Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-02-11 · Civilinė byla Nr. 2A-161-56/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-11
Bylos Nr.
2A-161-56/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Petras Jaržemskis (pirm.), Janovičienė Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2A-161-56/2009

Teisėja E. Vilimienė Proc. sprendimo kategorijos:50.11.2;121.15;

121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. vasario 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,kolegijos teisėjų Romualdos JanovičienėsTatjanos Žukauskienėssekretoriaujant R. K.,

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. A. Tursui, R. J.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-07-10 sprendimo dalies kuria patenkintas UAB ,,Jutra“ ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Jutra“ kreipėsi į teismą su ieškinio pareiškimu, kurį vėliau patikslino ir prašė pripažinti neteisėta Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijos 2003 m. lapkričio 21 d. protokolo Nr. 12-11-18 dalį dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įrašymo į privatizavimo programą; pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus, paskelbiant patalpų aukcioną, neteisėtais; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyrių pradėti tiesiogines derybas su ieškovu privatizavimo tiesioginių derybų būdu 2003 m. spalio mėnesio patalpų rinkos kainomis (t. y. 330000,00 Lt).

Nurodė, kad 1996-09-17 d. sudarė su atsakovu nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovas naudojosi negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini),. Išnuomotos patalpos buvo netinkamos naudotis, todėl ieškovas, 1996-12-11 d. gavęs atsakovo leidimą, savo lėšomis atliko minėtų patalpų remonto darbus. Į nuomojamų patalpų remontą ieškovas investavo virš 200000,00 litų sumą. 2003-12-20 d. ieškovas gavo atsakovo raštą dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo bei viešas aukcionas turėjo įvykti 2004-01-13 dieną. Kadangi ieškovas į nuomojamų patalpų remontą investavo daugiau nei ½ dalį patalpų rinkos vertės, todėl ieškovas įgijo teisę LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 str. nuostatose numatytą teisę privatizuoti patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), tiesioginių derybų keliu, ir tokiu būdu atsakovo 2003-11-21 d. privatizavimo komisijos protokolas Nr. 12-11-18 dalyje dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), įtraukimo į 2004 m. sausio mėn. privatizavimo programą yra neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad sutinkamai su LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 str. 5 p. nuostatomis, tiesioginių derybų būdu gali būti privatizuojami pastatai ar patalpos, į kuriuos, gavus nuomotojo leidimą, buvo investuota privataus kapitalo, kurio vertė didesnė negu ½ išsinuomotų pastatų ar patalpų rinkos vertės, jeigu šie pastatai ar patalpos atitinka bent vieną iš šių sąlygų : pakeista ne mažiau kaip ½ jų pagrindinių konstrukcijų, bendras jų plotas ar tūris padidintas daugiau kaip 1/3, pakeista daugiau kaip ½ jų inžinierinių komunikacijų ar įrengtos naujos inžinierinės komunikacijos, taip pat juose atlikta šių darbų dalis ir (arba) sumontuota technologinė įranga ir gamybiniai įrenginiai, kuriuos išmontuojant būtų padaryta esminės žalos įrangai, įrenginiams, pastatui arba patalpoms ir šiuos faktus reikia nustatinėti.

