Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui D. N. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti 2012-11-23 viešo paskelbimo būdu (52-53, 54 b.l.) (paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt) 2012-11-23 nutartimi konstatavus, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą, (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, atlikęs formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų: delspinigių skaičiavimo akto (8 b.l.), ikiteisminio skolos išieškojimo išklotinės (9 b.l.), išrašo prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21 (10 b.l.), reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21 (11-14 b.l.), 2001 m. liepos 26 d. mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutarties (21-23 b.l.), sąskaitų (26-36 b.l.), pranešimo dėl reikalavimo perleidimo (37 b.l.) vertinimą, ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovui įvykdymą, įsitikino, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį atlygintina paslaugų teikimo sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal 2001 m. liepos 26 d. mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutartį paslaugų tiekėjas UAB „Tele2“ suteikė atsakovui mobiliojo ryšio paslaugų už 535,22 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas už šias paslaugas neatsiskaitė. Paslaugų teikėjas reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovui UAB „Gelvora“, todėl skola iš atsakovo priteistina ieškovui.

CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teismas priima sprendimą nustatęs, kad įrodymai byloje patvirtina labiau tikėtiną tokių aplinkybių buvimą arba nebuvimą. Ieškovas savo reikalavimą dėl 1 808,51 Lt delspinigių pritiesimo grindžia savo paties sudarytu delspinigių skaičiavimo aktu (8 b.l.) ir mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutarties 6.5 punktu (22 b.l.).

Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neįvykdė sutarties, todėl vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalimis ir sudarytos sutarties sąlygomis, atsakovui kyla pareiga sumokėti ieškovui netesybas. Kaip nurodyta sutartyje, atsakovas už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo ieškovui mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 808,51 Lt delspinigių už 3379 dienas. Sprendžiant delspinigių priteisimo klausimą, pabrėžtina, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, teismas privalo kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeidžiant sutarčių laisvės principo. Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra vartotojas, ne verslo subjektas, ir sudarant sutartį prisijungimo būdu buvo silpnesnioji sutarties pusė, neturinti galimybių derėtis dėl sutarties sąlygų, yra pagrindas laikyti, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigių suma yra nepagrįstai didelė, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Skola atsirado 2001 m. liepos 31 d., reikalavimo teisę dėl skolos išieškojimo paslaugų tiekėjas ieškovui perleido 2009 m. kovo 31 d., o jis ieškinį pareiškė tik 2012 m. rugsėjo 25 d. Delspinigiai paskaičiuoti net už 3379 dienas. Paslaugų tiekėjas ir ieškovas (teisių perėmėjas) nesiėmė priemonių išieškoti skolą, savo teisių negynė. Tokie bendri paslaugų teikėjo ir reikalavimo teisę perėmusio ieškovo veiksmai lėmė neadekvačias daugiau nei tris kartus viršijančias skolą netesybas. Nors byloje nustatyta, kad atsakovas tinkamai neįvykdė šalių tarpusavio sutarties, tačiau ši aplinkybė, įvertinus aukščiau išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste nelaikytina objektyviai svarbia ir suteikianti pagrindą ieškovui nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių. Nurodytais argumentais iš atsakovo ieškovui priteistina delspinigių suma, paskaičiuota už 180 dienų, ir sudaranti 96,33 Lt sumą. Ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, sumažinant prašimpą priteisti sumą nuo 1 808,51 Lt iki 96,33 Lt (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.5 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Ieškovo reikalavimo dalis priteisti 264,73 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta. Įrodymai civilinėje byloje yra duomenys, kuriais remdamasis teismas konstatuoja reikšmingų bylai aplinkybių buvimą arba nebuvimą (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys įrodymai turi būti susiję su byla (CPK 180 straipsnis). Ieškovas nurodo, kad 264,73 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų sumą sudaro išlaidos darbo priemonėms, administracijos išlaikymui, darbo užmokesčiui, kompiuterių nusidėvėjimui, informacinių technologijų sąnaudos, ir kt.. Teismo vertinimu, šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškovo, užsiimančio skolų išieškojimu ir prevencija, ūkine-komercine veikla, todėl negali būti pripažintos išlaidomis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta prasme. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių išlaidas, patirtas užklausiant Nekilnojamojo turto registrą ir Gyventojų registro tarnybą, todėl ieškovo reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo atžvilgiu priimamas sprendimas už akių - ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti 535,22 Lt skolos už suteiktas paslaugas ir 96,33 Lt delspinigių. Ieškinio dalis dėl kitų reikalavimų atmestina.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas už teismui pateiktą ieškinį sumokėjo 78 Lt žyminio mokesčio (7 b.l.). Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgia į šalių procesinį elgesį ir į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškinio dalis dėl pagrindinio reikalavimo - skolos priteisimo - patenkinta visiškai, ieškinys teismui pateiktas dėl to, kad atsakovas nebuvo įvykdęs piniginės prievolės, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina minimali žyminio mokesčio suma pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus, indeksuota CPK 82 straipsnio nustatyta tvarka – 71 Lt (CPK 93 straipsnio dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) 535,22 Lt (penkis šimtus trisdešimt penkis Lt ir 22 ct) skolos, 96,33 Lt (devyniasdešimt šešis Lt ir 33 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (631,55 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71 Lt (septyniasdešimt vieną Lt) žyminio mokesčio.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.