Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1170/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-06
Bylos Nr.: 2A-1170/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00514-2010-4
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas pakeistas.

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Rasa Gudžiūnienė, Alvydas Poškus
Ieškovas: A. T.
Atsakovas: Latvijos draudimo bendrovės AAS „Balva“, SIA „Transtek“, A. S.

Kategorijos

44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
73.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1170/2013Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00514-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4; 73.2.6 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ir atsakovo Latvijos draudimo bendrovės AAS „Balva“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovams Latvijos draudimo bendrovei AAS „Balva“, SIA „Transtek“, A. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo bei baudžiamosios bylos proceso išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilęs ginčas dėl žalos padarytos eismo įvykio metu atlyginimo.

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priteisti 110 594,96 turtinės žalos atlyginimą iš Latvijos draudimo bendrovės AAS „Balva“; 148 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš Latvijos draudimo bendrovės AAS „Balva“ ir SIA „Transtek“; iš A. S. prašo priteisti 2 710 Lt proceso išlaidas, turėtas baudžiamojoje byloje Nr.1-11-64/2010, kurioje šis buvo nuteistas 2010 m. balandžio 27 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, t.y. A. S. buvo pripažintas kaltu dėl 2005 rugpjūčio 20 d. apie 14 val.30 min. kelio Ryga –Kaliningradas eismo įvykio, kurio metu ieškovei buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodo, kad civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, jai pripažįstant teisę į ieškinio dėl A. S. nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo patenkinimą, nurodant kreiptis civilinio proceso tvarka. Dėl padarytos žalos atsirado deliktinė prievolė, o jos atsakomybės subjektas yra juridinis asmuo, kaltinamojo darbdavys - padidinto pavojaus šaltinio valdytojas –savininkas SIA „Transtek“. Kadangi transporto priemonė buvo drausta Latvijos draudimo bendrovėje AAS „Balva“, tai šiems abiems atsakovams –draudikui ir draudėjui (žalą padariusiam asmeniui) atsiranda pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą, neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų, o draudėjas turi atlyginti žalą visiškai, t.y. jei jos visos nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas atsakingas asmuo. Ieškovė nurodė, kad jai draudimo bendrovė išmokėjo neturtinę žalą 1 726,40 Lt bei turtinę žalą 19,92 Lt už vaistus. Mano, kad draudiko atžvilgiu turėtų būti taikoma Latvijos teisė (CK 1.37 str. 6 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo Latvijos draudimo bendrovės AAS „Balva“ 25 348,60 Lt turtinės ir 530,81 Lt neturtinės žalos atlyginimui; iš SIA „Transtek“ 47 742,79 Lt neturtinės žalos; bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį A. S. atžvilgiu atmetė. Nurodė, kad žala ieškovei padaryta dėl nusikalstamų nuteistojo A. S. veiksmų. Šie veiksmai pasireiškė Kelių eismo taisyklių pažeidimu, sukėlusiu autoavariją, kurios metu buvo sunkiai sutrikdyta ieškovės sveikata. Neteisėti veiksmai, padaryti A. S. vykdant darbines pareigas Latvijos įmonėje SIA „Transtek“, kuris atsako už ieškovui padarytą žalą kaip transporto priemonės valdytojas ir kaip asmuo samdantis darbuotojus, esant darbuotojo kaltei. Minėta transporto priemonė Latvijos draudimo bendrovės AAS „Balva“ buvo drausta įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos turtinės bei neturtinės žalos dydžio iš atsakovo Latvijos draudimo bendrovės AAS „Balva“, vadovavosi Latvijos Seimo 2004 m. balandžio 7 patvirtintame „Sausumos kelių transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme“ bei 2005 m. gegužės 17 d. Ministrų kabineto patvirtintose taisyklėse Nr. 331 „Taisyklės dėl draudimo atlyginimo dydžio ir apskaičiavimo tvarkos už asmeniui padarytą neturtinę žalą“ nustatytais atlygintinais turtinės ir neturtinės žalos dydžiais.

