Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui J. S., atsakovės atstovei Aurelijai Petrošiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvydui Valančiui dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-06-14 sprendimo Nr. 488-400-B/07 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos atstovas, išdėstęs tuos pačius reikalavimą pagrindžiančius argumentus, prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėja S. S. 2007-06-11 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą privataus kaltinimo byloje: paruošti procesinius dokumentus, atstovauti visų lygių teismuose, atlikti visus kitus procesinius veiksmus byloje, padengti bylinėjimosi išlaidas. Prašyme pareiškėja nurodė, kad administracinėje byloje Nr. 1-1964-289/06 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus Arno Ilgausko pasirašytame 2007-01-18 atsiliepime Nr. R-358 paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios ir kad už tokius veiksmus numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, todėl teisinė pagalba jai reikalinga ginti pažeistus įstatymo ginamus interesus ( b.l. 24-27). Iš prašymo turinio matyti, kad prie prašymo ji pridėjo metinę gyventojo turto deklaraciją. Atsakovė pripažįsta, kad prie prašymo pareiškėja taip pat pridėjo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus Arno Ilgausko pasirašytą atsiliepimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui į S. S. apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. I-1964-289/2006, tačiau neigia, kad jame buvo pažymėti pareiškėjos arba jos atstovo nurodyti teiginiai, kuriuos ji vertina, kaip šmeižikiškus ir įžeidžiančius. Nors pareiškėjos atstovas teigia, kad prie prašymo pridėjo nuorašą skundo dėl baudžiamos bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka Arnui Ilgauskui, dirbančiam Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriumi, paduoto Vilniaus miesto trečiajam apylinkės teismui, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė, nes pareiškėjos ir jos atstovo nurodoma aplinkybė prašyme neaptarta ir tai neigia atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Skunde dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka, kurį pareiškėja pridėjo prie prašymo, paduoto Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2007-08-13, ( prašyme pažymėta, kad pridedamas skundo nuorašas, teismo šaukimas ir kiti priedai) išdėstyti teiginiai, kuriuos pareiškėja vertina kaip šmeižikiškus ir įžeidžiančius (b.l . 45-49). Tarnyba, gavusi tokio pat pobūdžio prašymą su duomenimis apie pradėtą privataus kaltinimo bylos procesą, patvirtinamą pridėtu pareiškėjos skundo nuorašu, teismo šaukimu, 2007-08-16 priėmė sprendimą suteikti S. S. antrinę teisinę pagalbą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka kaltinamajam A.Ilgauskui ( b.l. 49, 52). Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ginčijamas tarnybos sprendimas ir tarnybos 2007-08-16 sprendimas priimti gavus skirtingą pareiškėjos informaciją, pagrindžiančią jos teisę gauti teisinę pagalbą, todėl priimti skirtingi sprendimai. Iš pareiškėjos 2007-06-11 prašymo turinio matyti, kad ji tikrai nenurodė konkrečių šmeižiančių ir įžeidžiančių jos garbę ir orumą teiginių, kuriais grindžia skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka ir nepridėjo prie prašymo priedų, patvirtinančių, jos manymu, kaltinimo esmę. Tokių duomenų nurodymas privalomas ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 412 straipsnio nuostatas, nustatančias reikalavimus nukentėjusiojo pareiškimo turiniui, pateikiant teismui skundą privataus kaltinimo bylose. Nepateikdama prašyme ir pridedamais dokumentais išsamios ir teisingos informacijos, pareiškėja neįvykdė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba negalėjo sprendimo priėmimo metu remtis prielaidomis ir priimti sprendimą, nežinodama, kokie teiginiai žeidžia pareiškėjos garbę ir orumą, todėl pagrįstai nusprendė atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, remdamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nustatančiu, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, kai pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ginčijamame sprendime bei pareiškėjos skunde išdėstyti motyvai ir argumentai dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrįstumo ir nepagrįstumo, kurie siejami su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 9 dalyje išdėstytų nuostatų taikymu, proceso dalyvių administracinėje byloje lygiateisiškumo principu, nesąžiningų interesų apgynimo prielaidomis ir kitomis aplinkybėmis laikytini nereikšmingais sprendžiant šiame ginčo teisiniame santykyje antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimą, nes tai yra privataus kaltinimo bylos tyrimo dalykas.

Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis ypatinga - suteikti kokybišką efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus ir sąžiningus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Asmens turtinė padėtis negali būti vienintelė sąlyga antrinei teisinei pagalbai gauti. Įstatyme įtvirtintų antrinės teisinės pagalbos neteikimo bei teikiamos antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindų paskirtis - užtikrinti, kad valstybės biudžeto lėšos, skirtos antrinei teisinei pagalbai finansuoti, būtų panaudojamos racionaliai ir efektyviai, o advokatų kvalifikacija - kryptingai ir tikslingai. Tik esant antrinės teisinės pagalbos prieinamumo ribojimo mechanizmui antrinės teisinės pagalbos institutas įgyja savo prasmę. Asmuo, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą kaip subjektas turi atitikti sąlygas, numatytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje , taip pat objektas, dėl kurio kreipiasi asmuo, turi atitikti sąlygas, numatytas įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje ir tik šių prielaidų visuma yra būtina sąlyga atsirasti asmens subjektinei teisei - gauti antrinę teisinę pagalbą ir priešingai, nebuvimas bent vienos iš šių prielaidų, daro negalimu ir pačios subjektinės teisės atsiradimą.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-06-14 sprendimą Nr. 488-400-B/07, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti skundą pareiškėjos S. S. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-06-14 sprendimo Nr. 488-400-B/07 panaikinimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.