Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Vijoletos Meškauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, anksčiau neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-27510-23 pateikė melagingus parodymus apklausiama kaip nukentėjusioji, ko pasekoje V. J. atžvilgiu buvo pradėtas ir vykdomas baudžiamasis persekiojimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o būtent: ji 2023 m. liepos 24 d., laikotarpiu nuo 09:46 val. iki 09:58 val., Gamyklos g. 36, Mažeikių m. esančiame Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, liudytojo apklausos metu davė melagingus parodymus apie tai, kad jos buvęs sutuoktinis V. J., su kuriuo ji kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, 2023 m. liepos 23 d., apie 13.00 val., namuose - (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu kumščiu sudavė jai vieną smūgį į kairį šoną bei vieną smūgį į kairę ranką, dėl ko ji nugriuvo nuo kėdės ir susitrenkė galvą, taip mušdamas jai sukėlė fizinį skausmą. D. J. padarytoje veikoje yra BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Kaltinamoji D. J. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja parodė, kad įtarimo esmė jai aiški, kalta prisipažįsta visiškai. Ji yra nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, kartais ją ištinka epilepsijos priepuoliai, jei neišgeria vaistų, kurie yra gydytojo išrašyti. 2023 m. liepos 23 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su vyru V. J. ir jų bendru pažįstamu V. Š. gėrė degtinę. V. Š. su V. J. sukonfliktavo, V. Š. V. J. sudavė smūgius į veidą. Ji jau buvo gerokai išgėrusi ir iškvietė policijos pareigūnus, pranešė, kad prieš ją smurtavo vyras V. J. Kodėl taip sugalvojo pasakyti, negali paaiškinti, buvo girta, gal norėjo, kad vyrą išvežtų, nes jis norėjo išvaryti V. Š. iš namų, sakė, jog jis nepageidaujamas. Kai V. Š. išgirdo, kad ji iškvietė pareigūnus, iš jų namų išėjo. Vėliau, tai yra 2023 m. liepos 24 d., ji buvo iškviesta į policiją apklausai. Būdama perspėta raštiškai dėl melagingų parodymų davimo ji pamelavo, kad vyras V. J. prieš ją tą dieną smurtavo, t. y. nurodė, kad ji sėdėjo prie stalo ant kėdės, prie jos priėjo V. J. ir kumščiu sudavė jai vieną smūgį į kairį šoną ir kairę ranką, nuo smūgio ji nukrito nuo kėdės ant grindų ir susitrenkė galvą. Sakė, kad jai skaudėjo, tačiau neilgai, kokias 10 minučių paskaudėjo, 10 balų skalėje skausmą įvertino penkiais balais. Taip pat ji sakė, jog susinervino ir atsikėlusi vyrui kumščiu sudavė į veidą, pataikė į nosį ir ją praskėlė, bėgo kraujas. Ji buvo pripažinta nukentėjusiąja. Kai suvedė ją į akistatą su vyru, ji prisipažino, kad melavo, jog prieš ją smurtavo vyras V. J. Nuoširdžiai gailisi, kad melavo, jog vyras prieš ją smurtavo, ji vyro atsiprašė, su juo susitaikė, toliau kartu gyvena, vyras jai pretenzijų neturi, nors ir buvo laikinai sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Ji fizinio darbo negali dirbti, nes ištinka epilepsijos priepuoliai, jeigu jai būtų paskirta bauda už melagingus parodymus, tai mano, kad baudą sumokėtų, padėtų vyras V. J., bent taip jai žadėjo.

Kaltinamosios kaltė be jos pačios asmeniško prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

2023 m. rugsėjo 18 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Dianos Ligeikytės tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl to, kad D. J. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-27510-23 pateikė melagingus parodymus apklausiama kaip nukentėjusioji, t. y. kad 2023 m. liepos 24 d. nuo 09 val. 46 min., iki 09 val. 58 min., Gamyklos g. 36, Mažeikių mieste, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, melagingai įskundė, kad jos sutuoktinis V. J. 2023 m. liepos 23 dieną, apie 13 valandą, (duomenys neskelbtini), kambaryje kilus žodiniam konfliktui su sugyventine D. J., kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai D. J. į kairį šoną bei vieną smūgį į kairę ranką, dėl ko nugriuvo nuo kėdės ir susitrenkė galvą, taip smurtaudamas jai sukėlė fizinį skausmą, dėl ko prieš V. J. buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas;