Teismas priteisė įrodytą 25 348, 60 Lt sumą turtinės žalos atlyginimui iš draudimo bendrovės, nes ši suma neviršijo aukščiau minėtame įstatyme nustatyto garantinio limito. Gydymuisi ir pagerintam maistui priteisė 519,86 Lt sumą, išskaitant draudimo bendrovės sumokėtą 19,92 Lt žalos atlyginimą, laikydamas ją protinga ir pagrįsta, atsižvelgęs į baudžiamojoje byloje pateiktus kasos kvitus 377,58 Lt sumai bei tikimybe, kad ieškovė dėl eismo įvykio galėjo patirti daugiau išlaidų nei pateikta įrodymų, nes esant tokiam kūno sužalojimui ji pagrįstai visą dėmesį skyrė savo sveikatos būklei (pagijimui), o ne rinkdama turėtas išlaidas pateisinančius dokumentus. Ieškovė patyrė papildomų pašto išlaidų 4,54 Lt dėl dokumentų siuntimo į netekto darbingumo nustatymo tarnybą Šiaulių mieste. Teismas pripažino, kad ieškovė galėjo išleisti 1 500 Lt kelionėms pas gydytojus dėl gydymosi, dėl neįgalumo nustatymo, vykimo protezuoti koją. Teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų dydį, atsižvelgė į tai, kad ieškovė iki sužalojimo nedirbo, į jos netekto nedarbingumo lygį, kintantį mėnesį algos dydį, gyventojų pajamų ir neapmokestinamą pajamų dydį, taip pat į gautas pašalpas iš valstybės. Tokiu būdu, atsižvelgęs į 2005 m. balandžio 9 d. iki bylos nagrinėjimo metu laikotarpiu pasikeitusius minimalios mėnesinės algos, neapmokestinamojo pajamų dydžio bei gyventojų pajamų mokesčio dydžius, nustatė, kad ieškovei per šį laikotarpį priklauso gauti, atsižvelgiant į jos darbingumo netekimo procentą, jo kitimą, 33 789,42 Lt (t. y. 2005 metais 1 425,54 Lt, 2006-4 118,10 Lt, 2007- 4 506,29 Lt, 2008– 4 519,68 Lt, 2009 m., 2010m., 2011m. - po 4 953,30Lt , 2012 m. - 4 359,91 Lt.). Įskaičius iš valstybės nuo 2005 m. rugpjūčio mėnesio gautus 10 590,22 Lt, teismas konstatavo 23 199,20 Lt negautų pajamų sumą. Teismas sprendė, kad nėra žinomos būsimos ieškovės pajamos, o priteisti pajamų praradimo periodinėmis išmokomis ieškovė neprašė, todėl negautų pajamų nuo 2013 m. iki pensinio amžiaus netenkino. Likusių reikalavimų dėl turtinės žalos priteisimo netenkino kaip neįrodytų.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė, kad ieškovė patyrė ne tik didelius fizinius skausmus, bet ir dvasinius pergyvenimus, kurie esant patirtai traumai tęsiasi toliau. Dėl traumos (dalies kojos amputacijos, kojos protezavimo) ji negali gyventi visaverčio aktyvaus gyvenimo, dėl to pasikeitė jos gyvenimas, nes dėl judėjimo apribojimo iš dalies turi būti aptarnaujama artimųjų, ieškovei padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, atsirado nepataisomos pasekmės, ji patyrė eilę operacijų bei skausmingas medicinines procedūras, kurį laiką galėjo judėti tik invalido vežimėlyje, kas ją darė bejėge, traumavo psichologiškai. Taip pat dėl traumos pobūdžio sumažėjo bendravimo galimybės, apribotas darbo veiklos pasirinkimas, atsirado baimė dėl ateities. Medikai ieškovei iš pradžių buvo nustatę 30 procentų, nuo 2007 m. spalio 23 d. - 45 procentus darbingumo. Nustatant žalos dydį atsižvelgė, kad žala buvo padaryta dėl neatsargumo, į teismų praktikoje vyraujančius minimalius bei maksimalius neturtinės žalos dydžius panašių sužalojimų atvejais eismo įvykio metu, išskaičiavo atsakovo Latvijos draudimo bendrovės AA “Balva” išmokėtą 1 726,40 Lt draudimo išmoką dėl neturtinės žalos, todėl sprendė, kad 50 000 Lt suma atitiktų abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal galiojusius žalos padarymo metu Latvijos draudimo įstatymus, ieškovei paskaičiuotinas neturtinės žalos dydis yra 455 latų (2 257,21 Lt). Kadangi draudimo įmonė ieškovei išmokėjo 1 726,40 Lt, iš draudimo įmonės papildomai priteista 530,81 Lt. Likusi suma 47 742,79 Lt priteista iš SIA „Transtek“. Teismas atmetė ieškovės prašymą priteisti patirtas baudžiamajame procese bylinėjimosi išlaidas, motyvuodamas tuo, kad šis reikalavimas nėra perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, jis yra procesinio, o ne materialinio pobūdžio, todėl turėjo būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė A. T. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo priteisti iš Latvijos draudimo bendrovės AAS „Balva“ pirmosios instancijos teismo nepriteistą 93 605 Lt turtinės žalos dalį arba periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 485 Lt iki ieškovės pensijos, t.y. 2029 m. sausio 24 d., taip pat priteisti iš Latvijos draudimo bendrovės AAS „Balva“ ir SIA „Transtek“ pirmosios instancijos teismo nepriteistą 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dalį bei bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 16-18). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismas turėjo išspręsti ieškovės reikalavimus dėl negautų pajamų iki pensinio amžiaus, nes apeliantės sužalojimas yra tokio pobūdžio, dėl kurio asmenų sužalota sveikata nepasikeičia ir darbingumas neatsistato. Skaičiuojant, kad ieškovė būtų uždirbusi minimalų atlyginimą 800 Lt, o šiuo metu gauna 315 Lt socialinę pašalpą, per laiką nuo 2013 m. iki pensijos (liko 16 metų 1 mėnuo arba 193 mėnesiai) iš viso negautos pajamos sudaro 93 605 Lt (800-315)*193), kurios teismo nuožiūra galėtų būti priteistos ir periodinėmis išmokomis.

