Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutarties D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūno 2007 m. vasario 27 d. nutarimu D. A. , pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 5 dalį, 130² straipsnio pastabą ir 130² straipsnį paskirta 1300 litų bauda, pažeidimą įvertinant 8 balais, ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 10 mėnesių. Administracinė nuobauda skirta už tai, kad D. A. 2007 m. vasario 23 d., 21 val. 56 min., Šilutės rajone, Kulėšų kaime, vairavo automobilį viršydama nustatytą greitį 56 km/h. Esant maksimaliam leistinam 50 km/h greičiui, važiavo 106 km/h greičiu.

II.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė pakeisti Šilutės rajono policijos komisariato pareigūno 2007 m. vasario 27 d. nutarimą, panaikinant nutarimo dalį, kuria paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 10 mėnesių. Skunde nurodė, kad kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, tačiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neigiamai atsilieps jos ir šeimos narių gyvenimui, finansinei padėčiai, nes netektų pragyvenimo šaltinio (vadybininkės darbo, kuriam reikia turėti teisę vairuoti transporto priemones). Be to, gyvena kartu su sunkiai sergančiais asmenimis (močiute ir broliu), todėl jai tenka jais rūpintis, vežti į gydymo įstaigas.

III.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas atitinka įstatymų reikalavimus, veika kvalifikuota teisingai. Skirdamas nuobaudą, pareigūnas paskyrė baudą pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, teisingai įvertino pažeidimą 8 balais. Kadangi D. A. jau turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, kur pažeidimas įvertintas 6 balais, pareigūnas pagrįstai taikė ATPK 130² straipsnio pastabą, paskirdamas administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Teismas taip pat pastebėjo, kad D. A. daugiau nei dvigubai viršijo leistiną važiavimo greitį gyvenvietėje, tuo sukėlė grėsmę tiek sau pačiai, tiek kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei ir turtui.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. A. sutinka, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir vairavo viršydama leistiną greitį 56 km/h, t. y. važiavo 106 km/h greičiu, kai leistinas greitis buvo 50 km/h. Tačiau apeliaciniame skunde ji teigia, kad tai buvo daroma būtinojo reikalingumo situacijoje, nes broliui buvo užėjęs priepuolis, todėl skubėjo namo, kad jis galėtų išgerti vaistus.

ATPK 17 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad apeliantės argumentai, kad ji viršijo leistiną greitį dėl brolį ištikusio priepuolio (būtinojo reikalingumo), nėra pakankamai pagrįsti, todėl atmestini. Visų pirma, šie argumentai ir su tuo susijusios aplinkybės nėra paminėtos nei administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame ji įrašė savo pasiaiškinimą dėl padaryto pažeidimo, nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Šią versiją ji iškėlė tik teismo posėdžio metu. Be to, nei teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde ji taip ir nenurodo, kokios konkrečios ligos priepuolis ištiko jos brolį, kokių vaistų jam reikėjo, kas galėtų patvirtinti jos teiginius. Atsižvelgdama į paminėtą, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apeliantė administracinį teisės pažeidimą padarė dėl būtinojo reikalingumo.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad, pirma, apeliantė padarė itin šiurkštų ir pavojingą administracinį teisės pažeidimą, nes gyvenamojoje vietovėje vairavo automobilį ženkliai viršydama leistiną greitį. Tuo ji sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Antra, ji jau ne kartą bausta už administracinius teisės pažeidimus kelių transporto srityje. Be to, ji nėra sumokėjusi dalies jai paskirtų piniginių baudų. Tai neigiamai apibūdina jos asmenybę, rodo, kad ankstesnės nuobaudos nepasiekė įstatymo keliamų tikslų (ATPK 20 straipsnis). Trečia, apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantei yra būtina darbo tikslais, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, galinčia sąlygoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą, kadangi asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio išskirtinio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ketvirta, vairuotoja, prieš darydama Kelių eismo taisyklių pažeidimą, turėtų numatyti galimas neigiamas pasekmes kilsiančias jai (jos galimybei dirbti tam tikrą darbą) ar jos artimųjų ratui (jos šeimai) dėl tokio neteisėto elgesio, todėl pati visų pirma ir turėtų prisiimti tokių neigiamų pasekmių riziką. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės ir jos šeimos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Atsižvelgdama į paminėtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinė nuobauda apeliantei paskirta pagrįstai ir teisėtai, ji yra adekvati jos padaryto pažeidimo pobūdžiui, jo pavojingumui, atitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus, o taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. A. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.