Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamosios A. B. kaltė, be jos pačios parodymų, įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Apklaustas liudytoju G. D. parodė, kad jis yra UAB “T.” generalinis direktorius. Bendrovės vyriausioji buhalterė - V. S. UAB “T.” buhaltere, laikotarpyje, nuo 2002 m. iki 2008 m. sausio mėnesio, dirbo kaltinamoji A. B.

2007 metais, vienas iš vadybininkų, jam pasakė, kad kilo problema su klientais, kurie yra susimokėję už paslaugas ar detales, tačiau programa juos, kaip skolininkus blokuoja ir jie negali iš naujo gauti detalių. Pradėjęs tai aiškintis, iš vyr. buhalterės sužinojo, kad A. B. klastoja dokumentus bei programos duomenis ir tokiu būdu savinasi pinigus. Be to, parduotuvės vedėjas jam pranešė, kad A. B. iš bendrovės asmeniškai sau įsigijo padangas, tačiau neatsiskaitė, sąskaitą - faktūrą įformino UAB “V.K.” vardu. Asmeniškai jis su A. B. niekada nebendravo nei jai dirbant bendrovėje, nei susiklosčius tokiai situacijai. Išgryninti pinigus pastarajai neliepė ir ši jam grynais pinigais nenešė. Dėl nuolaidų klientams su A. B. nekalbėjo ir ji, kaip ir kitos buhalterės, nustatyti nuolaidas teisės neturėjo. Tai daryti tam tikrose ribose buvo leista serviso viršininkams bei parduotuvės vedėjams. Su bendrovėje nustatyta nuolaidų sistema ir klientais, kuriems ši sistema buvo taikoma, dirbo komercijos direktorius G. N. Pirmą kartą į servisą atvykęs klientas nuolaidos negaudavo, tačiau jeigu klientas buvo pastovus, jis turėjo galimybę kreiptis į komercijos direktorių ir gauti nuolaidą.

Akistatos su kaltinamąja A. B. metu, liudytojas G. D. paneigė pastarosios nurodytas aplinkybes, susijusias su bendrovėje taikoma nuolaidų sistema darbuotojams bei pažįstamiems asmenims, fiktyvių PVM sąskaitų-faktūrų išrašymu bei jų anuliavimu, atsikaitymu su direktoriumi grynais pinigais, A. B. kurstymu išgryninti pinigus (23 795 lt 3 t. b. l. 151-155).

Apklausta liudytoja V. S. parodė, kad kaltinamoji A. B. bendrovėje „T.“ dirbo nuo 2002 m., buhaltere. Pagal pareigas ji buvo atsakinga už ilgalaikio ir mažaverčio turto, lizingo, debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų apskaitą, mokėjimo pavedimų ruošimą, gaunamų dokumentų pajamavimą. Ji, kaip ir bet kuris kitas buhalteris, dirbo su savo kodu, todėl buvo galima patikrinti, kas, kada ir kokią operaciją darė.

Vieną dieną buvo pastebėta, kad ant kai kurių įmonių vardu išrašytų sąskaitų - faktūrų, kaip paslaugų gavėja, yra pasirašiusi A. B. Su tomis įmonėmis, tarp kurių buvo UAB „V.K.“, UAB „V.“, UAB „K.“, pradėjus derinti skolų likučius paaiškėjo, kad tos sąskaitos faktūros, kurias buvo pasirašiusi A. B., nebuvo įtrauktos į jų buhalterinę apskaitą. Įmonės tų likučių nepripažino, sumokėti bendrovei skolą atsisakė. Gavosi taip, kad įmonėms paslauga suteikta, tuo tarpu jos šių paslaugų nepirko, sąskaitose nurodytų automobilių neturėjo. Kai ji pareikalavo, jog A. B. pasiaiškintų, ši prisipažino kalta ir pažadėjo viską sumokėti. 2007-12-17 į UAB „T.“ sąskaitą bendrovių „K.“ ir „V.K.“ vardu buvo įnešta bendroje sumoje 39 975 lt, iš kurių 27 805 lt įnešta UAB „K.“ vardu, o 12 107 lt UAB „V.K.“ vardu. 2007-12-27 į bendrovės sąskaitą buvo įnešta 44 149 lt, iš kurių 23 795 lt UAB „A.“ vardu, 4211 lt UAB „V.“ vardu, 8562 lt UAB „V.K.“ vardu, 3881 lt UAB „M.L.“ vardu ir 3700 lt UAB „D.“ vardu. Iš viso per du kartus į bendrovės sąskaitą grynais buvo įnešta 84 124 lt. Kas pinigus įnešė, nebuvo parašyta.