2. Teismas neįvertino, kad apeliantė visą gyvenimą jaus nepatogumus, kad ieškovė gyvena kaime, kuriame niekas nėra pritaikyta, todėl nuolat patiria didelį diskomfortą, jaudulį nes negali tinkamai aptarnauti savęs. Teismo minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2010 priteista didesnė suma nei apeliantei, nors jos sužalojimai sunkesni.

Atsakovas Latvijos draudimo bendrovė AAS „Balva“ (toliau-apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 26 d. sprendimą ir ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovo Latvijos draudimo bendrovės AAS „Balva“ atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 30-33). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Nustatant atlygintos žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į įvykio vietos valstybės teisės aktų reikalavimus, t.y. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir 2004 m. birželio 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių nuostatas. Šis reikalavimas įtvirtintas 2002 m. gegužės 30 d. Biurų tarybos patvirtintuose Vidaus tvarkos taisyklėse.

2. Apeliantei priteistas turtinės žalos dydis pažeidžia kompensacijos tikslą, sudaro sąlygas jai nepagrįstai praturtėti, nes nukentėjusioji iki įvykio daug metų nedirbo, įrodymų apie jos pagrįstą tikėjimąsi užsiimti veikla pagal įgytą kirpėjos specialybę ir iš to gauti pajamų nebuvo pateikta, todėl reikalavimas priteisti su darbo santykiais susijusias pajamas yra visiškai nepagrįstas.

