- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-193-492/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03026-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- N. C.
- Ieškovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- E. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1149-790/2010 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei N. C., trečiasis asmuo E. T.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. M. prašė priteisti iš atsakovės N. C. 7 000 eurų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį. Ieškovas nurodė, kad 2008-01-11 savo pažįstamai N. C. paskolino 7 000 eurų. Pinigų grąžinimo terminas nebuvo aptartas. 2008 m. vasario pradžioje atsakovė, atvykusi į ofisą, paprašė pratęsti pinigų grąžinimo terminą, tačiau jis nesutiko. Atsakovė supyko, griebė iš rankų paskolos raštelį ir jį perplėšė. 2009-01-15 nusiuntė atsakovei pranešimą, prašydamas grąžinti skolą per 1 mėnesį.
Ieškovas A. M. dublike papildomai nurodė, kad 2008 m. vasario pradžioje atsakovė N. C. atvyko pas jį į ofisą su A. G. Pastarasis liko laukti prie jo kabineto durų, o atsakovė užėjo į kabinetą, prašė pratęsti pinigų grąžinimo terminą, laikydamas raštelį priėjo prie atsakovės ir parodė jai raštelį, primindamas, kad pati jį surašė. Nesitikėjo, kad atsakovė pašoks nuo kėdės, griebs raštelį ir jį suplėšys.
Atsiliepimas
Atsakovė N. C. prašė ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas teismui pateikė suplėšytą ir suklijuotą paskolos raštelį, todėl jis yra netinkama įrodinėjimo priemonė. Raštelį jai atidavė ieškovas 2008-02-14, patvirtindamas, kad ji neturi jokio skolinio įsipareigojimo. Nieko bloga neįtardama, raštelį suplėšė ir išmetė į šiukšlių dėžę. Tai įvyko A. G. ir policijos pareigūno akivaizdoje. A. M. policijos pareigūnui patvirtino, kad ji nėra skolinga. Ieškovo paaiškinimai neįtikėtini, nesuprantama, kam ieškovas turėjo rodyti jai skolos raštelį, raštelis perplėštas į lygias gražias dalis, nesuprantama, kaip ji, būdama moteris, būtų galėjusi iš vyro išplėšti skolos raštelį ir net keletą kartų jį gražiai perplėšti. Teigė, kad paskolos raštelį perplėšė manydama, kad to pakanka patvirtinti, kad neturi skolinių įsipareigojimų. Ieškovas, pasinaudodamas, kad raštelio ji nepasiėmė, mėgina nepagrįstai praturtėti.
Trečiasis asmuo E. T. prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės N. C. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žino, jog tarp ieškovo A. M. ir atsakovės N. C. susiklostė paskolos teisiniai santykiai, atsakovė yra skolinga ieškovui. Atsakovės teiginiai, kad ji pati iš atsakovės buvo pasiskolinusi 16 000 eurų, kuriuos už ją grąžino ieškovas 7 000 eurų 2008-01-11, o likusią sumą 2008-02-14, nelogiški ir nepatvirtina, kad ji grąžino pinigus ieškovui. Trečiasis asmuo nurodė, kad jokių pinigų pas atsakovę nesiskolino, ir, priešingai, pati jai skolino pinigus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu A. M. ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui A. M. iš atsakovės N. C. 7 000 eurų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-03-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 725,27 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovės N. C. 65,15 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui E. T. bei 63,96 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas, remdamasis rašteliu, bei visuma byloje surinktų įrodymų, nustatė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, o patį raštelį kvalifikavo pagal CK 6.871 str. 3 d. kaip rašytinės formos reikalavimus atitinkantį įrodymą, kuriame užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui. Atsakovės ir A. G. paaiškinimų dėl E. T. 16 350 eurų skolos teismas nelaikė leistina įrodinėjimo priemone pagrįsti paskolos sudarymo faktą šiai sumai, nes 1) tokios sumos paskolos