2008-01-14 A. B. parašė direktoriui pasiaiškinimą, kad visi įsiskolinimai gruodžio 17 ir 27 dienomis yra padengti, nuo sausio 14 d. prašėsi atleidžiama iš darbo. Tuo kartu kaltinamoji išties buvo atsikaičiusi, tačiau vėliau buvo rastas dar 9000 lt trūkumas. Žodžiu A. B. žadėjo sumokėti ir likusią skolą. Kaltinamoji buvo įspėta, kad neatsiskaičius su bendrove, bus kreiptasi į policiją. Liudytojos teigimu, dėl skolos bendrovei ji ne vieną kartą skambino A. B., kuri žadėjo paimti kreditą ir skolą bendrovei gražinti, tačiau vėliau, pasakiusi kad pinigų nemokės, pakeitė telefono numerį. Todėl ir buvo kreiptasi į policiją.

Atleidus A. B. iš darbo, buvo patikrintos visos įtartinos operacijos, grynųjų pinigų pervedimai fiziniams asmenims. Paaiškėjo, kad A. B., dirbdama su įmonės skolininkais pasinaudojo situacija, kai už automobilių remontą sumokėdavo ir automobilio savininkas ir draudimo kompanija. Dėl tokio dvigubo apmokėjimo, susidarė bendrovės „T.“ skola fiziniams asmenims. Tuo pasinaudodama, A. B. į apskaitą įvesdavo naujus klientus ir pateikdama žinomai melagingą informaciją, banko programoje sukurdavo mokėjimo nurodymą. Pastebėjusi, nepagrįstą pinigų pervedimą, ji pati asmeniškai surado V. K., R. P., R. R. ir I. S. ir išsiuntė laiškus, prašydama gražinti per klaidą jiems pervestus bendrovės pinigus. V. K. ir I. S. pinigus gražino, R. P. ne. Kai ji pastarajam paskambino, šis žadėjo pasiaiškinti, tačiau vėliau nekėlė telefono ragelio, pinigų bendrovei negražino. Likusi skola bendrovei sudaro 48 000 lt.

Atlikus bendrovėje auditą, buvo konstatuota, kad visas apgaulingas operacijas UAB “T.”apskaitoje ir SEB banko programoje sukūrė A. B..

Apklaustas liudytoju A. J. parodė, kad 2007 m. lapkričio mėnesį, UAB “T.”buvo remontuojamas a/m „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini). Užsakymo sutartį dėl šio automobilio remonto UAB „Vilniaus konservų“ vardu pildė ir ją pasirašė A. B.. Iš pastarosios žinojo, kad šiuo automobiliu važinėjo jos tėtis. Atsidaręs programą matė, kad UAB „V.K.“ kontaktinis asmuo, yra J. B.. Dėl to manė, kad ir automobilis yra bendrovės. Kadangi kompiuterinė programa neleido jam atspausdinti sąskaitos – faktūros, jis apie tai pasakė A. B., kad ši pasižiūrėtų ar klientas jiems nėra skolingas. Problema buvo išspręsta per pusdienį. Atspausdintą sąskaitą faktūrą, iš vienos pusės pasirašė jis, iš kitos, t. y. kaip užsakovas - A. B.. Kadangi pirmąjį sąskaitos egzempliorių klientas neša į savo darbovietę, jį atidavė A. B., o kitą, sekančią dieną pats pridavė į buhalteriją. Žino, kad pagal šią sąskaitą faktūrą už bendrovėje suremontuotą automobilį „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra atsiskaityta.

Apklaustas liudytoju I. T. parodė, kad jis dirba UAB “T.”servise, meistru. Pagal savo pareigas turi teisę išrašyti bei pasirašyti sąskaitas-faktūras.

Tokiu būdu 2007-03-16 jis taipogi išrašė ir pasirašė sąskaitą-faktūrą dėl a/m „Honda Concerto“, v/n (duomenys neskelbtini) remonto. Prisimena, kad tuo laikotarpiu buvo dirbama dviem pamainomis. Todėl automobilį „Honda Concerto“ remontui, pagal užsakymo sutartį, kurią UAB „V.K.“ vardu užpildė A. B., priėmė kitoje pamainoje dirbęs meistras R. K.. Sąskaita – faktūra buvo išrašyta bendrovės „V.K.“ vardu, jį pasiėmė A. B..

Automobilis iš serviso išleidžiamas, kai už jį atsiskaitoma. Tačiau jeigu su klientu yra sudaryta sutartis ir jo duomenys yra duomenų bazėje, atsiskaityti už paslaugas galima ir pavedimu. Visus atsikaitymus tvarko buhalterija. Bendrovė „V.K.“ buvo įtraukta į jų duomenų bazę. Todėl jeigu kompiuterinė programa leido jam išrašyti sąskaitą-faktūrą, jokių problemų dėl apmokėjimo su UAB „V.K.“ nebuvo. UAB „V.K.“ sąskaitą šiuo atveju turėjo apmokėti pavedimu. Pirmasis sąskaitos - faktūros egzempliorius buvo atiduotas klientui, o antrasis egzempliorius priduotas į buhalteriją.

