Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2017-07-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.-237-517/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-07-20
Bylos Nr.
A2.-237-517/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Pažeidėjas
G. V.
Nukentėjusysis
K. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A2.-237-517/2017Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00112-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 3.1.1; 21.9.10 (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. liepos 20 d.Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos-Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui V. Š.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. V.,nukentėjusiajam K. A., jo įstatyminei atstovei-motinai R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ir ANK) 72 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. 2017m. kovo 15d., apie 10¹⁵ val., dienos metu, trečios-fizikos pamokos metu, eidamas Ukmergės m. Pašilės progimnazijos, esančios adresu: Pašilės gt. Nr. 19, Ukmergės m., fizikos mokytojo pareigas, drausmindamas tos pačios įstaigos ugdytinį-pil. K. A., gim. (duomenys neskelbtini), dėl netinkamo elgesio pamokos metu, sąmoningai su knyga sudavė per nepilnamečio K. A. rankose laikytą telefoną, dėl ko mobilaus ryšio telefonas nukrito ant grindų, ir tokiais savo veiksmais G. V. netinkamai vykdė mokytojo pareigas ir, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 3 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas V. Š. teisme patvirtino administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes ir prašė G. V. nubausti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. V. teisme neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad mokinys K. A. nuolat konfliktuoja su juo ir kolegomis. Tą dieną trečios pamokos metu K. A. kartu sėdėjo su D. V.. K. A. apie 15 minučių nereagavo į pastabas išsijungti muziką. To prašė ir jo suolo draugas, kol galų gale persėdo. Jis prašė K. A. išsijungti telefoną. Priėjęs prie K. A., turėjo rankose vadovėlį. Pagal mokyklos vidaus taisykles, rankose per pamokas telefonas negali būti, apie tai yra supažindintas ir K. A.. Jis atėjo prie mokinio gestikuliuodamas, drausmindamas vaiką ir vadovėlis jam iškrito iš rankų. Mokinio telefonas nukrito. Telefoną liepė pasidėti, K. A. pradėjo jį plūsti necenzūriniais žodžiais. Jis pirmas kreipėsi į policiją dėl įžeidimo. Administracinio nusižengimo protokole daug netikslumų ir jie nepašalinti. Jokio tyčinio metimo nebuvo. Tyrėja jį pusvalandį įkalbinėjo pripažinti kaltę, įrodinėjo, kad jis turi pasirašyti protokolą. Tačiau nei psichologinio, nei fizinio smurto jis savo veiksmuose neįžvelgia. Jis buvo susijaudinęs, knyga iš rankų jam tiesiog iškrito. Mokinio telefonas buvo padėtas taip, kad dalis kabėjo ant suolo krašto, mokinys nuolat sakė, „ką tu man padarysi“. Įžeidinėjimai buvo prieš ir po to, kai iškrito knyga. Klasėje buvo trys mokiniai V., A. ir P.. K. A. motina R. J. jo atsiprašė, jie vienas kitam pretenzijų neturi.

Nukentėjusysis K. A. teisme parodė, kad prasidėjus pamokai, klasėje buvo trys mokiniai, tai yra jis, V. ir P.. Jis žiūrėjo per Youtube vaizdelius nutildęs garsą. Mokytojas uždavė skaityti, tačiau jis neskaitė, žiūrėjo į telefoną. Tada mokytojas priėjo prie jo, jis laikė rankose telefoną, o mokytojas priėjęs, be jokių žodžių, sudavė per rankas ir jam iškrito telefonas, kuris atsitrenkė į sieną, o paskui nukrito ant žemės. Neprisimena, ar V. sakė padėti telefoną. V. skaitė knygą, o jis žiūrėjo telefoną. Nukritus telefonui, mokytojas sakė, kad knyga nukrito. Paskui jis pradėjo įžeidinėti mokytoją necenzūriniais žodžiais. Mokytojas sėdėjo prie kompiuterio, su mokytoju nekalbėjo, tiesiog įsijungė telefoną ir žiūrėjo. Būna retkarčiais, kad žiūri telefoną per pamokas, tai mokytoja paima, pasideda, paskui po pamokos atiduoda. Anksčiau su mokytoju yra buvę konfliktų, yra pasiginčiję.

Iš esmės analogiškas aplinkybes K. A. nurodė ir 2017 m. kovo 28 d. duotame paaiškinime (b.l. 13).

