Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-119-581/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-01
Bylos Nr.
1S-119-581/2022
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-02161-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Nuteistasis
D. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-119-581/2022
Teisminio proceso Nr. 1-33-1-02161-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 1 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. J. gynėjo advokato D. V. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 26 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. J. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 18 d., bausmės pabaiga – 2027 m. lapkričio 18 d. Atlikęs mažiau nei 2/3 teismo paskirtos bausmės (2/3 bausmės bus atlikęs 2023 m. kovo 18 d.).

Žemesnės instancijos teismas

2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2022 m. spalio 3 d. nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, taikymo nuteistajam“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 dalies pagrindu, taikant intensyvią priežiūrą.

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors nuteistasis D. J. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. D. J. pataisos namuose elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o šiuo metu stebimi jo pokyčiai nors ir yra teigiami ir leidžia daryti prielaidą, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įgauna mažėjimo tendencijas, tačiau nuteistajam būtina dėti tolimesnes pastangas šioje srityje. Įvertinta ir tai, kad D. J. anksčiau neteistas, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, jog teisminio nagrinėjimo metu kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies. Kaip kriminogeninis veiksnys įvertinta, kad D. J. padaręs labai sunkų smurtinį nusikaltimą apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo neabejotinos tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui, nužudė savo šeimos narį, veikė tyčia, aktyviai, brutaliai vartojo fizinį smurtą, įvykdytą nusikalstamą veiką nuvertino. Vertinta ir D. J. neatliktos bausmės dalis (bausmės pabaiga – 2027 m. lapkričio 18 d.), padarant išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – nepasiekti.

Šalies argumentai

4. Skundu Panevėžio apygardos teismui nuteistojo gynėjas advokatas D. V. prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos Nutarimą. Skunde nurodoma, kad iki nusikaltimo įvykdymo, tiek ir paskyrus bausmę, ir jos vykdymo metu D. J. charakterizuotas teigiamai, pasižymėjo aktyviu ir pozityviu dalyvavimu visuomeninėje veikloje (turėjo oficialų darbą ir stabilias pajamas, o bausmės atlikimo metu rodė motyvaciją mokytis ir dirbti). Teismo nuosprendžiu paskaičiuotą turtinę ir neturtinę žalą dengia ne tik darant atskaitymus nuo jo pajamų, tačiau atliekant ir savanoriškus mokėjimus. 2022 m. birželio 6 d. D. J. buvo sumokėjęs 16 748,73 Eur ir toliau turi interesą padengti visą likusią žalą. Socialinius ryšius palaiko su mama, sesėmis ir broliu. 2021 m. rugpjūčio 26 d. jam suteikta trumpalaikė išvyka už pataisos įstaigos ribų, o 2021 m. lapkričio 29 d. atostogų metu leista 5 dienoms parvykti į namus. Šis režimas nepažeistas, kas rodo, jog suteiktu pasitikėjimu nebuvo piktnaudžiaujama. Net perkeltas į (duomenys neskelbtini) pataisos namų pusiaukelės namus aktyviai dalyvavo visuomeninių organizacijų veikloje, mokymuose, buvo net 15 kartų leista vykti po 2 paras namo. Buvo skatintas 13 kartų, buvo perkeltas į lengvąją nuteistųjų grupę, visuomet kėlė realistiškus tikslus, siejant su asmeniniu gyvenimu ir darbo veikla. Pagal OASys metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat žema rizika nustatyta ir pagal HCR-20 metodiką, todėl vienintelis negatyvus faktorius - praeityje įvykdyta nusikalstama veika. Komisija balsavo vienbalsiai už lygtinio paleidimo taikymą, todėl priešingas Panevėžio apylinkės teismo vertinimas, neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. D. J. nėra sisteminis ar potencialus nusikaltėlis, kadangi įvykdė tik vieną nusikalstamą veiką ir nors ji savo pobūdžiu išties sunki, tačiau įvertinus bausmės atlikimo trukmę, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, kuris susijęs ne tik su formaliu resocializacijos programų lankymu, tačiau ir socialinių ryšių laisvėje palaikymu ir saugojimu, jo ryšiai tik su artimais asmenimis, nepalaikant nusikalstamos bendruomenės ir jos vertybių, pastovus oficialios darbo veiklos turėjimas, gyvenamos vietos, tik patvirtina esminį elgesio pokytį ir pakartotinės rizikos nusikalsti nebuvimą. D. J. savo praktiniu elgesiu įrodė, kad jis kaip asmenybė yra pasikeitęs, padaręs išvadas dėl praeities netinkamo elgesio, savyje nesaugo antivisuomeniškų nuostatų, o padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio. Apylinkės teismas iš esmės nepagrindė nutartimi Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių ir išvadų, todėl darytina priešinga išvada, kad D. J. gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas tenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės jeigu jiems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

