- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-26
- Bylos Nr.
- A-63-802-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- Daugiabučio
- Atsakovas
- Valstybės įmonės Registrų centras Šiaulių filialui, Valstybės įmonės Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities viršininko administracija, Šiaulių miesto taryba, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, S. L., V. K., Z. K., R. R., N. A., D. V., D. A., R. J., G. S., D. K., A. B., S. K., K. P., E. S., R. Š., G. K., P. K., A. M., A. P., A. D., J. V., V. N., R. G., I. S. K., O. N. S., J. V. J. P., J. D., D. S., A. S., V. A., R. K., V. O., D. R., E. D., M. Š., L. J., V. L., N. K., B. B. J., E. U., Ž. L., E. Š., T. Š., R. P., L. B., I. S., N. G., L. S., A. J., J. V. V., J. T., V. R., E. A., D. L., G. A., V. M., V. P., J. Č., P. N., R. A., I. Z., J. Z., E. K., R. M., S. S., A. G., V. R. J., B. Č., Z. R., G. R., A. U., B. T., G. T. N., A. E., I. V., B. M.
- Advokatai
- Ingrida Jurgelevičienė
- Kategorijos
- 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant pareiškėjų daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovei advokatei Ingridai Jurgelevičienei ,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą atsakovams Valstybės įmonės Registrų centras Šiaulių filialui ir Valstybės įmonės Registrų centrui, tretieji suinteresuoti asmenys Šiaulių apskrities viršininko administracija, Šiaulių miesto taryba, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, S. L., V. K., Z. K., R. R., N. A., D. V., D. A., R. J., G. S., D. K., A. B., S. K., K. P., E. S., R. Š., G. K., P. K., A. M., D. V., A. P., A. D., A. M., J. V., V. N., R. G., I. S. K., O. N. S., J. V. J. P., J. D., D. S., A. S., V. A., R. K., V. O., D. R., E. D., M. Š., L. J., V. L., N. K., R. J., B. B. J., E. U., Ž. L., E. Š., R. Š., T. Š., J. D., R. P., L. B., I. S., N. G., L. S., A. J., D. S., J. V. V., J. T., V. R., E. A., D. L., E. Š., G. A., V. M., V. P., V. P., A. M., J. Č., P. N., R. A., I. Z., J. Z., E. K., R. M., S. S., A. G., V. R. J., A. D., A. B., B. Č., I. S., Z. R., G. R., A. U., B. T., G. T. N., E. K., A. E., I. V., R. M., G. K., B. M., D. S. – K., S. Š., A. V., A. L., V. G., M. Ž., J. B., D. B., B. L., I. K., A. T., I. K., A. J., G. B., M. S., A. M., J. D., A. T., M. M., J. N., V. R., R. - K. P., D. M., D. L., L. V., V. P., R. J., O. Ž., V. Š., K. N., R. Č., S. R., O. J., K. T., J. K., M. M., R. Š., J. Z., K. L., G. K., V. S. D., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėjos, apeliantės) kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Valstybės įmonės Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2006 m. sausio 25 d. sprendimą Nr.74, kuriuo pakeistas Valstybės įmonės Registrų centras Šiaulių filialo 2005m. gruodžio 1 d. sprendimas dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo; panaikinti Valstybės įmonės Registrų centras Šiaulių filialo 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimo dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo dalį, kuria atsisakyta įregistruoti suinteresuotų asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teises; įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centras Šiaulių filialą nurodyti automobilių stovėjimo aikštelės statusą - gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklausinys, ir įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centras Šiaulių filialą įregistruoti gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bendrasavininkių bendrosios dalinės nuosavybės teises į gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose priklausinį-automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Skunde nurodė, kad kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centras Šiaulių filialą prašydamos įregistruoti nekilnojamąjį daiktą - automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia namų (duomenys neskelbtini), Šiauliuose bei butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teises į šią aikštelę, gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklausinį. Valstybės įmonės Registrų centras Šiaulių filialas 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo nusprendė neregistruoti nuosavybės teisių į automobilių stovėjimo aikštelę, nes pateikti dokumentai nepatvirtina suinteresuotų asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teisių į įregistruotą nekilnojamąjį daiktą. Pažymėjo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą – jog 38 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, yra šių namų statybos komplekso sudedamoji dalis, yra nekilnojamas daiktas, pastatytas teisėtai, tinkamas eksploatacijai. Pareiškėjų tvirtinimu, šiame sprendime teismas pateiktų įrodymų pagrindu konstatavo, kad aikštelė negali būti vertinama kaip atskirai pastatytas statinys. Jos įrengimo darbai buvo numatyti ir įtraukti į bendrą statybų sąmatą ji priimta kartu su gyvenamaisiais namais. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog tam, jog konstatuoti savarankiško daikto priklausinio statusą reikšmingas yra funkcinis savarankiškų daiktų ryšys, o ne jų negalimumas fiziškai atskirti. Įvertinus, tai, kad automobilių stovėjimo aikštelė buvo pripažinta gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, statybos komplekso sudėtine dalimi, privaloma gerbūvio dalimi, priimta naudoti kartu su gyvenamaisiais namais ir kitais priklausiniais, pareiškėjų nuomone, šiuo metu yra neginčijamai nustatytas funkcinis-ūkinis ryšys tarp gyvenamųjų namų ir automobilių stovėjimo aikštelės. Ši aikštelė jau projektuojant buvo numatyta tenkinti dviejų namų gyventojų poreikius, pastatyta šių poreikių tenkinimui, jos statybos kaštai apmokėti iš daugiabučių namų savininkų bendrijų narių piniginių lėšų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos mano, kad automobilių aikštelė turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip gyvenamųjų namų priklausinys.
Mano, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas kartu su pateiktais dokumentais patvirtina suinteresuotų asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teises į įregistruotą nekilnojamąjį daiktą. Teigia, kad, jei gyventojams priklauso gyvenamasis namas ir jo bendro naudojimo patalpos, gyventojai eksploatuoja, prižiūri, išlaiko gyvenamuosius namus, kurie priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai ir namų priklausiniai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise tais pačiais pagrindais.
Pareiškėjų tvirtinimu, kliūčių įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teisę tų asmenų, kurie išreiškė valią, nėra. Kiekvienas iš bendrasavininkių teisę įregistruoti savo nuosavybės teisę (dalinę) gali įgyvendinti nepriklausomai nuo kitų bendrasavininkių valios, nes pagal 2002 m. liepos 12 d. Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 12 punktą prašymą įregistruoti kitas daiktines teises, tų teisių suvaržymus teritoriniam registratoriui pateikia šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės įmonės Registrų centras Šiaulių filialas su pareiškėjų skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas priimtas ne dėl butų savininkų nuosavybės teisių į automobilių aikštelę patvirtinimo, o dėl aikštelės statybos teisėtumo bei tinkamumo eksploatuoti bei jos pripažinimo statybos komplekso sudedamąja dalimi. Atsakovo nuomone, butų savininkų pateikti prašymai ir sutikimai taip pat negali būti vertintini kaip dokumentai, patvirtinantys konkrečių butų savininkų nuosavybės teises į aikštelę. Pažymėjo, kad sutikimuose išreikšta ne visų butų savininkų valia, kai kurie iš sutikimuose nurodytų asmenų nėra įregistravę savo nuosavybės teisių į butus, o sudėjus butų savininkų sutikimuose ir prašymuose nurodytas aikštelės dalis, jų suma viršija 1 (2,0072275).
Paaiškino, kad automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Šiauliuose, gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) kieme, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimo pagrindu 2005 m. gruodžio 2 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Dėl pareiškėjų prašymo įregistruoti daiktines teises į aikštelę kaip gyvenamojo namo priklausinį atsakovas nurodė, kad butų savininkai neturi nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, nekilnojamojo turto registre įregistruotos jų daiktinės teisės į atskirus butus. Pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnį kaip buto priklausinys gali būti įregistruotas tik kitas tame pačiame statinyje esantis nekilnojamasis daiktas. Aikštelė nėra objektas, kurį galima būtų priskirti bendro naudojimo patalpoms, pagrindinėms namo konstrukcijoms ir kt., CK 4.82 straipsnyje išvardytiems objektams, kurie butų savininkams priklausytų bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jų turimų nuosavybės teise patalpų plotui.