Nukentėjusiojo K. A. įstatyminė atstovė motina R. J. teisme parodė, kad vaikas jai pasakojo, jog mokytojas knyga davė per rankas ir jam iškrito telefonas. Ji tiki, kad vaikas keikėsi. Jai atrodo, kad dėl telefono vaikas nemeluoja. Telefonas nesudužo, buvo veikiantis. Teko pas auklėtoją būti dėl sūnaus, sakė, kad konfliktiškas. Jis yra našlaitis, tėvas miręs.

Liudytojas D. V. teisme paliudijo, kad pamokos metu K. A. buvo prie telefono, mokytojas įspėjo. K. A. kažką veikė su telefonu, gal ir sklido garsas. Mokytojas įspėjo pasidėti telefoną. Tada mokytojas priėjo ir kažką padarė, neatsimena. Mokytojas tiesiog ėjo su knyga, aiškino, ką daryti. Tiksliai neatsimena, ką mokytojas darė su knyga, jis tuo metu skaitė. Policijoje sakė, kad jis tiksliai nežino, ar mokytojas numetė knygą. Jis skaitė knygą, telefonas tiesiog atsidūrė ant žemės. Paties momento nematė. Policijoje pasakė, kad tikriausiai. Jis tik matė, kad telefonas atsidūrė ant žemės. Jis tada persėdo, prašė K. A. išsijungti telefoną. Būna, kad K. A. konfliktuoja ir su kitais mokytojais.

Rašytiniame D. V. paaiškinime nurodyta, kad K. A. pamokos metu į mokytojo pastabas nesinaudoti mobiliu telefonu nereagavo, mokytojas G. V. priėjo prie K. A. ir numetė savo rankose laikytą vadovėlį ant K. A. rankų, po ko mobilus telefonas nukrito ant žemės. K. A. pradėjo šaukti, mokytoją išvadino necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais (b.l. 11).

Liudytoja R. V. teisme paliudijo, kad dalyvavo apklausinėjant sūnų D. V., kaip sakė policijoje, tai taip ir surašė. Nesakė sūnus, kad policininkas ne taip užrašė. Sūnus parėjęs į namus sakė, kad buvo konfliktas ir K. A. nukrito telefonas. Kokiu būdu nukrito, nesakė. Nesakė, ar numetė telefoną, ar pats nukrito.

Liudytoja D. N. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnė teisme parodė, kad atliko kai kurių aplinkybių papildomą tyrimą. Pirmiausia gavo užduotį apklausti nepilnametį K. A., kuris apklausos metu nurodė, kad fizikos pamokos metu įvyko konfliktas tarp jo ir mokytojo. Sakė, kad jis pamokos metu nedirbo, žaidė telefonu. Mokytojas sakė pasidėti telefoną, nes parašys dvejetą. Jis sutiko, kad parašytų dvejetą. Toliau žaidė telefonu, priėjo mokytojas ir knygele sudavė per rankas, telefonas nukrito ant žemės. Telefonas sugadintas nebuvo, fizinio skausmo nepatyrė. Tuomet supyko ir vartojo įžeidžiančius žodžius mokytojo atžvilgiu. Vėliau ji gavo užduotį surašyti protokolą dėl vaiko teisų pažeidimo. Pasiteiravo, kaip ten vyko su ta užrašų knygute, G. V. pasakė, kad sąmoningai taip padarė. Prieš K. A. apklausą buvo apklaustas D. V., kuris irgi nurodė, kad mokytojas knygele išmušė telefoną. Paskui norėta apklausti dar vieną nepilnametį, tačiau tėvai nesutiko, nes nurodė, kad vaikas turi spec. poreikių. G. V. jai pasakė, kad tai buvo jo sąmoningas veiksmas. Jis paaiškino, kad nepilnametis savo elgesiu išvedė jį iš pusiausvyros. Iš jo žodžių jam perskaitė ir klausė, ar gerai parašyta. G. V. pats pasakė, kad taip pasielgė sąmoningai ir suprato, ką padarė.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos D. N. tarnybiniame pranešime (b.l. 4).