3. Teismas peržengė ieškinio ribas, nes apeliantė negrindė savo reikalavimų aplinkybe apie viešųjų darbų atlikimą iki įvykio ir už tai mokamą minimalų užmokestį. Po įvykio apeliantė atsisakė bedarbių rėmimo programos jai siūlomo profesinio mokymo, kas rodo, kad išlaikė tokias pat galimybes kaip prieš įvykį, nesiėmė priemonių pagerinti savo turtinę padėtį bei sumažinti galimą žalą.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti (t. 3, b. l. 54-56). Atsikirtimus grindžia šiais argumentais.

1. Apelianto argumentai dėl taikytinos teisės nepagrįsti. Vadovaujantis CK 1.37 straipsnio 6 dalimi, 1.44 straipsniu bei 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencija dėl eismo įvykiams taikytos teisės bei Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos bei Latvijos Respublikos sutartimi „Dėl teisinės pagalbos santykių“, draudimo sutartimis taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta teisė.

2. Viso proceso metu, kuris užtruko du metus tiek teismas, tiek ieškovė išsamiai ne kartą analizavo bei įrodė teismo sprendime nurodytas aplinkybes apie tai, kad ieškovė iki sužalojimo dirbo viešuosius darbus, už kuriuos gaudavo minimalų darbo užmokestį, bei tai, kad iki įvykio tikėjosi užsiimti veikla pagal įgytą kirpėjos specialybę.

Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 59-60). Atsikirtimus grindžia šiais argumentais.

1. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti realų apeliantės pasiruošimą dirbti kirpėjos darbą iki įvykio ir iš to gauti pajamų.

2. Apeliantė nepagrindė, kokiu pagrindu reikalauja priteisti neturtinę žalą iš abiejų atsakovų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl jo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad 2005 rugpjūčio 20 d. atsakovas A. S., vairuodamas atsakovui juridiniam asmeniui SIA „Transtek“ priklausančią transporto priemonę, eismo įvykio metu sunkiai sužalojo apeliantę (ieškovę), dėl ko jai buvo amputuota kairė blauzda viršutiniame trečdalyje. Autoįvykio metu A. S. su atsakovu SIA „Transtek“ siejo darbiniai teisiniai santykiai ir pastarojo naudai įvykio metu jis dirbo. Ši įmonė autoavarijoje dalyvavusį automobilį buvo apdraudusi Latvijos draudimo bendrovėje AAS „Balva“ privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu. Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu dėl autoįvykio ir nuteistas. Apeliantės civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliktas nenagrinėtu.

Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka apeliantė A. T. prašė priteisti 110 594,96 Lt turtinės žalos atlyginimą iš Latvijos draudimo bendrovės AAS „Balva“ ir 148 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš Latvijos draudimo bendrovės AAS „Balva“ ir SIA „Transtek“. Teismas šiuos reikalavimus tenkino iš dalies, priteisdamas apeliantei iš atsakovo Latvijos draudimo bendrovės AAS „Balva“ 25 348,60 Lt turtinės ir 530,81 Lt neturtinės žalos atlyginimui; iš SIA „Transtek“ 47 742,79 Lt neturtinės žalos.

AAS „Balva“ skundas netenkintinas, A. T. skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl taikytinos teisės