Tretysis suinteresuotas asmuo L. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre 1988 m. balandžio 20 d. įregistruotas nekilnojamas daiktas pastatas- gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai ( b.l. 75-76, t.1 ).
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog 38 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir (duomenys neskelbtini), Šiauliai, yra nekilnojamas daiktas ir yra šių namų statybos komplekso sudedamoji dalis, pastatyta teisėtai ir tinkama eksploatacijai (b.l. 25-27, t.1 ; b.l. 104-106, civ. byla Nr. 2-2778-362/2005).
Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, atstovaujamos šių bendrijų pirmininkių, 2005 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centras Šiaulių filialą su prašymu įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į automobilio stovėjimo aikštelę, esančią daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kieme, daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), Šiauliai, butų savininkų vardu pagal pateiktus nurodytų daugiabučių namų butų savininkų susitarimus (b.l.121, 122-124, 125-127, t.1).
Valstybės įmonės Registrų centras Šiaulių filialo 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos prašymus patenkinti atsisakė, motyvuojant tuo, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo pareiškėjams, nėra išreikšta visų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) butų ir patalpų savininkų valia (ne visų butų savininkai įregistravo savo teises Nekilnojamojo turto registre, ne visiems butų savininkams yra išskaičiuotos mašinų stovėjimo aikštelės dalys), pateiktuose 2005 m. lapkričio 14 d. ir 2005 m. lapkričio 17 d. susitarimuose, nustatytos ir prašomos įregistruoti dalys viršija 1 (2,0072275) (b.l.141, t.1).
Pareiškėjos nesutikdamos su teritorinio registratoriaus sprendimu kreipėsi į Centrinį registratorių, nurodydamos ir tai, jog automobilių stovėjimo aikštelė turėtų būti registruojama kaip daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklausinys. Valstybės įmonės Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2006 m. sausio 25 d. sprendimu Nr.74 pakeitė Valstybės įmonės Registrų centras Šiaulių filialo 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimą dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo, nurodydama, kad prašomas įregistruoti statinys nepatenka į objektų, išvardintų Civilinio kodekso 4.82 straipsnyje priklausinių sąrašą, o pareiškėjų pateikti dokumentai nepatvirtina prašomų įregistruoti nuosavybės teisių (b.l.22-23, t.1).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėjos nesutikdamos su teritorinio registratoriaus ir centrinio registratoriaus sprendimais, siekia 987 kv. m. automobilio stovėjimo aikštelę įregistruoti nekilnojamojo turto registre daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklausiniu, bei siekia įregistruoti nurodytų daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teises į šią automobilių stovėjimo aikštelę.
Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrojo naudojimo objektų sąvoka bei sąrašas, nurodyti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje.
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. birželio 23 d. nutarime konstatavo, kad bendrija valdo ir naudoja tik bendrojo naudojimo patalpas, bendrojo naudojimo inžinierinę įrangą ir bendrojo naudojimo namo konstrukcijas, kurios bendrijos nariams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tuo tarpu fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas (t. y. patalpas, kurios nėra bendrojo naudojimo) valdo, naudoja ir jomis disponuoja patys šių patalpų savininkai. Gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų nuosavybės teisę į jiems priklausančias patalpas saugo Konstitucija ir įstatymai. Civilinėje teisėje savininko subjektinės nuosavybės teisės turinys apibūdinamas išskiriant savininko teisę jam priklausantį turtą valdyti, šiuo turtu naudotis ir disponuoti. Bendrijos įsteigimas nereiškia, kad privačios ar viešosios nuosavybės teisės subjektai netenka nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą, todėl bendrijos įsteigimas savaime nesuteikia pagrindo varžyti ar kitaip riboti savininkų teises ir teisėtus interesus. Teismas padarė išvadą, kad daugiabučių namų savininkų bendrija turi teisę valdyti ir naudoti ne atskiriems, bet visiems savininkams dalinės nuosavybės teise priklausančias bendrojo naudojimo patalpas, namo konstrukcijas ir inžinierinę įrangą, bet ji neturi teisės disponuoti šiuo turtu. Tai reiškia, kad bendrija įgyvendindama jai suteiktas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnyje numatytas teises, bei vykdydama nurodyto Įstatymo 26 straipsnyje numatytas pareigas, turi teisę tik organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti ir panašiai, tačiau negali be namo butų savininkų valios atstovauti juos atitinkamose institucijose ir įstaigose, spręsti klausimų, susijusių su nuosavybe, neturėdama įstatymo nustatyta tvarka tam suteikto įgaliojimo. Pats bendrijos įsteigimas tokių įgalinimų bendrijai nesuteikia.
Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pateikdamos prašymą Valstybės įmonės Registrų centras Šiaulių filialui, daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, butų savininkų vardu dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą – automobilių stovėjimo aikštelę įregistravimo, neturėjo nurodytų namų butų savininkų įgaliojimo atstovauti jų interesus bei spręsti klausimus, susijusius su nuosavybės teisių įregistravimu ir tuo viršijo savo kompetenciją.
Remiantis Civilinio kodekso 4.82 straipsniu, teismas konstatavo, kad nuosavybės teise įgijus butą daugiabučiame name kartu įgyjama ir nuosavybės teisė į šio buto priklausinius, t. y. kitas tame pastate esančias bendro naudojimo patalpas - koridorius, laiptines, rūsius ir kt. Automobilių stovėjimo aikštelė nepatenka į CK 4.82 straipsnyje išvardintų objektų sąrašą, todėl negali būti vertinama kaip buto priklausinys pagal įstatymą.
Pažymėjo, jog nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) esančius nekilnojamuosius daiktus yra įregistruotos ne į pastatus, o į šiuose gyvenamuosiuose namuose esančius butus, o vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsniu, kaip buto priklausinys gali būti įregistruotas tik kitas tame pačiame statinyje esantis nekilnojamasis daiktas, todėl nuosavybės teisių į stovėjimo aikštelę registravimas yra galimas tik registruojant aikštelę kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą bei registruojant daiktines teises į ją.
Nustatė, jog teritorinio registratoriaus 2005 m. gruodžio 2 d. sprendimu automobilio stovėjimo aikštelė įregistruota nekilnojamojo turto registre. Šis teritorinio registratoriaus sprendimas nėra pakeistas ar panaikintas.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje yra numatytas sąrašas dokumentų, patvirtinančių daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą ir sudarančių pagrindą įregistruoti atitinkamas daiktines teises. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnį dokumentus, patvirtinančius daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, kartu su prašymu įregistruoti daiktinę teisę turi pateikti suinteresuotas asmuo. Registratorius pagal suinteresuoto asmens pateiktus dokumentus įvertina, ar atitinkama daiktinė teisė yra atsiradusi, ir priima atitinkamus sprendimus dėl šios teisės įregistravimo ar atsisakymo ją įregistruoti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnis ).
Teismas nenustatė, kad ginčo aikštelė yra pastatyta ir įrengta išimtinai už Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijų lėšas. Šiaulių apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimu nustatyta, kad ginčo aikštelė yra pastatyta už daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), butų savininkų piniginius įnašus. Tačiau šie įnašai nėra bendrijų lėšos (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 30 ir 31 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ši aplinkybė nėra pagrindas registruoti atitinkamas daiktines teises Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijų vardu.
III.
Pareiškėjos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjų skundą patenkinti.
1. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos kreipėsi dėl gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teisių įregistravimo į automobilių stovėjimo aikštelę. Tačiau, iš tiesų pareiškėjos kreipėsi prašydamos įregistruoti Nekilnojamąjį daiktą- automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia namų (duomenys neskelbtini), Šiauliuose bei įregistruoti butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teises į šią aikštelę, gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklausinį.
2. Paaiškino, kad pirmiausia turėjo būti pašalintos kliūtys daiktinių teisių įregistravimui, t. y turėjo būti įregistruotas pats daiktas. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2004 m. gruodžio 23 d. sprendime Nr. 336 nurodė, kad 38 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Šiauliai, negali būti įregistruota, kaip nekilnojamasis daiktas, nes nepateiktas dokumentas, patvirtinantis aikštelės pastatymo teisėtumą ir kad ji gali būti vertinama kaip statinys - nekilnojamasis daiktas, kurį galima registruoti Nekilnojamojo turto registre. Po šio sprendimo buvo kreiptasi į teismą siekiant nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, siekiant pašalinti kliūtis automobilio stovėjimo aikštelės registracijai nekilnojamojo turto registre ir atitinkamai daiktinių teisių registracijai.