sutartis turi būti rašytinės formos; 2) minėti paaiškinimai prieštaringi ir nenuoseklūs. Juos paneigia E. T. paaiškinimai ir pažyma apie pinigų perlaidas atsakovei. Teismas laikė, kad atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų, kad prievolė grąžinti paskolos sumą pasibaigė. Ji nepateikė ieškovo išduoto pakvitavimo apie prievolės įvykdymą ar kito įrodymo, tiesiogiai patvirtinančio paskolos sumos perdavimą ieškovui. Teismas laikė, kad iš aplinkybės, jog skolos raštelis buvo suplėšytas ir suklijuotas, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad prievolė įvykdyta ar kad ieškovas atleido atsakovę nuo prievolės įvykdymo. Raštelį į bylą pateikė ieškovas, atsakovė juo nedisponuoja, todėl negalima spręsti, kad raštelis atsakovei buvo perduotas. Teismas tiek atsakovės, tiek ieškovo paaiškinimus vertino kaip prieštaringus, tačiau dėl esminės bylai aplinkybės, ar skolos raštelį ieškovas atsakovei perdavė savanoriškai, patvirtindamas skolos grąžinimą, ieškovo paaiškinimais rėmėsi kaip labiau tikėtinais, nes jie mažiau prieštaringi, nei atsakovės paaiškinimai. Ieškovo paaiškinimai esminėmis aplinkybėmis sutampa su nešališko liudytojo R. B. parodymais, yra logiškesni, atitinka kitas byloje neginčytinai nustatytas aplinkybes, kad atsakovė 2008-02-14 elgėsi agresyviai ir dėl to galėjo suplėšyti skolos raštelį, kad neįrodytas E. T. skolos atsakovei faktas, kad skolos rašteliu toliau disponavo ieškovas. Kadangi ieškovas raštu pareikalavo grąžinti paskolos sumą 2009-01-15, atsakovė neneigė, kad reikalavimą gavo, nepateikė pakankamų ir patikimų įrodymų, kad jos prievolė grąžinti paskolą baigėsi, todėl teismas ieškinį tenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė N. C. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti, ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Papildomai prašė pakartotinai apklausti liudytoją A. G. bei skirti teismo ekspertizę, kad būtų galima nustatyti tiesą ir patvirtinti apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, nepagrįstai atmetė liudyto A. G. parodymus, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Teismas sprendimą motyvavo iš esmės tik ieškovo parodymais ir paaiškinimais, kuriuos laikė tik dalinai prieštaringais. Taip pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, kad teismas turi tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, išklausyti byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti tiriami kaip visuma. Sprendime aiškiai matoma ir nuosekliai išdėstyta prieštaringa ir netgi melaginga ieškovo pozicija. Ji skiriasi ieškinyje (2009 m. sausio pradžioje atsakovė atvyko pas ieškovą į ofisą, paprašė pratęsti pinigų grąžinimo terminą, ieškovui nesutikus, pašoko, griebė raštelį ir perplėšė jį), dublike (2008 m. vasario pradžioje atsakovė atvyko pas ieškovą į ofisą su A. G., kuris liko laukti prie kabineto durų. Atsakovė prašė pratęsti pinigų grąžinimo terminą. Ieškovui parodžius raštelį, ji griebė jį ir perplėšė), įtariamojo apklausos protokole (įsiaudrinusi N. C. griebė iš A. M. rankų raštelį, kurį jis davė jai į rankas, suplėšė ir numetė ant grindų). Aplinkybę, kad ieškovas melavo, įrodo ir tai, kad jis teigė kvietęs policiją dėl ofise tarp moterų įvykusio konflikto, nors policijos komisariate buvo užregistruotas pranešimas dėl piniginės vagystės. Atvykus policijos pareigūnui, ieškovas nepareiškė jokių pretenzijų dėl raštelio suplėšymo. Lygiomis dalimis suplėšytas paskolos lapelis bei liudytojo A. G. parodymai įrodo, jog tarp šalių baigėsi prievoliniai paskolos santykiai. A. G. parodymai turi didesnę įrodomąją galią nei policijos pareigūno R. B., kuriam panašios situacijos dažnos. A. G. buvo ne tik atsakovės, bet ir ieškovo bei trečiojo asmens draugas, todėl, priešingai, nei įvertino teismas, jis nėra subjektyvus nei vienos iš bylos šalių atžvilgiu. Nėra