2023 m. rugpjūčio 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Vijoletos Meškauskienės nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-27510-23, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai paaiškėjo, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnyje numatytos aplinkybės;

2023 m. spalio 3 d. liudytojo V. J. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad 2023 m. liepos 23 d., apie pietus, jis, jo buvusi žmona D. J., pažįstamas V. Š., gyvenantis Akmenės rajone, Ventos miestelyje, gėrė degtinę. Su žmona D. J. jis buvo santuokoje nuo 1989 metų, 2000 metais su ja išsiskyrė, tačiau toliau kartu gyvena jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. Su žmona sutaria gerai, bet ji jau kelis kartus gulėjo psichiatrijos skyriuje Mažeikiuose bei Šiauliuose. Jis tikrai jai smūgių nesudavė ir nuo kėdės ji nebuvo nukritusi. Begeriant alkoholį namo priestate, jis prisiminė, kad jam kaimynai sakė, jog, kai jis išeina į darbą, į jų namus atvažiuoja V. Š. ir jie su jo D. J. geria alkoholį. Todėl jis V. Š. pasakė, kad jis jo namuose daugiau nepageidaujamas. Tada V. Š. atsistojo ir jam kumščiu sudavė į nosį, bėgo kraujas. Kad jam būtų sudavusi žmona į veidą, jis nepamena, nes jau gerokai buvo išgėręs, lyg ir žmona neleido V. Š. jo mušti, nors jis nepamena. Jei jo žmona D. jam sudavė smūgį į nosį, jai jokių pretenzijų neturi ir neturės, nes net nepamena, kad ji jam būtų sudavusi smūgį. Jis tikrai savo buvusiai žmonai D. smūgių nesudavė. Pareiškimo dėl jo sužalojimų, kuriuos sukėlė V. Š., jis nerašė. Dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 2023 m. liepos 23 d., 14.05 val., jis buvo laikinai sulaikytas, pristatytas į areštinę. 2023 m. liepos 24 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Jis kaltu neprisipažino ir parodė, kad prieš žmoną nesmurtavo. Po įtariamojo apklausos jis buvo paleistas iš areštinės. 2023 m. liepos 26 d. buvo atlikta akistata tarp jo ir D. J., kurios metu ji prisipažino, kad melavo, jog jis prieš ją smurtavo, todėl 2023 m. rugpjūčio 9 d. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos. Jis dėl laikino sulaikymo žmonai D. J. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, dabar sutaria gerai, toliau kartu gyvena;

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-27510-23, kuris nutrauktas, medžiagos 2023 m. rugpjūčio 9 d., prijungtų dokumentų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-35961-23, kopijomis, o būtent:

1) informaciniu pranešimu ROIK 0123000428727, iš kurio matyti, kad 2023 m. liepos 23 d., 13:04 val., pranešėja D. J. pranešė, kad jai namuose trukdo ilsėtis jos sutuoktinis, prašomas pasišalinti neišeina, vaikų namuose nėra, GMP poreikio nėra, laukia vietoje;

2) 2023 m. liepos 26 d. objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas (stenografuotas) garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Nustatyta, kad skambina moteris (D. J.), kuri sako, kad jai greitosios pagalbos nereikia, reikia policijos. Moters kalba nerišliai, galimai yra neblaivi, sunkiai pasako adresą - (duomenys neskelbtini), kur reikalinga policija. Paklausus, kas atsitiko, atsako, kad nieko, pakartotinai paklausus dėl ko skambina, atsako, kad vyras „durniuoja“, trukdo jai ilsėtis, nes ji nori miegoti, sako, kad jis jau pats išsikvietė - reikia suprasti, kad vyras išsikvietė policiją, tačiau patikrinus informacinėje sistemoje jokio iškvietimo nebuvo;