3. Nagrinėjant ginčą anksčiau neiškilo klausimas dėl bendrijų teisės kreiptis į teritorinį registratorių su prašymu įregistruoti daiktą, kuris valdomas bendrijų narių bendrosios nuosavybės teise, ir bendrijos narių nuosavybės teises į tą daiktą. Priešingai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 26 d. nutartyje (adm. byla Nr. A2 -940-04) konstatuota, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnį dokumentus, patvirtinančius daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, kartu su prašymu turi pateikti suinteresuotas asmuo. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2004 m. birželio 1 d. sprendime nurodė, kad būtent bendrijos turi teisę pateikti naują prašymą ir papildomus dokumentus teritoriniam registratoriui.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjos pateikė naują prašymą įregistruoti gyvenamųjų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teises į aikštelę, kuris buvo atmestas Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 336 dėl to, kad negali būti įregistruota pati stovėjimo aikštelė ir, kad registratorius negali vertinti pateiktų nuosavybės teisei patvirtinti dokumentų. Pareiškėjos kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, kuris 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimu patenkino prašymą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad 38 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Šiauliai, yra šių namų statybos komplekso sudedamoji dalis, yra nekilnojamas daiktas, pastatytas teisėtai, tinkama eksploatacijai.
5. Pareiškėjoms neaišku kodėl teismas padaręs išvadą, kad bendrijos viršijo kompetenciją, tai pareiškėjų prašymas įregistruoti daiktą ir daiktines teises neatmetė skundo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Nei teritorinis, nei centrinis registratorius, nei teismai, nagrinėję skundą dėl ankstesnio sprendimo tokio motyvo nenurodė. Teritorinio registratoriaus 2007 m. sausio 11 d. raštas Nr. G-217 (4.3-2040/12) tai patvirtina. Tokia situacija aiškiai riboja riek pačių pareiškėjų tiek bendrijos narių teises gintis nuo neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų ir bent jau sudaryti teisinį situacijos apibrėžtumą.
6. Ginčo eigoje nekilo jokių klausimų dėl pareiškėjų teisių atlikti konkrečius veiksmus, o ginčijamame teismo sprendime atsirado išvados dėl kompetencijos viršijimo. Mano, kad procese negali būti staigmenų - teismo sprendime negali būti daromos sprendimą lemiančios išvados, apie kurių galimumą proceso dalyviams nebuvo žinoma ir proceso metu dėl jų nebuvo ginčijamasi, nebuvo įrodinėjamas jų pagrįstumas ar nepagrįstumas. Sprendimų priėmimas tokiu būdu nesuderinamas su reikalavimu, kad procesas vyktų teisingai (sąžiningai) bei reikalavimu užtikrinti teisę į gynybą (adm. byla N 12 -344-2004, Biuletenis Nr. 6, p. 88-92.). Registratorius nekėlė jokių abejonių šiuo klausimu, ir suformavo savo poziciją, kad tiek gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų prašymai įregistruoti nuosavybės teises, tiek pareiškėjų prašymai yra identiški, ir pagal pareiškėjų prašymus priimti sprendimai sukelia tiesiogines pasekmes patiems gyventojams. 2006 m. lapkričio 27 d. gyvenamųjų namų butų savininkų atstovė advokatė Ingrida Jurgelevičienė pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad ji atstovauja gyvenamųjų namų butų savininkų interesus, kurie siekia įregistruoti nuosavybės teises į ginčo automobilių stovėjimo aikštelę ir paprašė paskaičiuoti idealiąsias ginčo objekto dalis ir įregistruoti nuosavybės teises savininkams, tačiau Valstybės įmonės Registrų centras Šiaulių filialas 2007 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. G-217 (4.3-2040/12) atsisakė paskaičiuoti idealiąsias dalis ir įregistruoti nuosavybės teises, nes jau yra priimtas centrinio registratoriaus sprendimas šiuo klausimu.