pagrindo tikėti E. T. paaiškinimais, kad atsakovė iš jos skolinosi pinigus, nes nurodytos sumos įvairios, neapvalios, pervestos kas kelios dienos. E. T. pati atsiskaitinėjo su atsakove už prekes, tačiau liko skolinga 16 350 EUR. 9 350 eurų padengė ieškovas, šią sumą savo ranka parašęs ant skolos raštelio. Atsakovė ieškovui grąžino 7 000 eurų iš 16 350 eurų sumos, kuriuos, nežinodamas visų aplinkybių, paskolino ieškovas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. M. prašė atsakovės N. C. apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Su ekspertizės skyrimo ir pakartotine liudytojo A. G. apklausa nesutiko. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad pinigus pagal 2008-01-11 paskolos raštelį grąžino ieškovui. Atsakovės išdėstyti argumentai ir prieštaravimai - klaidingai nurodyta data, ieškinio apimtis, atsakovės atvykimas su A. G. ar be jo, atsakovės piniginiai santykiai su trečiuoju asmeniu, atsakovės pamąstymai apie ieškovo mokėjimą E. T. skolų, vakarėlio buvimas ar ne, policijos kvietimo pagrindas - neturėjo jokios reikšmės ir teisinio pagrindo bei neįrodo, kad N. C. atidavė ieškovui pinigus. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė A. G. parodymus, nes jie prieštarauja policijos pareigūno R. B. parodymams, A. G. yra apeliantės draugas. Aplinkybė, kad E. T. buvo skolinga atsakovei, grindžiama tik pačios atsakovės ir jos draugo A. G. paaiškinimais. Į bylą nepateikta jokių įrodymų apie E. T. skolos apeliantei buvimą, ypač kai įstatymas reikalauja tokios skolos buvimo faktą užfiksuoti raštu. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą dėl skolos raštelio suplėšymo aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, kad dokumento suplėšymas neįrodo prievolės pasibaigimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. T. prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nesutiko su ekspertizės skyrimu ir pakartotine liudytojo A. G. apklausa. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas ne atmetė, o teisingai įvertino prieštaringus liudytojo A. G. parodymus. A. G. negalėjo matyti, ką veikė ieškovas ir atsakovė, nes su E. T. buvo kitame kabinete. Atsakovė neskolino E. T. jokių pinigų, ieškovas už jos skolas niekad nemokėjo, priešingai, E. T. skolino atsakovei pinigus. Trečiojo asmens skolos atsakovei buvimas grindžiama tik pačios atsakovės ir jos draugo A. G. paaiškinimais. Į bylą nepateikta jokių įrodymų apie tokios skolos egzistavimą, nors skolos buvimo faktas turėjo būti fiksuotas raštiškai.
Atsakovės N. C. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Apeliacinės instancijos teismas civilinę bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, bei patikrindamas absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas A. M., prašydamas teismą iš atsakovės N. C. priteisti 7 000 eurų skolą, pateikė 2008-01-11 atsakovės pasirašytą paskolos raštelį. Jo turinys patvirtina, kad raštelyje nurodytą sumą atsakovė pasiskolino, bet ne gavo kokiu nors kitu faktiniu pagrindu, nes tekste ji savo ranka įrašė „pasiskolinau“. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimais, turėtų pagrįsti, kad raštelyje įrašas neatitiko jos valios ir faktinių aplinkybių arba įrodyti, kad pasiskolintas lėšas grąžino. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi faktu, kad paskolos rašteliu disponuoja ieškovas, nėra įrodytas atsakovės lėšų skolinimas trečiajam asmeniui E. T. ir nėra patikimų duomenų, kad atsakovės prievolė ieškovui būtų pasibaigusi. Atsakovė savo pareigą grąžinti pasiskolintas lėšas ginčijo vienu atveju teigdama, kad ieškovas šias lėšas jai perdavė kaip trečiojo asmens skolos atsakovei dalį, kitu atveju – teigdama, kad savo prievolę pagal paskolos raštelį įvykdė, grąžino pinigus ieškovui, raštelį suplėšė ir išmetė į šiukšlių dėžę ieškovo darbo vietoje.
