. Kaltinamajam veika kvalifikuota pagal šį straipsnį todėl, kad pagal Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus,

įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo iškart po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) arba bus atsisakyta tai atlikti. Išnagrinėjus bylą nustatyta ir tą pripažino kaltinamasis, kad po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus iki aplinkybių nustatymo. Iš karto po eismo įvykio alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 11.56 val. jam nustatytas 2,73 promilių neblaivumas.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, – padarytas vienas neatsargus nusikaltimas ir vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas; veikos padarymo motyvus, – nusikalsta dėl neatsakingo požiūrio į kelių eismo saugumą; nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, amžių, – pilnametis, teistas, tačiau teistumas išnykęs (t. 2, b. l. 2-3), baustas administracine tvarka, nuobaudos galioja (t. 2, b. l. 12-13), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje registruotas, nedirba. Kaltinamojo S. L. kaltę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl specialiosios teisės atėmimo ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis šiukščiai pažeidė kelių eismo taisykles, pasišalino iš eismo įvykio vietos, o iš karto po to suvartojo didelį alkoholio kiekį, dėl ko nebuvo galima tiksliai nustatyti ar eismo įvykio metu buvo blaivius ar ne.

Kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka baustas. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis S. L. nusikalto, vairuodamas transporto priemonę. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką kaltinamasis padarė būdamas blaivus, tačiau kaltinamasis S. L. nesilaikė Kelių eismo taisyklių ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo patirtu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (-ią) teise (-ę) vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis), ją taikant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 68 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje, o ilgesnio baudžiamojo poveikio priemonės termino skyrimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 72 straipsnyje numatyta kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. L. vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) Be transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-61-511/2023). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad S. L. vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai vairuotojui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas, todėl automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimo taikymas nepažeidžia proporcingumo principo ir yra būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamojo S. L. 667,90 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 89-91). Nurodytos išlaidos patirtos suteikiant gydymo paslaugas nukentėjusiajam P. L..

Ieškinio dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašoma priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patirta turtinė žala yra neabejotinai nulemta nusikalstamų kaltinamojo veiksmų – t. y. nurodyta žala patirta dėl nukentėjusiojo, kurį sužalojo kaltinamasis, gydymo, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo S. L. priteistina 667, 90 Eur turtinė žala bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, paskui panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: butelis „Waligora“ ir galinio vaizdo veidrodėlio gaubtas, saugomi Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais paliktini saugoti prie bylos.

Paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki S. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo visiško įvykdymo, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimą į S. L. pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki visiško Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio 667,90 Eur sumai atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį ir jį nuteisti:

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį skirti jam 60 parų arešto bausmę.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį skirti jam 50 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, S. L. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad S. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 22 val. iki 6 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, S. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis (įgyti) specialiąja (-ą) teise (-ę) – teise (-ę) vairuoti transporto priemones, jos terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, skirti S. L. baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš S. L. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 667,90 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 90 ct) turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiojo P. L. gydymo, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (pinigus pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės 2023 m. spalio 30 d. nutarimu S. L. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki S. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo visiško įvykdymo.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės 2023 m. gruodžio 13 d. nutarimu skirtą laikinas nuosavybės teisės apribojimą į S. L. pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio 667,90 Eur sumai atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – butelį „Waligora“ ir galinio vaizdo veidrodėlio gaubtą, saugomus Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.