Nurodė, jog ieškovui 1999-04-09 d. aktu Nr. 048 buvo rekomenduota atlikti remontą, o 1999-06-01 d. buvo leista atlikti remontą ieškovo lėšomis, bet prieš tai ieškovas privalėjo atlikti išsamius tyrimus bei išsiaiškinti pastato defektų priežastis, tačiau šių tyrimų ieškovas neatliko. Be to, ieškovas negavo paminklotvarkos sąlygų, būtinų pastato remontui, kadangi pastatas, esantis (duomenys neskelbtini),, yra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Ieškovas nepateikė atsakovui privalomų dokumentų, būtinų sprendžiant klausimą dėl ieškovo investuotų lėšų į nuomojamas patalpas atlyginimo, o iš ieškovo atsakovui pateiktų dokumentų matyti, kad buvo atliktas ne kapitalinis, o tik einamasis, nuomos sutartyje numatytas, patalpų remontas. Be to, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą pradėti tiesiogines derybas 2003 m. spalio mėnesio patalpų rinkos kainomis, t. y. 330000,00 Lt, yra nepagrįstas, kadangi teismas neturi kompetencijos priimti sprendimą, įpareigojantį atsakovą leisti ieškovui privatizuoti jo nuomojamas patalpas, nes būtų paneigtos įstatymų nustatytos derybos. Privatizavimo tikslas – gauti kuo daugiau lėšų už perleidžiamą turtą, sukurti sąlygas ir galimybes visuomenės poreikių tenkinimui. Atsakovas prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.t. I; b.l. 137-138; b.t. III; b.l. 126-133).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies; teismas pripažino atsakovo, Vilniaus miesto savivaldybės, Privatizavimo komisijos 2003-11-21 d. protokolą Nr. 12-11-18 dalyje dėl negyvenamųjų patalpų,(duomenys neskelbtini), įrašymo į privatizavimo programą neteisėtu; pripažino neteisėtais atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus skelbiant viešą aukcioną dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę, įpareigojo, pradėti tiesiogines derybas su ieškovu UAB „Jutra“ dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo tiesioginių derybų būdu; likusioje dalyje ieškinį atmetė; iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, ieškovo UAB „Jutra“ naudai išieškojo 200,00 Lt žyminį mokestį, 7000,00 Lt turėtų išlaidų ekspertizių atlikimui bei 4000,00 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, jog ieškovo ieškinys dalyje yra pagrįstas, nes byloje yra pilnai įrodytos aplinkybės apie tai, jog 1996-09-17 d. ieškovas bei atsakovas sudarė Negyvenamųjų pastatų, statinių, patalpų nuomos, (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas nuo 1996-10-01 d. iki 2001-10-01 d., bet ne ilgiau kaip iki negyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą, išnuomojo ieškovui 107,77 kv.m. bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), be to, atsakovas 1996-12-11 d. pranešimu Nr. 12-27-1568 (1996-12-04 d. (protokolas Nr. 56) davė ieškovui leidimą atlikti ginčo patalpų remonto darbus, to pasekoje ieškovas į šias nuomojamas patalpas laikotarpiu nuo 1996-09-17 dienos investavo 231670,00 litų sumą (t. y. ginčo patalpų rinkos vertė 1996-09-01 dienai buvo tarp 180000,00 Lt ir 220000,00 Lt ; 2003 m. spalio mėnesį - 330000,00 Lt), t. y. ieškovas investavo privataus kapitalo, kurio vertė yra didesnė negu 1/2 išsinuomotų pastatų ar patalpų rinkos vertės. Ginčo patalpose vėdinimo sistema, vandentiekis, kanalizacija, elektros instaliacija, priešgaisrinės - apsauginės signalizacijos tinklai ieškovo buvo įrengti iš naujo, taip pat ieškovas šiose patalpose pakeitė apie pusė šildymo sistemos.

Teismas konstatavo, kad ieškovas sumontavo prekybos įrangą, kuri nėra technologinė įranga, tačiau šią įrangą išmontuojant būtų padaryta žala pačiai prekybos įrangai, patalpų apdailai ir konstrukcijoms, t. y. ieškovas nuomos laikotarpiu pakeitė daugiau kaip 1/2 ginčo patalpų inžinerinių komunikacijų, todėl padarė išvada, jog yra sąlygos, numatytos 1997-11-04 d. LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 17 str. 5 d. nuostatose bei LR Vyriausybės 1998-01-30 d. nutarimu Nr. 113 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų 6.3 p. nuostatose, kurioms esant, ieškovui atsiranda teisė į tiesiogines derybas su atsakovu dėl privatizuojamų ginčo patalpų.