7. Svarstydamas klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, jog nuteistasis atliko privalomą BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos bausmės dalį, kadangi įstatymu numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik formalusis pagrindas, kuriam esant galima taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau, taip pat turi būti nustatytas ir materialusis pagrindas, t. y. teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, teismas turi spręsti tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, bei kitas svarbias aplinkybes.

8. Išnagrinėjęs nuteistojo D. J. gynėjo skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, nuteistojo asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, yra visos sąlygos taikyti D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, tikrindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą bei teisėtumą, pernelyg sureikšmino nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą, neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, savaip interpretavo nuteistojo požiūrį į savo kaltę, kas neleido visapusiškai įvertinti D. J. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumos, todėl nepagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistasis D. J. šiuo metu atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus.

9. Priimant Komisijos Nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą D. J. atžvilgiu taikymo, buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, į tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, įvertinti ir nuteistojo apsauginiai riziką mažinantys veiksniai, jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės. Nors apylinkės teismas Komisijos nutarimo netvirtino, tačiau atsižvelgiant į D. J. charakterizuojančias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Komisijos padaryta išvada taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą, taikant intensyvią priežiūrą. Pažymėtina ir tai, kad nors teismas nėra saistomas Komisijos sprendimo taikyti ar netaikyti lygtinio paleidimo institutą, tačiau yra svarbu, jog Komisijos sprendimą taikyti lygtinį paleidimą D. J. Komisijos nariai priėmė vienbalsiai, o būtent: visi šeši nariai balsavo už lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą šiam nuteistajam.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad D. J. nuteistas už vieno smurtinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, anksčiau jis nebuvo teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, duomenų, jog būtų susiformavęs nusikalstamų veikų modelis taip pat nėra. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, akcentavo nuteistojo požiūrį į savo kaltę, tai, kad jis savo kaltę teisiamojo posėdžio metu pripažino tik iš dalies, o šiuo metu nors ją ir pripažįsta pilnai bei nurodo, kad žino ir supranta, kad tai jis atliko nusikalstamą veiką, tačiau teigia, kad mažai ką prisimena. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad šios aplinkybės rodo, jog pataisos procesas nuteistajam kol kas yra nepakankamas ir jis toliau turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Šioje dalyje pažymėtina, kad kaltės nepripažinimas ar dalinis jos pripažinimas ar aplinkybė, jog D. J. šiuo metu nurodo neprisimenantis visų nusikalstamos veikos aplinkybių, apskritai nepriskirtina prie D. J. kriminogeninių veiksnių ir didžiąją dalimi tik šis motyvas negali lemti sprendimo netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to, nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis nebando išvengti ir teismo nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių nukentėjusiajai, Valstybinei ligonių kasai prie SAM ir valstybės biudžetui mokėjimo, kadangi žalos dalis yra atskaičiuojama iš gaunamo atlyginimo, o taip pat nuteistasis atliko ir savanoriškus mokėjimus, t. y. gavęs draudimo išmoką padengė didesnę dalį įsiskolinimo (padengta įsiskolinimo suma yra 16 748,73 Eur), taip pat sumokėjo vykdymo išlaidas antstoliui (305,72 Eur). Nors visa padaryta žala dar nėra atlyginta, tačiau atlyginta reikšminga žalos dalis rodo nuteistojo tinkamą požiūrį ir norą atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, vykdyti teismo nuosprendį. Ši aplinkybė taip pat leidžia spręsti apie D. J. suvokimą ir pripažinimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, ir aktyviais veiksmais deda pastangas sušvelninti dėl jo padarytos veikos kilusius neigiamus padarinius.