Liudytoja D. J. teisme parodė, kad yra Pašilės progimnazijos direktorė, dėl kovo 15 dienos įvykių fizikos pamokos metu informavo pats mokytojas atėjęs po pamokos, paaiškinęs, kad pamokos metu įvyko konfliktas tarp K. A. ir mokytojo nes mokinys turėjo telefoną, prašė pasidėti į šoną, sakė paėmė ir stumtelėjo telefoną į šalį. Nesakė mokytojas, kad nukrito telefonas, tik pasakė, kad stumtelėjo. Tuo metu pasipylė iš mokinio įvairūs žodžiai ir keiksmažodžiai, pasipylė asmeniniai garsinimai. Mama tuo laiku dirbo viešuosius darbus, ji bendrauja geranoriškai. Suorganizavo vaiko gerovės posėdį. K. A. nesakė, kad numetė telefoną, sakė, kad atėmė ir suolu paleido, tai yra paėmė telefoną ir stumtelėjo į šoną, kad nežaistų.

Liudytojas T. P. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme parodė, kad atliko D. V. apklausą, kurioje dalyvavo jo mama. Nepilnametis iš pradžių pasakojo įvykio aplinkybes, vėliau jis uždavė tikslinančius klausimus. D. V. nurodė, kad pamokos metu K. A. naudojosi mobiliuoju telefonu, buvo perspėtas mokytojo, tačiau ir toliau naudojosi telefonu, mokytojas priėjo prie mokinio ir metė knygą ant rankų, po ko telefonas nukrito ant žemės, kilo tarp mokytojo ir K. A. žodinis konfliktas. D. V. suprato, kad knyga buvo trenkta tyčia. Keletą kartų perskaitė surašytą tekstą, pretenzijų dėl surašyto teksto neturėjo nei nepilnametis, nei jo motina.

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūno E. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad V. P. turi kalbos negalią, todėl jį nuosekliai apklausti neturi galimybės. Nepilnametis patvirtino, kad tarp jo klasioko K. A. ir fizikos mokytojo pamokos metu buvo įvykęs konfliktas (b.l. 12).

Motyvuojamoji dalis

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kaip matyti iš kompiuteriniu būdu vedamos įvykių registracijos žurnalo kortelės, tyrimas dėl įvykio buvo pradėtas po to, kad G. V. 2017 m. kovo 15 d. pranešė apie incidentą, įvykusį per fizikos pamoką su mokiniu K. A. (b.l. 5). Byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 15 d., apie 10 val. 15 min., trečios pamokos metu tarp Ukmergės Pašilės progimnazijos fizikos mokytojo G. V. ir šios mokyklos mokinio K. A. kilo konfliktas dėl to, kad mokinys pamokos metu naudojasi mobiliuoju telefonu, žiūrėdamas vaizdo klipus. Nors nukentėjusysis nurodo, kad mokytojas pasidėti telefono jam nesakė, tačiau tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. V. paaiškinimų, tiek iš liudytoju apklausto nepilnamečio D. V. parodymų matyti, kad visgi G. V. pareiškė pastabas dėl mobilaus telefono naudojimo. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. V. pamokoje drausmino mokinį pareikšdamas pastabas.

Kaip nurodo pats K. A., mokytojas G. V. priėjęs prie jo, su knyga sudavė per rankas ir jam iš rankų iškrito telefonas, kuris, atsitrenkdamas į sieną nukrito ant žemės. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia sudavęs knyga per mobilų telefoną, kurį rankose laikė K. A., šie jo parodymai laikytini pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės. Be to, G. V. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs. Kaip matyti iš pradinio pranešimo apie įvykį, G. V. nurodė (b.l. 5), kad mokinys K. A. pats pastūmė telefoną link stalo krašto, kuomet jis nukrito ant žemės. Analogiškai aplinkybes G. V. aiškino ir 2017 m. kovo 20 d. apklausiamas kaip liudytojas. Tuo tarpu surašant administracinio nusižengimo protokolą, G. V. su nusižengimu sutiko, nurodė, kad K. A. telefonas buvo ant stalo krašto, kadangi jis buvo susijaudinęs, paleido knygą iš rankų, dėl ko ši nukrito ant telefono, o telefonas nukrito ant žemės (b.l. 2, 3). Šios versijos jis laikėsi ir teisme, nurodydamas, kad knyga jam iš rankų iškrito netyčia. Teisme jis savo kaltės jau nepripažino. G. V. teisme nurodė, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą, jį policijos pareigūnė D. N. įtikino prisipažinti. Tačiau teisme apklausta policijos pareigūnė nurodė priešingai, kad būtent G. V. pripažino, kad nepilnametis savo elgesiu jį išvedė iš pusiausvyros, kad jo veiksmai buvo sąmoningi. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais policijos pareigūnės parodymais, byloje duomenų ar pagrindų, dėl ko policijos pareigūnė galėtų duoti melagingus paaiškinimus, nėra.

Nukentėjusysis K. A. tiek atliekant įvykio tyrimą, tiek teisme nuosekliai ir vienodai aiškino įvykio aplinkybes, kad jo telefonas nukrito ant žemės būtent po to, kai mokytojas sudavė knyga jam per rankose laikytą telefoną. Šią aplinkybę jis papasakojo ir savo motinai R. J., kuri teisme apklausta kaip liudytoja nurodė mananti, jog jos vaikas dėl šios aplinkybės nemeluoja.

Kad ant K. A. rankų mokytojas numetė telefoną, dėl ko telefonas iškrito, patvirtino ir kitas klasėje tuo metu buvęs mokinys D. V. (b.l. 11). Ir nors nepilnametis D. V. teisme aiškino, kad jis nebeatsimena, ką mokytojas darė su knyga, visgi teismas remiasi jo pirminiais paaiškinimais, duotais praėjus tik kelioms dienoms po įvykio. Kaip matyti iš byloje esančio D. V. paaiškinimo, jo apklausoje dalyvavo motina R. V., kuri teisme patvirtino, kad paaiškinimas buvo surašytas iš jos sūnaus žodžių, sūnus jai nieko nesakė, kad policijos pareigūnas surašė netiksliai. Paaiškinimą surašęs policijos pareigūnas T. P. teisme patvirtino, kad surašytą paaiškinimą jis perskaitė, pretenzijų dėl surašyto teksto nei D. V., nei jo mama neturėjo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad mokytojas G. V., drausmindamas mokinį, sąmoningai sudavė knyga per K. A. rankose laikytą mobilųjį telefoną, dėl ko telefonas nukrito ant žemės. Atitinkamai patikslinamos ir administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės, nurodant, kad K. A. telefoną laikė rankose. Teismas neabejoja tuo, kad G. V. veiksmus išprovokavo paties mokinio K. A. netinkamas elgesys pamokos metu naudojantis mobiliuoju telefonu, tačiau tai neleidžia nepaisyti vaiko teisių ir interesų apsaugos.

Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, tai yra visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Nagrinėjamu atveju mokytojas, tyčia suduodamas knyga per mokinio rankose buvusį telefoną, akivaizdžiai netinkamai vykdė savo, kaip mokytojo pareigas, drausmindamas mokinį. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs liudytojų parodymus, susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp mokytojo ir mokinio priežastis, mokytojo veiksmų tikslas, mokytojo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad toks drausminimas, kaip matyti iš tolesnės įvykių eigos, sukėlė itin neigiamą mokinio reakciją ir emocijas klasėje pamokos metu, dėl kurių ir pats mokytojas G. V. kreipėsi į policiją, tačiau Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariate buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi K. A. nėra administracinio nusižengimo subjektas (b.l. 17-19).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad drausmės bei auklėjamojo poveikio priemonių vaikui taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 49 straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad vaikui už mokymo, auklėjimo (globos) įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus gali būti taikomos drausminės auklėjamojo poveikio priemonės: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atitinkamas elgesio įvertinimas, kitos įstatymų nustatytos poveikio priemonės. Tuo tarpu mokytojo G. V. veiksmai peržengia drausminimo priemonių ribas ir laikytini smurtu prieš vaiką, darančiu žalą jo raidai, garbei ir orumui, kurio draudimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad G. V. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnį. Šį straipsnį sudaro dvi dalys. Atitinkamai teismas patikslina atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatančio teisės akto dalį (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. G. V. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas atsižvelgia į tai, kad G. V. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, pats nepilnametis pripažino savo netinkamą elgesį ir mokytojo atsiprašė. Į bylą pateikta Ukmergės Pašilės progimnazijos informacija (b.l. 16) bei Ukmergės rajono Siesikų gimnazijos rekomendacija (b.l. 31) patvirtina, kad G. V. charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingai dirbantis savo tiesioginį darbą, mėgstamas mokinių ir draugiškas su kolegomis. Tarptautinės mokytojų dienos proga Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto centras 2016 metais jam įteikė Padėkos raštą už iniciatyvią ir kūrybingą pedagoginę veiklą (b.l. 35). Esant nustatytoms aplinkybėms, G. V. teismas skiria įspėjimą, kuris nagrinėjamu atveju atitinka padaryto nusižengimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę ir yra pakankamas, kad būtų įgyvendinta nuobaudos paskirtis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutarė:

Pripažinti G. V. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Rinaldas Adamonis