Apeliantas skundu kelia nagrinėjamam ginčui taikytinos teisės klausimą, kuris aktualus apibrėžiant draudiko atlygintinos žalos dydžio ribas. Nurodo, kad reikalavimas, nustatant atlygintinos žalos dydį, atsižvelgti į įvykio vietos valstybės teisę yra įtvirtintas 2002 m. gegužės 30 d. Biurų tarybos patvirtintose Vidaus tvarkos taisyklėse bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 m. gegužės 17d. redakcija) 14 straipsnio 3 dalyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, draudiko pareigas nustato ne deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės, o teisės normos, reglamentuojančios draudimo santykius, taip pat draudimo sutartis. CK 1.37 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta teisė. Kadangi nagrinėjamu atveju draudikas yra Latvijos draudimo bendrovė AAS „Balva“, kurios nuolatinė verslo vieta yra Latvijos Respublikoje, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai vadovavosi Latvijos Seimo patvirtintu „Sausumos kelių transporto priemonių savininkų civilinės teisinės atsakomybės privalomuoju draudimo įstatymu“. Tuo tarpu apelianto nurodytos teisės normos šiuo atveju neturi pirmumo prieš CK 1.37 straipsnio 6 dalį. Apskritai CK 1.3 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad esant šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Šiuo atveju CK normos nesuteikia pirmenybės nei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, nei, juolab, apelianto minimoms 2002 m. gegužės 30 d. Biurų tarybos patvirtintoms Vidaus tvarkos taisyklėms, kurios iš esmės yra skirtos paties Biuro tarybos vidinės veiklos administravimo ir organizavimo santykių sureguliavimui. Pastebėtina, kad apeliantas, grįsdamas byloje taikytiną teisę, vadovaujasi ne eismo įvykio metu galiojusia Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo redakcija, o 2007 m. gegužės 17 d. šio įstatymo redakcija, be to, bet kuriuo atveju apelianto nurodoma 14 straipsnio 3 dalis reglamentuoja ne taikytiną teisę sprendžiant atlygintinos žalos dydžio klausimus, o draudimo įmonės atstovo pretenzijoms nagrinėti veiklos dėl žalos nustatymo tvarkos bei procedūrų ir išmokos mokėjimo klausimus, t.y. procedūrinio pobūdžio klausimus.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003). Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė patyrė ne tik didelius fizinius skausmus, bet ir besitęsiančius dvasinius pergyvenimus, nes dėl traumos (dalies kojos amputacijos, kojos protezavimo) ji negali gyventi visaverčio aktyvaus gyvenimo, dėl to pasikeitė jos gyvenimas: dėl judėjimo apribojimo iš dalies turi būti aptarnaujama artimųjų, atsirado nepataisomos pasekmės, ji patyrė eilę operacijų bei skausmingas medicinines procedūras, kurį laiką galėjo judėti tik invalido vežimėlyje, kas ją darė bejėge, traumavo psichologiškai. Taigi apeliantės skunde nurodomos aplinkybės, kad ji patiria didelį diskomfortą, nes negali pati savęs aptarnauti, todėl tapo priklausoma nuo kitų asmenų, pirmosios instancijos teismo sprendime jau yra aptartos bei įvertintos nustatant neturtinės žalos dydį.. Kaip jau minėta aukščiau, neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantės patirtos neturtinės žalos dydį, rėmėsi ir kasacinio teismo praktika baudžiamosios bylose, pagal kurią minimalus priteisiamas neturtinės žalos dydis, kai žala padaryta BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta nusikalstama veika, esant panašioms aplinkybėms ir padariniams, yra 7 000 Lt, maksimalus – 100 000 Lt, vidutinis – 50 000 Lt. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad teismo komentuojamoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2010, kurioje priteistas neturtinės žalos dydis siekia 65 000 Lt, nukentėjusioji patyrė mažesnius sužalojimus nei apeliantė. Be abejonės, kiekvienoje byloje sužalojimų pobūdis nėra ir negali būti analogiškas, kiekviena situacija individuali kaip ir jos metu patirtų sveikatos sužalojimų pobūdis, tačiau minėtoje byloje nukentėjusiajai taip pat buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl daryti išvadą, kad jos sužalojimai buvo lengvesni nei apeliantės nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo, juolab, kad minėtoje byloje nukentėjusiosios netekto pastovaus darbingumo laipsnis yra didesnis (siekia 60 procentų, kai tuo tarpu apeliantei nustatytas 55 procentų netektas nedarbingumas). Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti, žala įvertinta motyvuotai, taikant sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis), taip pat proporcingai atsižvelgiant į pažeistų vertybių svarbą bei kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu apeliantės skundo argumentai neteikia pakankamo pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį, todėl apeliantės skundo argumentai dėl neturtinės žalos dydžio nepagrįstumo atmetami.