11. Akcentuotina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis laikėsi pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų, nuosekliai laikėsi nustatytos tvarkos, todėl per visą bausmės atlikimo laikotarpį nė karto nebuvo svarstytas drausminėje komisijoje ar baustas drausminėmis nuobaudomis, nors vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus vieną kartą suėmimo ir bausmės atlikimo metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje pažeidęs buvo (2014-01-08 dienotvarkėje miegui numatytu laiku nemiegojo, vaikščiojo po kamerą, bendravo su kitais suimtaisiais). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad D. J. už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose nuo 2015 m. kovo 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. skatintas 13 kartų, jam skirtos paskatinimo priemonės – teisės vieną kartą paskambinti telefonu suteikimas, perkėlimas į lengvąją nuteistųjų grupę, leidimai atostogų metu parvykti į namus, didžiausios apsipirkimo sumos padidinimai 1 BSI dydžio suma, padėka. Nuteistajam 14 kartų buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų; 2021-08-26 buvo suteikta trumpalaikė išvyka už pataisos įstaigos ribų, 2021-11-29 atostogų metu buvo leista 5 dienoms parvykti namo; nuo 2022-04-06 15 kartų nuteistajam buvo leista parvykti 2 paroms į namus. Pastebėtina tai, kad išvykų metu jokių pažeidimų nenustatyta, D. J. laiku grįždavo į pataisos įstaigą. 2022 m. balandžio 6 d., vadovaujantis BVK 69 straipsnio 2 dalimi, nutarta nuteistąjį perkelti į Panevėžio pataisos namų pusiaukelės namus. Nors apylinkės teismas įvertino aplinkybes, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo daug kartų skatintas, tačiau nurodė, jog tinkamas elgesys atliekant bausmę yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens pareiga, o teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Tačiau apygardos teismas su tokia apylinkės teismo išvada dėl nuteistojo D. J. sutikti neturi pagrindo. D. J. elgesys bausmės atlikimo metu, o taip pat ir jo perkėlimas į Panevėžio pataisos namų pusiaukelės namus, išvykų be sargybos suteikimas ir kt., patvirtina, jog nuteistasis yra vertas jam tokiu būdu išreikšto pasitikėjimo, juo nepiktnaudžiauja ir rodo, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

12. Skunde nurodoma ir tai, kad D. J., prieš nusikalstamos veikos padarymą turėjo oficialų darbą, gaudavo pastovias pajamas, o bausmės atlikimo metu baigė (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, dalyvavo įvairaus profilio mokymuose, gilino savo specialiąsias žinias. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, jog šios aplinkybės liko neįvertintos (jos nebuvo aptariamos), nors apygardos teismo vertinimu, sėkmingai probacijai reikšmingos įtakos turi ir nuteistojo darbinė motyvacija. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. J. bausmės atlikimo metu buvo motyvuotas mokytis ir užsiimti darbine veikla, kadangi baigė Šiaulių suaugusiųjų mokyklą ir įgijo 12 klasių išsilavinimą, nuolat dirbo, t. y. dirbo (duomenys neskelbtini) ūkio aptarnavimo būryje pagalbiniu darbininku, be to, nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. kovo 30 d. dalyvavo VšĮ (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) organizuojamoje mokymų programoje ir įgijo žinių ir įgūdžių su cheminėmis valymo medžiagomis, patalpų, sanitarinių lovų valymo įgūdžių. Nuteistasis D. J. atvykęs į (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus nuo 2022 m. balandžio 13 d. pagal neterminuotą darbo sutartį įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) statybininku, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, kaip profesionaliai atliekantis savo darbą darbuotojas, o po galimo lygtinio paleidimo D. J. planuoja šią darbinę veiklą minėtoje įmonėje tęsti, kadangi įmonė turi objektų visoje Lietuvoje. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis turi pakankamai aukštą motyvaciją darbui, o aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis turi nusistatęs konkrečius ateities planus. Visa tai, kartu su aplinkybe, jog nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju vyktų gyventi pusbroliui nuosavybės teise priklausančioje gyvenamoje patalpoje adresu (duomenys neskelbtini) (gautas teigiamas atsakymas dėl gyvenamosios vietos), t. y. turėtų gyvenamąją vietą, neabejotinai sustiprina sėkmingesnę nuteistojo integraciją į visuomenę.

13. Pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad šiuo metu ar anksčiau nuteistasis būtų įtakojamas neigiamą poveikį darančios grupės, nusikaltimą įvykdė vienas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis yra atsiribojęs nuo asocialių grupių, nepalaiko neformaliųjų nuteistųjų taisyklių ir tai leidžia kelti prielaidą, kad jis pasimokė iš ankstesnių gyvenimo įvykių, daro išvadas ir stengiasi elgesį keisti tinkama linkme. Be to, iš esmės teigiamai vertinamas ir nuteistojo požiūris į alkoholio vartojimą. Kaip minėta, nusikalstamą veiką D. J. atliko būdamas neblaivus, kas neabejotinai įtakojo nusikalstamos veikos padarymą, ir nors bylos duomenimis nuteistasis su sugyventine alkoholį vartodavo dažnai, tačiau šiuo metu nuteistasis nurodo suvokiantis, kad privalo keisti alkoholio vartojimo įpročius ir yra motyvuotas tai daryti. Tai patvirtina duomenys apie nuteistojo dalyvavimą su alkoholio vartojimo prevencija susijusiuose pozityvaus užimtumo, edukacinėse programose, Anoniminių alkoholikų susirinkimuose, emocinio palaikymo terapinėje grupėje, Lietuvos veikliųjų žmonių bendrijos susitikimuose, Nuteistųjų fizinio lavinimo ir sveikos gyvensenos skatinimo programos baigimas, o be to, nuteistasis perkeltas į (duomenys neskelbtini) pataisos namų pusiaukelės namus toliau tęsia veiklą šioje srityje (2022-07-20 dalyvavo susitikime su priklausomybių ligų specialistu – mediatoriumi). Analizuojamu atveju bylos medžiaga patvirtina D. J. puoselėjamus socialius gyvenimo tikslus bei jų siekimo būdus, todėl objektyvių priežasčių netvirtinti Komisijos Nutarimo šiuo aspektu nėra.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo, pernelyg sureikšmino nuteistajam likusią neatliktą bausmės dalį, nurodydamas, kad ji, aptartų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina, kad neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, o ši aplinkybė gali būti vertinama tik visų asmens bylos duomenų kontekste. Kartu teismas pažymi, kad skiriant laisvės atėmimo bausmę D. J. jau buvo atsižvelgta į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, kadangi priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji nebūtų skatinami pasitaisyti. Nagrinėjamu atveju, D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 18 d., o bausmės pabaiga – 2027 m. lapkričio 18 d. Nuteistasis 2023 m. kovo 18 d. bus atlikęs 2/3 jam paskirtos bausmės, o šiuo metu jau yra atlikęs bausmės dalį, privalomą taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, institutą. Tačiau atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už vieno nusikaltimo padarymą, anksčiau teistas nebuvo, savo kaltę pripažįsta, atlikdamas bausmę pataisos namuose elgiasi itin pavyzdingai, dirba ir yra motyvuotas dirbti toliau, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, darytina išvada, kad neatlikta bausmės dalis šiuo metu jau leidžia manyti, kad bausmės, paskirtos D. J. tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Šią išvadą sustiprinta ir tai, jog dar 2014-10-30 atlikus pirminį vertinimą naudojant OASys metodiką, buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko ir vėlesnių vertinimų metu; taip pat ir pakartotinio smurto elgesio rizika pagal HCR-20 metodiką nustatyta – žema.

15. Akcentuotina ir tai, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia, kad nuteistasis besąlygiškai yra atleidžiamas nuo jam paskirtos bausmės. D. J. pažeidus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą sąlygas būtų svarstomas jo grąžinimo atlikti likusią bausmės dalį pataisos įstaigoje klausimas. Probacijos tarnybos pareigūnai ne tik kontroliuoja paskirtų įpareigojimų laikymąsi, tačiau taiko ir įvairias reabilitacijos priemones, padedančias lygtinai paleistam asmeniui pamažu integruotis į visuomenę ir tapti socialiai atsakingu žmogumi.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, visumą ir nepagrįstai, daugiau deklaratyviais teiginiais nei objektyviais faktais, atsisakė tvirtinti Komisijos Nutarimą. Aukštesniojo teismo nuomone, lygtinai paleidus D. J. bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apylinkės teismo išvados nėra pagrįstos bylos duomenimis ir jų analize, todėl konstatuojama, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 26 d. nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina ir dėl nuteistojo gynėjo advokato skundo priimamas naujas sprendimas – tvirtinamas Komisijos 2022 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl D. J. lygtinio paleidimo, taikant intensyvią priežiūrą pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 4 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. J. gynėjo advokato D. V. skundą tenkinti.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikanti intensyvią priežiūrą, taikymo nuteistajam D. J..

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė