Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimo G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) IT vadybininko pareigas ir privalėdamas vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, įmonės įstatais, pareiginėmis instrukcijomis, vadovo įsakymais, bendromis įmonės darbo taisyklėmis (IT vadybininko 2009 m. rugpjūčio 1 d. pareiginių instrukcijų 6 punktas), taip pat būdamas atsakingas už lošimo įrenginių eksploatavimą, lažybų transliacijų organizavimą, partnerių teikiamų lažybų paslaugų sistemų integravimą į UAB (duomenys neskelbtini) sistemą, atitinkamų UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių tinklapių funkcionalumo užtikrinimą (UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014 m. sausio 2 d. įsakymas), taigi būdamas atsakingas ir už Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) reikalavimų laikymąsi, neužtikrino, kad bendrovė, kurioje jis dirba, savo veikloje laikytųsi azartinių lošimų organizavimo tvarkos, t. y.: bendrovė 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 4-7 d., 11 d., 15 d., 19 d., 2015 m. birželio 1 d., 10 d. ir 17 d., jai priklausančioje interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), organizavo lažybas, t. y. siūlė lažintis, priėmė statymus ir išmokėjo laimėjimus už elektroninio prietaiso atsitiktiniu būdu parenkamus šunų ir žirgų lenktynių lažybų įvykius. Toks bendrovės naudojamas elektroninis prietaisas atitinka ALĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą lošimo įrenginio sąvoką (lošimo įrenginys – lošimo automatas, taip pat kitas elektroninis arba mechaninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai). Bendrovė, pažeisdama ALĮ nustatytą tvarką ir Priežiūros tarnybos nustatytus reikalavimus, organizavo lažybas už šunų ir žirgų lenktynių lažybų įvykius, eksploatuodama lošimo įrenginius: 1. Kurių tipai nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinti ir įrašyti į Lietuvos lošimo įrenginių registrą Vyriausybės nustatyta tvarka, nors toks reikalavimas yra nustatytas ALĮ 16 straipsnio 1 dalyje ir Reikalavimų lošimų įrenginiams bei lošimų stalams, patvirtintų Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. DI-31 „Dėl Reikalavimų lošimų įrenginiams bei lošimų stalams patvirtinimo“, (toliau – Reikalavimai lošimų įrenginiams bei lošimų stalams) 7 punkte. 2. Kurie neturi kredituotos įstaigos (laboratorijos) išduotų sertifikatų, patvirtinančių, kad jie atitinka ALĮ ir Priežiūros tarnybos nustatytus reikalavimus, nors toks reikalavimas yra nustatytas ALĮ 16 straipsnio 5 dalyje ir Reikalavimų lošimų įrenginiams bei lošimų stalams 5 punkte 3. Kurie nėra paženklinti specialiais tapatumo ženklais, nors toks reikalavimas yra nustatytas ALĮ 16 straipsnio 6 dalyje ir Reikalavimų lošimų įrenginiams bei lošimų stalams 7 punkte 4. Kuriems nėra pildomas apskaitos žurnalas, nors toks reikalavimas yra nustatytas ALĮ 16 straipsnio 8 dalyje 5. Kurie neatitinka ALĮ ir Priežiūros tarnybos nustatytų ir patvirtintų reikalavimų, nors toks reikalavimas yra nustatytas ALĮ 16 straipsnio 4 dalyje, t.y., kad G. B. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. gegužės 7 d. raštu nurodė Lošimų priežiūros tarnybai, kad bendrovės informacinių technologijų skyriui buvo pavesta išanalizuoti galimybę bendrovės tinklapyje (duomenys neskelbtini) vykdyti realiai vykstančias šunų ir žirgų lenktynių transliacijas ir sudaryti galimybę siūlyti bendrovės klientams atlikti statymus dėl tokių lenktynių rezultatų. Minėtam skyriui taip pat buvo pavesta užtikrinti, kad tokių paslaugų teikimas neprieštarautų taikytinų teisės aktų reikalavimams. UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugpjūčio 4 d. raštu „Dėl atsakingo asmens“ nurodė Lošimų priežiūros tarnybai, kad už veiklų, susijusių su šunų ir žirgų transliacijų organizavimu ir šių sistemų veikimu, vykdymą yra atsakingas IT vadybininkas G. B.. Tuo tarpu informacinių technologijų vadybininko pareiginės instrukcijos 6 punkte nustatyta, kad IT vadybininkas pirmiausiai vadovaujasi LR įstatymais ir kitais teisės aktais, įmonės įstatais, pareiginėmis instrukcijomis, vadovo įsakymais, bendromis įmonės darbo taisyklėmis. Nors sutartį, kurios pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo teisę naudoti programinę įrangą pasirašė bendrovės direktorius D. G., teismas nevertino, ar sutartimi tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir DIPSOFT D.O.O įsigyta programinė įranga iš esmės atitiko ALĮ nustatytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-752/2012, nutartis Nr. N575-927/2012, nutartis Nr. N438-1316/2012 ir kt.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs teismų dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N62-1623/2011 ir kt.). Tuo tarpu ATPK 250 straipsnio 1 punktas reglamentuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Remiantis minėtomis nuostatomis, konstatuotina, kad vienas iš pagrindinių administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų yra subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, todėl organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, be kitų aplinkybių, visais atvejais privalo nustatyti pažeidimo subjektą. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo būtent dėl tinkamo pažeidimo subjekto nustatymo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nėra numatytas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje, specialus subjektas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N3-535/2007, N1-108/2007, N525-1326/2008). Todėl būtina nustatyti, kurio subjekto valia tiesiogiai sąlygojo administracinio teisės pažeidimo padarymą.

Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas, analizuodamas, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra tinkamas šio administracinio teisės pažeidimo subjektas, pagrįstai akcentavo, kad G. B. nei sudarinėjo sutartis, nei pirko įrangą, nei galimai neteisėtą veiklą organizavo. Jis bendrovėje yra tik techninis darbuotojas, atsakingas už techninę įrangos pusę, ne teisininkas, ne savininkas, o tik specialistas, vykdantis direktoriaus ir tiesioginio viršininko D. L. nurodymus dėl techninių dalykų.

Įvertinus visas aplinkybes, konstatuojama, kad G. B. buvo neteisingai traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl neteisėtos veikos organizuojant azartinius lošimus ir jų tvarkos pažeidimo, todėl kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami.

Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.