- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- 1A-737-319/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35167-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- E. R.
- Advokatai
- Egidijus Blažys
- Kategorijos
- 2.4.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nubausta areštu 45 paroms.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 13 d. 01.20 val. iki 2017 m. liepos 13 d. 12.41 val. (viena para).
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. R. nuteista už tai, kad 2017 m. liepos 13 d., apie 00:10 val., būdama viešoje vietoje - ant tilto per upę "Šešupė", esančio (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, elgdamasi įžūliai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodama žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajai, aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, užpuolė gatve einančią A. V. ir sudavė nukentėjusiajai įrodymų tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis, tačiau nemažiau kaip tris kartus, į įvairias kūno vietas. Tempė nukentėjusiąją už plaukų, dėl ko A. V. jautė fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais E. R. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir pažeidė viešąją tvarką.Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas E. R. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad jos kaltė įrodyta, veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajai bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, jos ankstesnius teistumus, nuteistosios asmenybę, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. R. paskiriant tik su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistoji E. R. prašo skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad savo kaltę pripažįsta ir gailisi sužalojusi nukentėjusiąją, tačiau teigia, jog teismas neįvertino to, kad pati nukentėjusioji pirma ją puolė. Nurodo, kad pati nukentėjusioji A. V. patvirtino, kad pirma iš kitos pusės tilto pribėgo prie apeliantės. Skunde E. R. teigia, kad ne tik ji šoko muštis, bet ir ją nukentėjusioji apdraskė, suplėšė rūbus, tą gali patvirtinti tyrėjas, kuris matė apeliantę po konflikto ir klausė, ar ši turės pretenzijų dėl A. V. elgesio, bet apeliantė atsisakė. Mano, kad dėl kilusio konflikto yra kaltos abi, tiek ji, tiek ir pati nukentėjusioji. E. R. prašo atsižvelgti, kad po ankstesnio arešto atlikimo ji susirado darbą pas ūkininkę, gerai dirba ir nenori prarasti šio darbo, nes bus sunku vėl jį susirasti, todėl prašo paskirtą areštą pakeisti į kitą, švelnesnę bausmę, namų areštą (laisvės apribojimą) ar baudą, kad galėtų toliau dirbti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde nuteistoji veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jai paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nusikalstamą veiką kvalifikavo teisingai. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas nuteistajai bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino nuteistosios asmenybę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes.
7.1. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl bausmės rūšies parinkimo, ir su tokiu teismo sprendimu aukštesnysis teismas visiškai sutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. R. anksčiau šešis kartus teista už įvairius tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą, jai už ankstesnius nusikaltimus teismas buvo skyręs ir su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau ji ir toliau pažeidinėjo įstatymus. Nusikaltimą, už kurį nuteista skundžiamu nuosprendžiu, ji padarė praėjus vos dviem dienom po arešto atlikimo. Nuteistoji ne kartą bausta ir administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad E. R. padaryti nusikaltimai yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jos elgesys, ir kad nuteistoji akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, kas apylinkės teismui leido pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nors apeliantė ištekėjusi, šiuo metu dirba, tačiau aukščiau paminėtos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jai švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas E. R. bausmės rūšį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.
7.2. Nustatant parinktos bausmės dydį, teismas taip pat išsamiai ir nuosekliai įvertino visas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką nuteistoji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui, kas pagrįstai buvo pripažinta kaip jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pažymėtina, kad ir ankstesnius nusikaltimus ji dažniausiai padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Kaip jau minėta, teismas nenustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių. BK 61 straipsnio nuostatos nurodo, kad bausmės dydį teismas nustato įvertinęs, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos jos reikšmę, jų kiekį, jų pobūdį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Apylinkės teismas, įvertinęs, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra ją lengvinančių bei atsižvelgęs į aukščiau paminėtas padarytas nusikalstamas veikas bei nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, paskyrė jai bausmę, mažesnę už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl mažinti šią bausmę dar labiau nėra teisinio pagrindo.
7.3. Baudžiamoji byla teismui buvo perduota prokuroro pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, nes įtariamoji ikiteisminio tyrimo metu kaltę pilnai pripažino. Proceso dalyviams sutikus, byla teisme buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Tačiau, kaip matyti iš E. R. pozicijos teisme, ji savo kaltę pripažino tik iš dalies, ginčijo kai kurias ikiteisminio tyrimo metu nustatytas ir tuo metu jos pripažintas aplinkybes, dėl ko teismui reikėjo papildomai kviesti liudyti asmenis neaiškumams pašalinti, todėl apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nėra E. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir todėl netaikė jos atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatų bei paskirtos bausmės nemažino vienu trečdaliu.
8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Aptartos aplinkybės rodo, kad švelnesnės bausmės paskyrimas nebūtų pakankamai efektyvi priemonė sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir jis nebūtų pakankamai nubaustas. Nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį E. R. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios E. R. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.