Dėl negautų pajamų

Apeliaciniais skundais kvestionuojama skundžiamu sprendimu priteista turtinė žala negautų pajamų forma ir jos dydis. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas šį ieškinio reikalavimą, priteisė apeliantei iš AAS „Balva“ 23 199,20 Lt negautų pajamų už laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio 20 d. - 2012 m. Likusios reikalavimų dalies netenkino, motyvuodamas tuo, kad nėra žinomos būsimos apeliantės pajamos, ji neprašė priteisti pajamų periodinėmis išmokomis. Apeliaciniame skunde apeliantas (AAS „Balva“) nurodo, kad ši reikalavimo dalis apskritai atmestina, o apeliantė (A. T.) mano, kad jai turėjo būti priteistas žalos atlyginimas (negautos pajamos) iki jos pensinio amžiaus.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Aiškindamas ir taikydamas CK 6.283 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, kasacinis teismas yra nurodęs, kad žala sveikatai nustatoma negautų pajamų, kurių asmuo negavo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009 yra nurodęs, kad negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį.

Minėta, kad apeliantei iš apelianto - draudiko priteista 23 199,20 Lt negautų pajamų už 2005-2012 m. m. laikotarpį. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl priteistos turtinės žalos negautų pajamų už paminėtą laikotarpį forma dydžio, tačiau apeliantas AAS „Balva“ mano, kad apeliantė apskritai neturi jokio teisinio pagrindo į turtinės žalos atlyginimą, nes ji iki įvykio daug metų nedirbo, o įrodymų apie jos pagrįstą tikėjimąsi užsiimti veikla pagal įgytą kirpėjos specialybę ir iš to gauti pajamų nebuvo pateikta. Teisėjų kolegija atmeta tokio pobūdžio argumentus - ieškinys yra pareikštas imant pagrindu minimalią mėnesinę algą, taigi, tokią sumą apeliantė iš esmės pagrįstai galėjo tikėtis gauti dirbant bet kurį darbą. Juo labiau, kad nors apeliantė įvykio dienai iš tikrųjų nedirbo, tačiau iki sužalojimo 3 mėnesius atliko viešuosius darbus ir gavo minimalų darbo užmokestį (t. 1, b. l. 197-199). Šiame kontekste paminėtina, kad teisminėje praktikoje sužalojimo metu nedirbusiam asmeniui teisė į žalos atlyginimą negauto darbo užmokesčio pavidalu yra pripažįstama (ir netgi ne nuo minimalios mėnesinės algos, o nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2007). Todėl atsižvelgiant į tai, jog už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl nepagrįstai priteistų už laikotarpį nuo sveikatos sužalojimo dienos 2005 m. negautų dėl netekto darbingumo pajamų. Nesant ginčo dėl priteistos turtinės žalos, susijusios su darbingumo netekimu, už laikotarpį iki 2012 m. apskaičiavimo tvarkos ir dydžio skundžiamame sprendime, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, išsamiau dėl apskaičiuotos 23 299,20 Lt negautų pajamų sumos nepasisako, juo labiau, kad iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, jog teismas įvertino netekto darbingumo laipsnį, išskaičiuotinus mokesčius.

CK 6.288 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos periodiniais mokėjimais arba vienkartine pinigų suma. Taigi, pagal šios normos turinį žalos atlyginimo apskaičiavimo tvarką ir atlyginimo būdą pasirenka nukentėjusysis (ieškovas), t.y. pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką yra ieškovo teisė ir pareiga. Ieškinio reikalavimas nusako, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama, apibrėžia bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Todėl pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad apeliantė neprašė priteisti negautų pajamų periodinėmis išmokomis, nėra žinomos būsimos jos pajamos, savaime nėra pagrindas dėl to apskritai netenkinti jos ieškinyje reikšto reikalavimo dėl vienkartinės pinigų sumos priteisimo, nes teisę pasirinkti savo galimai pažeistos teisės gynybos būdą priklauso ieškovui. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų, nes jai iki 2024 m. sausio 23 d. yra nustatytas pastovus prarasto nedarbingumo lygis (55 proc.), kas sudaro prielaidas preziumuoti jos negautinas pajamas iki 2024 m. sausio 23 d. prarasto nedarbingumo dalimi minėtu laikotarpiu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