7. Jei prašymus padavė asmuo, viršijęs savo kompetenciją, tokiu atveju teismui skundžiamo sprendimo pagrindas turėtų būti pakeistas, kad apskųstasis sprendimas nesukeltų teisinių pasekmių patiems gyvenamųjų namų butų savininkams, t. y. atsisakymo registruoti nuosavybės teises pagrindas turi būti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
8. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad Daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau - bendrija) yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir Įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Šiame įstatyme nurodoma ne apie butų savininkus, o apie gyvenamųjų namų savininkus, kurie turi nuosavybės teisę į namą, ne tik į butą. Gyvenamasis namas teisės požiūriu yra nekilnojamasis daiktas, tai, kad įstatyme tiesiogiai nenurodoma apie patį namą, negali pakeisti to, kad gyvenamojo namo buto savininkas yra ir namo bendrasavininkis, nepaisant to, kad jo nuosavybės teisės į namą nėra įregistruotos viešame registre. Šiuo konkrečius atveju namas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas kaip savarankiškas daiktas, o daiktinės teisės į ji neįregistruotos, nes namo bendrasavininkiams įregistruotos nuosavybės teisės į butus. Paralelinė registracija į namą ir butus nenumatyta teisės aktuose, tačiau, tai nereiškia, kad daugiabučių namų savininkai neturi teisės į namą, kaip savarankišką daiktą. Namas yra nekilnojamas daiktas, kuris visas su Daugiabučių namų savininkų bendrijų Įstatymo numatytu turiniu priklauso butų savininkams. Priklausiniai nėra atskirai įstatyme aptariamas dalykas, nes juos ištinka pagrindinio daikto likimas. Teismas iš esmės teigia, kad laiptinės ir kitos bendro naudojimo patalpos yra buto priklausiniai, tačiau tai nesuderinama su tuo, kad tie daiktai iš esmės yra pagrindinio daikto - namo, esminės sudėtinės dalys, neegzistuojantys ir negalintys egzistuoti be pagrindinio daikto- namo.
9. Konstitucinio teismo 1999 m. birželio 23 d. nutarime nurodytas namo perdavimas ir išaiškinimas ką konkrečiai valdo bendrija, o ką butų savininkai, negali būti vertinamas atskirai nuo šios bylos konteksto. Šiame Konstitucinio teismo nutarime pasisakyta dėl to, kad bendrijos neperima valdyti viso namo, nes name esančios patalpos priklauso kitiems asmenims asmeninės, o ne bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pareiškėjų nuomone tai nereiškia, kad bendrijos teisėtai nevaldo ir nenaudoja kito turto, kuris funkciniais ryšiais susijęs su narnu. Tam, kad namas galėtų būti naudojamas pagal paskirtį, jam sukuriama infrastruktūra: privažiavimai, šaligatviai. Taip pat papildomi gerbūvio objektai- skalbinių džiovinimo aikštelė, vaikų žaidimo aikštelė, automobiliu stovėjimo aikštelė. Visų šių objektų projektavimo ir sukūrimo tikslas - tenkinti konkretaus namo eksploatavimo sąlygas. Visi šie objektai numatomi projektuojant su konkrečiu tikslu, jiems skiriama statybos aikštelė.
10. Teismui pateikti visi dokumentai, įrodantys, kad automobilių stovėjimo aikštelė buvo suprojektuota ir sukurta dviejų namų poreikiams tenkinti. Dviejų namų ir jų priklausinių statymui buvo sukurti du kooperatyvai, kurių narių lėšomis buvo apmokėti visi statybos kaštai. Tai patvirtina įsiteisėjęs Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas. Teismas taip pat jau yra nustatęs, kad aikštelė priimta naudoti kartu su gyvenamaisiais namais. Priėmime dalyvavo gyvenamųjų namų statybos kooperatyvai, atstovaujami jų pirmininkų. Ginčo aikštelė nebuvo įregistruota nei kaip savarankiškas daiktas nei kaip priklausinys dėl tuo metu galiojusių teisės aktų, kurie nenumatė nei savarankiško daikto, nei priklausinio registracijos, nes teisinis reguliavimas buvo (ir šiuo metu yra) sukoncentruotas į butų, o ne į namų ir jų priklausinių registraciją.