Teismas padarė išvada, jog ieškovo reikalavimas dalyje dėl ginčo patalpų privatizavimo tiesioginių derybų būdu 2003 m. spalio mėnesio patalpų rinkos kainomis (t. y. 330000,00 Lt) yra nepagrįstas, kadangi tenkinant tokį konkretų ieškovo reikalavimą (t. y. pradėti tiesiogines derybas dėl ginčo patalpų, jau nurodant konkrečią piniginę išraišką) iš esmės būtų pažeistas norminių aktų nuostatose įtvirtintas šalių derybų principas ir šis derybų institutas nebetektų prasmės.

Teismas vadovaudamasis LR CPK 93 str. 1 d. nuostatomis, iš atsakovo ieškovo naudai išieškojo 200,00 Lt žyminį mokestį (b.t. I; b.l. 2 ; b.t. III; b.l. 117) bei vadovaudamasis LR CPK 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 93 str., 98 str. nuostatomis, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 7000,00 Lt turėtų ekspertizių atlikimo išlaidų bei 4000,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.t. II; b.l. 136-137; 172; b.t. III, b.l. 68,89,97,99).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas (toliau-apeliantas) apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti dalyje, kuria ieškinys patenkintas, ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą bei nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės.

Nurodė, kad LR Valstybės ir Savivaldybės turto privatizavimo tvarką reglamentuoja LR Valstybės ir Savivaldybių turto privatizavimo įstatymas (toliau-Įstatymas). Įstatymo 17 straipsnio 5 dalis numato pagrindus kuriems esant savivaldybei nuosavybės teise priklausančios patalpos gali būti privatizuojamos tiesioginių derybų būdu. Teismas patenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies, pažeidė ne tik Įstatymo 17 straipsnį, 10 straipsnio 13 dalį, bet ir civilinio kodekso normas reglamentuojančias savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudotis bei disponuoti nuosavybės teisės objektu. Teismas tik formaliai pritaikė minėtą įstatymo normą ir nepagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas privatizuoti ginčo objektą tiesioginių derybų būdu.

Nurodė, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau-LAT) formuojamos praktikos bei nesivadovavo civilinio kodekso normomis. Teismas pripažinęs Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus neteisėtais ir įpareigojęs pradėti tiesiogines derybas dėl ginčo objekto, nepagrįstai apribojo atsakovo kaip turto savininko teises į ginčo objektą (CK 4.37 str.). LAT 2008-03-21 dienos nutartimi konstatavo, kad LR Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, suponuoja teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, tai reiškia nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių nustatymą laikantis LR Konstitucijos reikalavimo, kad įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-190/2008).

Teismas neįvertino privatizavimo tiesioginių derybų būdu išimtinio pobūdžio bei nenustatė turto privatizavimo proceso tvarkos ir salygų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, privatizavimo tikslų, viešojo intereso pažeidimų.

Nurodė, kad nenustatęs minėtų pažeidimų, teismas nepagrįstai pripažino atsakovo Privatizacijos komisijos 2003-11-21 dienos protokolą nr. 12-11-18 dalyje dėl negyvenamųjų patalpų, esančiu (duomenys neskelbtini), įrašymo į privatizavimo programą neteisėtu, pripažino atsakovo veiksmus skelbiant viešą aukcioną dėl minėtų patalpų neteisėtais bei įpareigojo atsakovą pradėti tiesiogines derybas su ieškovu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad byloje nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, o privatizavimo tikslus ir viešąjį interesą atitiktų tik privatizavimas viešo aukciono būdu.

Nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 17 straipsnio 5 dalį dėl atsakovo leidimo ieškovui atlikti ginčo patalpų remonto darbus. Minėta įstatymo dalis aiškiai apibrėžia, kad teisė privatizuoti patalpas tiesioginių derybų būdu atsiranda tik tuo atveju, jeigu yra gautas nuomotojo leidimas investuoti privatų kapitalą, kurio vertė didesnė negu ½ išsinuomotų patalpų ar patalpų rinkos vertės. Atsakovas tokio leidimo neišdavė.

Nurodė, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovo išlaidos patalpoms pagerinti sudarė daugiau kaip pusę patalpų rinkos vertės, nes netyrė nuomininko investicijų pobūdžio, nevertino, ar jos atitinka Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje numatytus pagerinimus. LAT 2006-03-22 dienos nutartyje suformulavo taisyklę, jog tam, kad nuomininkui atsirastų pagrindas reikalauti tiesioginių derybų, turi būti tiesioginis nuomotojo leidimas tokio pobūdžio investicijoms, kurios numatytos Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje (civilinė byla Nr. 3K-3-196/2006). 1996-12-04 Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų komisija davė leidimą atlikti remonto darbus. Pagal tuo metu galiojusį CK toks leidimas buvo reikalingas nepriklausomai nuo to koks remontas atliekamas einamasis ar kapitalinis. 1996-09-17 dienos nuomos sutartis numatė, kad nuomininkas be nuomotojo raštiško leidimo negali perplanuoti ir pertvarkyti nuomojamų patalpų ar jų dalies (5.2 p.), todėl apeliantas daro išvadą, kad teismas nepagrįstai 1996-12-04 protokolą Nr. 56 laikė nuomotojo leidimu nuomininkui investuoti privatų kapitalą į minėtas patalpas Įstatymo 17 straipsnio 5 dalies prasme. Ieškovui išdavus antrą, Senamiesčio seniūnijos žinybų komisijos 1999-04-09 dienos leidimą, jis buvo įpareigotas prieš remonto darbų vykdymą išsamiai atlikti tyrimus ir išsiaiškinti drėgmės atsiradimo priežastis. Ieškovui buvo nurodyta remonto darbų projektą suderinti nustatyta tvarka, tačiau jokie derinimai, darbų projektai ar išvados savivaldybei pateikti nebuvo, todėl ieškovas neturi pagrindo tikėtis padarytų investicijų atlyginimo.

Nurodė, kad objekto privatizavimo metu turi būti nustatoma objekto rinkos vertė ir jos padidėjimo procentas dėl šiam objektui pagerinti padarytų išlaidų. Tik esant investicijoms didesnėms kaip ½ išsinuomotų patalpų rinkos vertės ir Įstatymo nustatytoms salygoms galimos tiesioginės derybos, todėl nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas į ginčo patalpas investavo privataus kapitalo, kurio vertė yra didesnė negu ½ išsinuomotų patalpų.

Nurodė, kad svarstant ieškovo galimybę privatizuoti ginčo objektą tiesioginių derybų būdu buvo vadovautasi 2001-02-28 Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr.229. Vilniaus m. savivaldybė išnagrinėjo ieškovo prašymus leisti privatizuoti patalpas tiesioginių derybų būdu, tačiau pagal pateiktus dokumentus nebuvo galimybės nustatyti patalpų remontui panaudotų lėšų, kurios galėtų būti įvertintos nustatant objekto vertės padidėjimo procentą, ir kompensuojamos. Ieškovas pateikė dokumentus patvirtinančius tik einamojo remonto ir patalpų pritaikymo nuomininko veiklai darbų atlikimą, kurie yra nekompensuojami, todėl atsakovas neturėjo teisės priimti sprendimo dėl ieškovo nuomojamų patalpų privatizavimo tiesioginių derybų būdu.

Nurodė, kad nuo 2007-03-01 įsigaliojo nauja Įstatymo 17 straipsnio 5 dalies redakcija pagal kurią tiesioginės derybos galimos tik tada kai išlaidų patalpoms pagerinti suma yra didesnė negu ½ išsinuomotų pastatų ar patalpų ir jiems priskirto žemės sklypo rinkos vertės. Šia įstatymo redakcija sustiprinama Valstybės ir Savivaldybės turto bei viešojo intereso apsauga.

Nurodė, kad teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą pradėti tiesiogines derybas su ieškovu.

LAT 2003-06-30 dienos nutartyje konstatavo, kad Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje be numatytų sąlygų, būtinų privatizuojant patalpas, taip pat nustatyta, kad privatizavimas galimas tik derybų procese, kurio tvarką nustato Vyriausybė. Nutartyje taip pat išaiškinta, kad teismas neturi kompetencijos priimti sprendimą įpareigojantį ieškovą leisti atsakovui privatizuoti jo nuomojamas patalpas, nes būtų paneigtos įstatymų nustatytos derybos (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2003).

Nurodė, kad teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas ir nesilaikė proporcingumo principo. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, straipsnyje nurodytos išlaidos priteisimos ieškovui proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti iš atsakovo išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nurodė, kad apeliantas netinkamai aiškina ir interpretuoja teisės aktus. Įstatymo 17 straipsnio 5 dalis numato galimybę tiesiogines derybas vykdyti tik su vienu pirkėju, investavusiu privatų kapitalą. Viena iš būtinų sąlygų pirkėjui yra ta, jog jis būtų investavęs kapitalo, kurio vertė didesnė už ½ išnuomotų patalpų rinkos vertės. Apeliantas nepagrįstai apeliuoja į LAT praktiką, nes pats LAT apelianto nurodytose nutartyse konstatavo, kad būtina aiškintis, ar yra visos Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių būdu 6.3 punkte numatytos salygos privatizuoti negyvenamąsias patalpas, tiesioginių derybų būdu.

Nurodė, kad apelianto teiginys, kad teismas nesivadovavo CK 4.37 straipsniu apibrėžiančiu nuosavybės teisę, nepagrįstas. Apeliantas nepagrįstai sieja ieškovo teisę privatizuoti nuomojamas patalpas, į kurias investuota privataus kapitalo su CK 316 straipsnyje (1964 metų redakcija) numatytą nuomininko teise į pagerinimo išlaidų atlyginimą.

Nepagrįstas skundo argumentas, kad ieškovas neatliko kapitalinio remonto. Įstatymo 17 straipsnio 5 dalis teisės privatizuoti nesieja su nuomojamų patalpų kapitalinio remonto darbais. Apelianto argumentai, kad nebuvo suderintas darbų pobūdis, jų apimtis, neatlikti tyrimai, neišsiaiškintos drėgmės atsiradimo priežastys byloje nėra teisiškai reikšmingi, nes nenustatyta, kad ieškovas atlikęs kapitalo investiciją pažeidė įstatymus.

Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad dokumentai kuriais vadovavosi ekspertai, nėra leistini įrodymai CPK prasme, galintys patvirtinti ieškovo turėtas išlaidas. Ekspertizę paskyrė teismas ir jos išvados yra leistina įrodinėjimo priemonė.

Teismas nepažeidė Įstatymo 10 straipsnio 13 dalies reikalavimo dėl privatizuojamo objekto, ginčo patalpų vertės padidinimo nustatymo, nes ši norma nesietina su ieškovo teise privatizuoti ginčo patalpas pagal įstatymo 17 straipsnio 5 dalį.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Apeliaciniame skunde keliamas netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako šiuo aspektu.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmos instancijos teismas 2008-07-10 sprendimu pripažino atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijos 2003-00-21 protokolą Nr. 12-11-18 dalyje dėl negyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini), įrašymo į privatizavimo programą neteisėtu, pripažino atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus, skelbiant viešą aukcioną dėl negyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini), neteisėtais bei įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę pradėti tiesiogines derybas su ieškovu UAB ,,Jutra“ dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), privatizavimo, tiesioginių derybų būdu.