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė liudytojo A. G. parodymus, neatsižvelgė į aplinkybę, kad skolos raštelis suplėšytas, kad ieškovo byloje pozicija prieštaringa, skiriasi išdėstyta ieškinyje, dublike ir įtariamojo apklausos protokole, nepagrįstai buvo patikimais pripažinti liudytojo R. B. parodymai, neįvertintas trečiojo asmens skolos atsakovei faktas.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovės N. C. apeliacinio skundai nėra pagrįsti, jais remiantis naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Civilinio kodekso 6.871 str. nustato, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, kai skolinama suma viršija 2 000 Lt. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas raštelis, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tokiu įrodymu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo teismui pateiktą atsakovės pasirašytą raštelį (l. 3). Lingvistinis raštelio teksto aiškinimas patvirtina, kad atsakovė lėšas pasiskolino, t.y. pinigų 7 000 eurų perdavimą ieškovas suprato kaip savo lėšų perdavimą atsakovės nuosavybėn tam tikram terminui. Apeliantė, teigdama, kad šias lėšas ji ėmė iš ieškovo kaip trečiojo asmens E. T. skolos dengimą, byloje apskritai neįrodinėjo, kad ieškovas paskolos suteikimo metu ką nors galėjo žinoti apie trečiojo asmens skolas, be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog trečiasis asmuo E. T. buvo skolinga atsakovei. Rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes, atsakovė į bylą nepateikė. Pati E. T. tokių faktų nepripažino, ieškovas taip pat jie nebuvo žinomi. Ant paskolos raštelio esantys prierašai („9250 eurų“, „127 300 eur.“), esantys už pasirašyto teksto ribų, neturi jokios įrodomosios reikšmės, niekaip negali būti siejami su atsakovės nurodomomis aplinkybėmis apie trečiojo asmens skolas, nes nėra jokių duomenų byloje, patvirtinančių šių įrašų atsiradimo aplinkybes. Trečiojo asmens lėšų pervedimai 2005 m. (l. 96) atsakovei skolos fakto taip pat neįrodo, priešingai, jie galėtų būtų vertinami kaip patvirtinantys atsakovės skolinimąsi iš trečiojo asmens. Išimtinais atvejais paskolos sutarties sudarymo aplinkybes įstatymas (CK 1.93 str. 2 d., 6 d.) leidžia grįsti liudytojų parodymais, tačiau apeliantės nurodytas liudytojas A. G. teismui nedavė jokių parodymų apie atsakovės lėšų skolinimą E. T., jam betarpiškai tokios aplinkybės nėra žinomos (CPK 192 str. 5 d.), todėl pirmosios instancijos teismui ir dėl to nebuvo pagrindo vertinti lėšų perdavimą pagal paskolos raštelį 2008-01-11 kaip prievolės įvykdymą už trečiąjį asmenį. Liudytojas A. G. teismui parodė, kad 2008-02-14 girdėjo šalių pokalbį apie paskolos raštelio pasirašymo aplinkybes, matė, kaip jo metu ieškovas iš seifo paėmė pinigus (eurus) ir perdavė atsakovei kartu su rašteliu; juos atsakovė paėmė, o paskolos raštelį suplėšė ir išmetė į šiukšlių dėžę. Vienais šiais liudytojo parodymai negalima pagrįsti apeliantės pozicijos dėl prievolės pasibaigimo, nes A. G. yra jos draugas, todėl parodymai gali būti subjektyvūs, be to, jie neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų visumos. Pirmosios instancijos teismas prioritetą teikė nešališko asmens – į konflikto vietą UAB „Vantra“ iškviesto policijos pareigūno R. B. parodymams, kuris patvirtino, kad tą dieną (2008-02-14) atsakovė buvo susierzinusi, metė pinigus; todėl pagrįstai rėmėsi ieškovo paaiškinimais, jog raštelį, griebusi ieškovui iš rankų, suplėšė atsakovė. Pats faktas, kad suplėšytą raštelį išsaugojo ieškovas, patvirtina, jog prievolė nėra įvykdyta. Atsakovė, veikdama kaip pakankamai apdairus, protingas ir rūpestingas asmuo, jei konflikto metu ir būtų atgavusi paskolos raštelį kaip savo prievolės tinkamo įvykdymo patvirtinimą, jį būtų arba išsaugojusi, arba patikimai sunaikinusi; jos aiškinimas, kad suplėšytą (t.y. kelis kartus perplėštą) čia pat išmetė į šiukšlių dėžę, esamo ginčo aplinkybėmis nėra įtikinamas.
Prieštaravimai, kuriuos apeliantė akcentuoja ieškovo pozicijoje (ieškinyje „2009 m. sausio pradžioje atsakovė atvyko pas ieškovą į ofisą, paprašė pratęsti pinigų grąžinimo terminą, ieškovui nesutikus, pašoko, griebė raštelį ir perplėšė jį“, dublike „2008 m. vasario pradžioje atsakovė atvyko pas ieškovą į ofisą su A. G., kuris liko laukti prie kabineto durų. Atsakovė prašė pratęsti pinigų grąžinimo terminą. Ieškovui parodžius raštelį, ji griebė jį ir perplėšė“, įtariamojo apklausos protokole „įsiaudrinusi N. C. griebė iš A. M. rankų raštelį, kurį jis davė jai į rankas, suplėšė ir numetė ant grindų), nėra esminiai, jų priežastis teismui ieškovas paaiškino (l. 34), jo pozicija viso civilinės bylos nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu buvo nuosekli, jis visą laiką teigė, kad atsakovei skolino pinigus, kad ji nėra grąžinusi, raštelį pokalbio metu atsakovė griebusi jam iš rankų ir suplėšiusi.
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog jos prievolė pagal 2008-01-11 paskolos raštelį yra pasibaigusi. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą.
Iš atsakovės N. C., kai nėra tenkinamas jos apeliacinis skundas, į valstybės biudžetą priteistina 8,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės N. C. 8,50 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.