3) 2023 m. liepos 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad apie smurtą pranešusios D. J. nebuvo galimybės apklausti dėl jos fizinės būklės (prietaisu „Drager“, patikrinimo Nr. 13332, 2023 m. liepos 23 d., 13.43 val., D. J. nustatytas 3.51 promilių neblaivumas). Tarnybiniame pranešime nurodyti smurtą patyrusio asmens sužalojimai, kurie nepažymėti jokioje kūno vietoje, pažymėta, kad smurtą patyręs asmuo vengia bendrauti su pareigūnais, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Smurtu įtariamo asmens kūne matosi sužalojimai, jis akivaizdžiai neblaivus (stiprus alkoholio kvapas, nerišli kalba, tačiau nustatyti neblaivumo nepavyko). Pranešėja D. J. paaiškino, kad 2023 m. liepos 23 d., 13 val., namuose, su savo buvusiu vyru V. J. gėrė alkoholį ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, V. J. jai priekaištavo, kad ji turi kitą ir yra neištikima. V. J. jai sudavė kumščiu du smūgius į kairį šoną, dėl ko ji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė galvą, taip jai sukėlė fizinį skausmą, kurį 10 balų skalėje vertina 10 balų, bet medikų atsisakė. Norėdama apsiginti nuo vyro, ji V. J. ranka trenkė į nosį, kiek smūgių, nepamena. Apžiūrėjus D. J. kūną akivaizdžių kūno sužalojimų nepastebėta. Ant V. J. nosies matyti kraujuojanti žaizda, V. J. medikų atsisakė, niekam pretenzijų neturi. V. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK areštinę, girtumo nusistatyti nepajėgė;

4) 2023 m. liepos 24 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu, iš kurio matyti, kad D. J. buvo išaiškinta jos teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį (BPK 82 str. 2 d.), išaiškintos jos teisės ir pareigos bei atsakomybė, numatytos BPK 81, 83 ir 163 straipsniuose;

5) 2023 m. liepos 24 d. liudytojo apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad D. J. paaiškino, kad V. J. jai kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį šoną ir kairę ranką, nuo smūgio ji nukrito nuo kėdės ant grindų ir susitrenkė galvą. Jai skaudėjo, 10 balų skalėje skausmą vertina penkiais balais;

6) 2023 m. liepos 24 d. V. J. įteiktu pranešimu įtariant jį tuo, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2023 m. liepos 23 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilus žodiniam konfliktui su sugyventine D. J. kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai D. J. į kairį šoną bei vieną smūgį į kairę ranką, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo nuo kėdės ir susitrenkė galvą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje;

7) 2023 m. liepos 24 d. įtariamojo V. J. parodymų protokolu, iš kurio matyti, kad jis kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2023 m. liepos 23 d., apie pietus, jis, jo buvusi žmona D. J. ir jo pažįstamas V. Š. namuose gėrė degtinę. Begeriant jis sukonfliktavo su V. Š. ir V. Š. jam kumščiu sudavė į nosį. Jis savo buvusiai žmonai smūgių nesudavė;

8) 2023 m. liepos 26 d. akistatos, atliktos tarp nukentėjusiosios D. J. ir įtariamojo V. J., protokolu, iš kurio matyti, kad D. J. paaiškino, jog ji melavo, kad prieš ją smurtavo vyras V. J. Nuoširdžiai gailisi, kad melavo, jog vyras prieš ją smurtavo, jo atsiprašė, su juo susitaikė.

BK 235 straipsnio 1 dalyje be kitų alternatyvių veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas (nukentėjusysis). Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Duodamas melagingus parodymus, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jis patvirtina savo parašu. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Asmenų parodymai baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme) yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti yra melagingi parodymai ne apie bet kokias aplinkybes, o būtent apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį (ar nutartį). Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo veikla.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios D. J. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Kaltinamosios duoti parodymai iš esmės sutampa su liudytojo duotais parodymais. Duotus parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jie nekelia abejonių, todėl dėl kaltinamosios kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką taip pat nekyla abejonių.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltinamosios asmenybę – anksčiau neteista, administracine tvarka bausta (paskutinė 2023 m. rugpjūčio 1 d. paskirta bauda nėra sumokėta), nedirbanti ir neregistruota Užimtumo tarnyboje. D. J. 2020 m. buvo suteikta gydytojo psichiatro konsultacija, nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajai gali būti skiriama prokurorės pareiškime siūloma bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programose, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kaltinamoji sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 119-122).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji pripažino savo kaltę, D. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

D. J. laikinai sulaikyta nebuvo, kardomosios priemonės jai nepaskirtos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, prie bylos pridėta nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 235 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti ją laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programose, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programose, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios dienos.

Baudžiamąjį įsakymą D. J. įteikti pasirašytinai.

Išaiškinti D. J., jog baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti D. J., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti D. J., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.