Pirmos instancijos teismas sprendė, jog ieškovas į negyvenamųjų patalpų, kurių rinkos vertė 2003 metų spalio mėnesį sudarė 330 000 Lt., investavęs 2 31670 Lt sumą, nepriklausomai nuo investicijų paskirties, įgijo teisę reikalauti, jog atsakovas pradėtų šių patalpų privatizavimo tiesiogines derybas su ieškovu.

Teisėjų kolegija su pirmos instancijos teismo išvada nesutinka.

Valstybės ir savivaldybės turtas privatizuojamas pagal griežtai nustatytą tvarką ir salygas ir tuo siekiama už privatizuotą turtą gauti teisingą kainą. Šiam tikslui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas bei LR Vyriausybės 1998-01-30 nutarimu Nr. 113 patvirtinti Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatuose yra nustatytos privataus kapitalo investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą salygos ir tvarka., kurių būtina laikytis siekiant, jog šios investicijos sudarytų pagrindą nuomininkui teisėtai, tiesioginių derybų būdu įgyti jo paties pagerintą turtą, kurį jis išsinuomavo.

Minėtas įstatymas ir nuostatai nustatė sekančias salygas, kad nuomininkas įgytų teisę į tiesiogines derybas:

pastatų ar patalpų savininko leidimas investuoti privatų kapitalą, kurio vertė viršytų ½ išsinuomotų patalpų rinkos vertės;tokio dydžio investicijos turi būti panaudotos ne mažiau kaip ½ patalpų pagrindinės konstrukcijos pakeitimui, patalpų ploto ar tūrio padidinimui daugiau kaip 1/3 arba daugiau kaip ½ inžinierinių konstrukcijų pakeitimui ar naujų inžinierinių komunikacijų įrengimui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-03-13 nutartimi paskirta bei AB ,,Statybos ekspertų biuras“ atlikta papildoma kompleksinė statybinė-techninė ir finansinė-ekonominė ekspertizė nustatė (b.t 3, b.l. 72), kad pagal UAB ,,Jutra“ pateiktus statybos ir finansinius dokumentus, patvirtinančius patalpų (duomenys neskelbtini), pagerinimą per laikotarpį nuo 1996 metų iki 2000 metų į vėdinimo, kanalizacijos, vandentiekio, elektros instaliacijos, priešgaisrinės-apsauginės signalizacijos tinklus bei į šildymo sistemą investuota 38148 Lt. suma, o į pamatų hidroizoliaciją 10798 Lt., taigi pirmos instancijos teismui konstatavus, kad patalpų vertė 2003 metų spalio mėnesį sudaro 330000 Lt sumą, akivaizdu, kad ieškovo atliktų patalpų komunikacijų pakeitimo vertė neatitinka investicijų pagal įstatymą dydžiui (17 str. 5 d.), todėl ieškovas neįgijo teisės reikalauti jog jo nuomojamų patalpų privatizavimo kalusimą atsakovas svarstytų išskirtinai tik su ieškovu. Kita ieškovo investicijų dalis priskirtina patalpų einamąjam remontui, kurį ieškovas atliko savo nuožiūra ir siekdamas patenkinti savo kaip nuomininko poreikius, todėl jau aptarto įstatymo 17 straipsnio 5 dalies prasme tai nelaikytina atlygintina.

Motyvuojamoji dalis

Nurodytais argumentais apeliacinis skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 d. 3 p. teisėjų kolegija

nutarė:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-07-10 sprendimo dalį, kuria pripažintas neteisėtu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos 2003-11-21 protokolas Nr. 12-11-18 dalyje dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), įrašymą į privatizavimo programą;sprendimo dalį, kuria pripažinti atsakovo, Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai skelbiant viešą aukcioną dėl negyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini), neteisėtais;sprendimo dalį, kuria Vilniaus miesto savivaldybė įpareigota pradėti tiesiogines derybas su UAB ,,Jutra“ dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), privatizavimo tiesioginių derybų būdu

Ieškinį panaikintoje sprendimo dalyje atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Romualda JanovičienėTatjana Žukauskienė