11. Bendrijos yra suinteresuotos ginčo objekto tinkamu įregistravimu viešame registre dėl to, kad jos turi pagrįsti ginčo aikštelės valdymą ir naudojimą. Ji sukurta būtent tam tikslui, kad bendrasavininkiai per bendriją priimtų visus visiems bendrasavininkiams reikšmingus sprendimus, ir bendrasavininkių bendri interesai įgyvendinami būtent per bendriją, o ne savarankiškai.
12. Skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjais nurodyti ne tik bendrijos, bet ir du bendrasavininkiai, kurie veikia ne tik bendrijos, bet ir savo interesais. Tačiau jų pozicija šioje byloje nėra išnagrinėta.
13. Mano, kad teismas nebuvo adekvatus ginčui nei pareiškėjų prasme nei reikalavimų prasme. Pareiškėjai niekada neprašė ginčo aikštelės įregistruoti butų priklausiniu, ar kaip jų nuosavybės, tačiau teismo sprendimas sukoncentruotas į tai.
14. Nurodė, kad daiktas priklausiniu netampa ir nenustoja juo būti dėl to, kad nėra priskirtas bendrojo naudojimo patalpomis. Priklausinio statusas negali būti siejamas su tuo ar daiktas yra bendrojo naudojimo patalpų sąraše, ypač tais atvejais, kai daiktas apskritai nėra patalpa, ir patalpų teisinio registravimo norminiai aktai netaikytini ne patalpoms. Joks norminis aktas laiptinių nepriskiria prie priklausiniu, nes jos pačios savarankiškai neegzistuoja, nes yra namo, o ne buto dalis. mano, kad remiantis teismo logika, inžinierinė įranga taip pat yra priklausinys, o ne pagrindinio daikto dalis, kurio nuosavybė pasiskirsto nuo jos buvimo vietos.
15. CK 4.85 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kilų patalpų savininku balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. CK 4.85 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Paaiškino, kad būtent gyventojų susirinkimuose ir buvo priimti sprendimai dėl ginčo aikštelės, o bendrija yra tik priemonė ir būdas bendrosios dalinės nuosavybės bendrųjų teisių įgyvendinimui.
Valstybės įmonė Registrų centras su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės - šių teisių turėtojas ar asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Šiuo atveju į automobilių stovėjimo aikštelę prašoma įregistruoti butų savininkų nuosavybės teises, todėl atitinkamą prašymą gali pateikti tik patys butų savininkai ar jų įgalioti asmenys. Daugiabučio namo savininkų bendrija nėra prašomos įregistruoti aikštelės savininkas ar tinkamai įgaliotas asmuo, todėl nelaikytina asmeniu, galinčiu teikti prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Tai, jog minimo teismo sprendime nurodyto motyvo nenurodė nei Centrinis, nei teritorinis registratorius nėra pagrindas teismo sprendimo panaikinimui, kadangi teismas priimdamas sprendimą nėra saistomas šalių nurodytų motyvų ir vadovaujasi įstatymais bei kitais teisės aktais.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepasisako dėl kitų 2007 m. vasario 8 d. sprendime nurodytų motyvų, t.y. dėl to, kad automobilių stovėjimo aikštelė negali būti vertinama kaip buto priklausinys pagal įstatymą, bei kad kaip buto priklausinys gali būti registruojamas tik kitas tame pačiame statinyje esantis nekilnojamasis daiktas.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir Šiaulių miesto savivaldybės taryba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Byloje nustatyta, kad Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė VĮ Registrų centro Šiaulių filialo direktoriui 2005-11-14 pateikė prašymą įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namų kieme pagal pateiktus nurodytų daugiabučių namų butų savininkų susitarimus. ( b.l. 122, tomas 1). Analogišką prašymą 2005-11-17 pateikė Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė ( b.l. 125, tomas 1) . Atsisakius patenkinti minėtus prašymus, 2005-12-01 VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2005-12-01 sprendimą pareiškėjai apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2006-01-25 sprendimu Nr. 75 minėtų bendrijų skundus atmetė, pakeisdama teritorinio registratoriaus sprendimą išdėstant, kad Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ir Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos prašymo įregistruoti gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliai, butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teises į 987 kvadratinių metrų automobilių stovėjimo aikštelę tenkinti nėra pagrindo, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina prašomų įregistruoti nuosavybės teisių.
Civilinio kodekso 4.82 straipsnyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu, nuosavybės teise įgijus butą daugiabučiame name kartu įgyjama ir nuosavybės teisė į šio buto priklausinius- kitas tame pastate esančias bendro naudojimo patalpas-koridorius, laiptines , rūsius ir kt. Į minėtų objektų sąrašą automobilių stovėjimo aikštelė nepatenka, todėl negali būti vertinama kaip buto priklausinys pagal įstatymą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) esančius nekilnojamuosius daiktus yra įregistruotos į šiuose gyvenamuose namuose esančius butus, o ne į pačius pastatus.
Pareiškėjai skundu teismui prašydami panaikinti skundžiamus turto registratoriaus sprendimus, prašė įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialą nurodyti automobilių stovėjimo aikštelės statusą-gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) Šiauliuose priklausiniu bei įregistruoti minėtų gyvenamųjų namų bendrasavininkių bendrosios dalinės nuosavybės teises į gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) priklausinį- automobilių stovėjimo aikštelę unikalus Nr. 4400-0015-0310.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnyje yra numatyta kad kaip buto priklausinys gali būti įregistruotas tik kitas tame pačiame statinyje esantis nekilnojamasis daiktas, todėl nuosavybės teisių į stovėjimo aikštelę registravimas yra galimas tik registruojant aikštelę kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą bei registruojant daiktines teises į ją.
Nekilnojamojo turto registre automobilių stovėjimo aikštelė įregistruota 2005-12-02.
Teismas, vertindamas bylose esančius įrodymus pagrįstai nurodė, kad registruoti automobilių stovėjimo aikštelę kaip namų priklausinį nėra teisinio pagrindo, nes minėta aikštelė įregistruota kaip atskiras daiktas ir registracija nėra panaikinta.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje yra numatytas sąrašas dokumentų, patvirtinančių daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, kuriems esant atsiranda pagrindas įregistruoti atitinkamas daiktines teises.
Byloje esančiuose Šiaulių apylinkės teismo 2005-09-21 sprendimo motyvuose yra duomenų, kad ginčo aikštelė pastatyta už daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) butų savininkų piniginius įnašus. Tačiau šioje byloje reikalavimas , kad aikštelė pastatyta už bendrijos narių asmenines lėšas ir yra jų bendra dalinė nuosavybė, nebuvo reiškiamas ir sprendžiamas. Minėtu sprendimu išspręstas statybos teisėtumo klausimas. Todėl turto registratorius pagrįstai atsisakė registruoti aikštelę Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų vardu nekilnojamo turto registre, nurodydamas, kad nepakanka dokumentų prašomai daiktinei teisei įregistruoti.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis nustato daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisinius pagrindus. Pagal šį straipsnį daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai, bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre yra:
valstybės institucijos sprendimas;teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis;įstatymu nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą;nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas;paveldėjimo teisės liudijimas;teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą;rašytiniai sandoriai;nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis ( aktas);kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai.;kiti įstatymų nustatyti dokumentai.
Centrinis turto registratorius pagrįstai laikė, kad pareiškėjai nepateikė nuosavybės teisę į automobilių stovėjimo aikštelę pagrindžiančių dokumentų, nes kaip jau minėta, pareiškėjų pateiktame Šiaulių apylinkės teismo sprendime toks juridinis faktas nebuvo nustatinėjamas, o kitų dokumentų, patvirtinančių, kad aikštelė pastatyta už daugiabučių namų savininkų lėšas, pareiškėjai turto registratoriui nepateikė.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nurodo, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos teisės-šių teisių turėtojas ar asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Šiame ginče nuosavybės teises į automobilių stovėjimo aikštelę prašo įregistruoti butų savininkai, todėl atitinkamą prašymą gali pateikti tik patys butų savininkai ar jų įgalioti atstovai.
Vertindamas bylos aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad daugiabučių namų savininkų bendrija nėra prašomos įregistruoti aikštelės savininkė nei tinkamai įgaliotas asmuo, todėl pagrįstai nelaikytina asmeniu galinčiu teikti prašymą dėl nuosavybės teisių į aikštelę įregistravimo namų butų savininkų vardu.
Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir esančius byloje įrodymus bei pagrįstai skundo nepatenkino.
Esant nurodytoms aplinkybėms naikinti skundžiamo sprendimo nėra pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.