Nagrinėjamu atveju apeliantė ieškiniu prašė negautų pajamų nuo sužalojimo dienos iki pensijos, skaičiuojant jas nuo 800 Lt minimalaus mėnesinio atlyginimo, į šią sumą įskaitant jos gaunamą 315 Lt dydžio socialinę pašalpą. Minėta, kad po sužalojimo apeliantei iki 2007 spalio 23 d. buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, o nuo 2007 m. iki spalio 23 d. iki 2024 m. sausio 23 d. netektas darbingumas 55 procentai. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai apskaičiuoja mėnesines negautas pajamas principu 800 Lt minus 315 Lt, nes neatsižvelgia į tai, kad jai nėra nustatytas 100 proc. darbingumo netekimas, ji šiuo metu yra netekusi 55 proc. darbingumo, į ką ir pirmosios instancijos teismas, priteisdamas turtinę žalą, pagrįstai atsižvelgė.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, apeliantei priteistas turtinės žalos negautų pajamų forma dydis už 2005 - 2012 m. m. laikotarpį. Todėl apskaičiuojant apeliantei negautas pajamas prarasto darbingumo atveju iki 2024 m. sausio 23 d. imamas laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 23 d., t.y. iki jai nustatytas prarastas pastovus darbingumo lygis. Apeliantė ieškiniu negautinas pajamas prašė skaičiuojant imant minimalų 800 Lt darbo užmokestį, todėl netektas darbingumo lygis negautinų pajamų forma apskaičiuotinas atsižvelgiant į šią sumą, iš jos atskaičius valstybei mokėtinus mokesčius bei apeliantės gautas pajamas. Neapmokestinamas pajamų dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. yra 470 Lt. Bylos nagrinėjimo dienai nuo 2009 m. sausio 1 d. visoms pajamoms, nustatytas vienodas — 15 procentų dydžio pajamų mokesčio tarifas. Gyventojai nuo jiems priskaičiuoto mėnesinio darbo užmokesčio (atlyginimo) moka 9 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Todėl, apskaičiuojant apeliantės negautas pajamas atsižvelgtina į šiuos iš darbo užmokesčio atskaitomus mokesčius, taip pat į jos gaunamas pašalpas iš valstybės (315 Lt mėnesiui) bei netekto darbingumo procentą (55 procentai). Tokiu atveju nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. negautos pajamos prarasto darbingumo atveju sudaro 7 679,76 Lt (800 Lt - 470 Lt neapmokestinamos pajamos=330 Lt apmokestinamos pajamos*15 proc. pajamų mokestis=49,5 Lt pajamų mokestis + 72 Lt socialinio draudimo 9 proc. dydžio įmoka= 121,5 Lt išskaitytinų mokesčių; 800 Lt-121,5 Lt =678,5 Lt *55 proc. netekto darbingumo=373,18Lt negauta pajamų dalis - 315 Lt pašalpa =58,18 Lt*132 mėn.=7 679,76 Lt), o už 2014 m. sausio mėnesio 23 dienas apeliantei priklauso, atsižvelgiant į tai, kad bendrai metuose mėnesiai vidutiniškai turi 30 dienų, 44,60 Lt (58,18 Lt/30 d.*23 d.). Taigi apeliantei už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 23 d. priteistinos negautos pajamos 7 724,36 Lt.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl turtinės žalos priteisimo keistinas, padidinant priteistiną bendrą turtinės žalos dydį iki 33 603,77 Lt. Ši suma neviršija Latvijos Respublikos Sausumos kelių transporto priemonių savininkų civilinės teisinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyto draudėjo atsakomybės garantinio limito, todėl ji visa priteistina iš apelianto - draudimo bendrovės (t. 2, b. l. 114).

Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiamai bylai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi apeliantė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, šios bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose priteistinos iš atsakovų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju nuo patenkintų reikalavimų dalies (33 603,77 Lt) pirmosios instancijos teisme iš apelianto draudimo bendrovės AAS „Balva“ priteistinas pirmosios instancijos teisme žyminis mokestis sudaro 1 008,11 Lt, apeliacinės instancijos teisme (nuo 7 724,36 Lt) - 232 Lt.

Apeliantė bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme patyrė 1 210 Lt išlaidų dėl atstovavimo bei 290 Lt vertimo išlaidų, kurias prašo priteisti (1 t., 211–213 b. l.). Apeliantės pareikšti reikalavimai patenkinti 31,42 procento, todėl, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš apelianto AAS „Balva“ pirmosios instancijos teisme priteistos apeliantei atstovavimo išlaidos padidintinos 3 proc. (nuo pirmosios instancijos teismo 28,43 proc.) ir būtų 124,55 Lt, o vertimo išlaidos – atitinkamai 29,84 Lt.

Atitinkamai 3 proc. padidintinos iš atsakovo AAS „Balva“ pirmosios instancijos teisme priteista išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma iki 18,36 Lt, valstybės patirtų vertimų išlaidų suma – iki 140,27 Lt.

Atsakovo atstovė PZU Lietuva prašė priteisti 486,16 Lt kelionės išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (t. 1, 209–210 b. l., 2 t.174-175 b.l. ). Atsakovo atstovui priteistinos kelionės išlaidos, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (68,52 proc.) ir tai sudaro 333,39 Lt.

Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų vertimo išlaidos iš biudžeto lėšų sudaro 305,9 Lt (158,70 Lt +105,8 Lt+ 41,40 Lt) (t. 3, b. l. 28, 64, 65, 73, 74), antrinės teisinės pagalbos apeliantei teikimo išlaidos sudaro 1 433,45 Lt (320 Lt +560 Lt + 553,45 Lt) (t. 3, b. l. 29, 53, 78). Proporcingai patenkintai apeliantės skundo daliai, t.y. 4 proc., (prašė priteisti 193 605 Lt, o priteisiama 7 724,36 Lt) iš apelianto AAS „Balva“ priteistina 7,74 Lt procesinių dokumentų vertimo ir 57,33 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. sprendimą dalyje pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo AAS „Balva“ 33 072,96 Lt turtinės žalos ir 530,81 Lt neturtinės žalos, viso 33 603,77 Lt žalos, 124,55 Lt atstovavimo išlaidų bei 29,84 Lt vertimo išlaidų ieškovei A. T. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo SIA „Transtek“ 47 742,79 Lt neturtinės žalos ir 223,08 Lt atstovavimo išlaidų bei 53,47 Lt vertimo išlaidų ieškovei A. T..

Likusioje dalyje ieškinį atsakovams AAS “Balva“, SIA „Transtek“ atmesti.

Ieškinį atsakovui A. S. atmesti.

Priteisti iš atsakovo AAS „Balva“ 1 008,11 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš ieškovės A. T. atsakovo AAS „Balva“ atstovui PZU Lietuva (duomenys neskalbtini) 333,39 Lt kelionės išlaidų.

Priteisti iš atsakovo AAS “Balva“ 140,27 Lt vertimo išlaidų valstybei ir 18,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš SIA „Transtek“ 32,89 Lt procesinių dokumentų siuntimo ir 251,25 Lt vertimo išlaidų valstybei.“

Priteisti valstybei iš atsakovo AAS „Balva“ 232 Lt žyminio mokesčio, 7,74 Lt procesinių dokumentų vertimo ir 57,33 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėDanguolė MartinavičienėAlvydas Poškus