Nurodė, kad pas juos yra kompiuterinė apskaita, kuri leidžia pažiūrėti ar klientas skolingas ar ne. Jeigu klientas yra skolingas kompiuteris neduoda atspausdinti sąskaitos-faktūros. Todėl jeigu jis atspausdino faktūrą, mano, kad jokių problemų dėl apmokėjimų su UAB „V.K.“ nebuvo. Automobilis buvo atiduotas A. B., kadangi užsakyme buvo nurodyta jos pavardė. Kiek jis prisimena A. B. bendrovėje „T.“ buvo remontavusi ne vieną automobilį.

Apklausta liudytoja R. M. parodė, kad automobilis „Honda Concerto“ v/n (duomenys neskelbtini), kuriuo ji naudojosi, buvo registruotas jos tėvo vardu. Pasak liudytojos, tuo metu kai kaltinamoji A. B. dirbo UAB „T.“, ji, šios bendrovės parduotuvėje, buvo pirkusi automobiliui detales. Už įsigytas detales ji atsiskaitydavo grynais pinigais, PVM sąskaitų –faktūrų jai nebuvo išrašyta. Detales „T.“ pirko todėl, kad per A. B. jai padarydavo nuolaidą. Tačiau automobilio, šios bendrovės servise, ji neremontavo. Žino, kad buvo išrašyta sąskaita faktūra UAB „V.K.“ vardu, kurioje buvo įrašyti jos automobilio „Honda Concerto“ duomenys. Tačiau, kaip jau minėjo, ji UAB “T.” savo automobilio neremontavo, UAB „V.K.“ nedirbo.

Apklausta liudytoja I. Š. parodė, kad 2008-07-14 pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš pil. V. M. įsigijo automobilį „Honda Concerto“, v/n (duomenys neskelbtini), 1994 m. laidos, žalios spalvos. Automobilį pirkimui surado internete pagal skelbimą. Automobilį pardavinėjo mergina, prisistačiusi, kaip jai atrodo, Astos vardu. Ši mergina, pagal liudytojos nuomonę, yra šiek tiek panaši į A. B. Dokumentus tvarkė V. M., kuris jai buvo pristatytas, kaip tos merginos tėvas. Minėtas vyras aiškino, kad šį automobilį jis buvo padovanojęs dukrai, kuri dirbo UAB “T.” buhaltere, o tai reiškė, kad automobilis gerai prižiūrėtas ir su juo problemų nebus. Ir iš tiesų ant automobilio vairuotojo durelių buvo du ar trys lipdukai iš „T.“ autoserviso. Todėl pamanė, kad automobilio būklė gera ir nereikės jo taisyti. Deja po mėnesio paaiškėjo, kad automobilio būklė yra labai bloga ir jį reikėjo visą taisyti. Tačiau ji šio automobilio UAB “T.” nėra remontavusi, kadangi jai yra per brangus tas servisas.

Iš liudytojos I. Š. teismui pateiktos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2008-07-14 V. M. pardavė I. Š. automobilį „Honda Concerto“, v/n (duomenys neskelbtini), tamsiai žalios spalvos (4 t. b. l. 30).

Apklaustas liudytoju S. P. parodė, kad 2007 metais jis dirbo UAB „V.K.“ generalinio direktoriaus pareigose. Kaltinamąją A. B. jis pažįsta, nes ji yra jo kolegos J. B., dirbančio gamybos direktoriaus pareigose, dukra. Tačiau pastaroji niekada pas juos bendrovėje nedirbo ir nedirba. Jos, savo įmonės vardu gauti prekes ar paslaugas pagal sąskaitas faktūras, neįgaliojo. Automobilio „Honda Concerto“, v/n (duomenys neskelbtini), jų bendrovė neturi ir neturėjo, todėl šiam automobiliui nebuvo atliekami jokie darbai ar perkamos detalės. Bendrovė „V.K.“ nėra skolinga UAB „T.“, kadangi jie visuomet atsiskaito iš karto. 2007-03-16 PVM sąskaitos – faktūros jų bendrovė neturi, be to, jie tokios sąskaitos faktūros, kurią pasirašė ne jų darbuotojas, nepriimtų. Tą patį gali pasakyti ir apie kitas PVM sąskaitas - faktūras, t.y. 2007-05-25, 2007-06-30, 2006-12-28, 2006-09-19. Dėl 2007-11-10 PVM sąskaitos – faktūros, ant kurios taip pat pasirašė A. B., gali pasakyti, kad jų bendrovė turi automobilį Audi, tačiau ne Audi 100, o Audi A6 Avant, nors valstybinis numeris - (duomenys neskelbtini) ir atitinka. Be to, šiam automobiliui nestandartinių važiuoklės darbų neatlikinėjo ir detalių, kaip nurodyta minėtoje faktūroje, nepirko. Su minėtu automobiliu važinėja daugelis bendrovės darbuotojų, t. y. būna kad važiuoja ir jis, ir p. J. B., ir kiti UAB „V.K.“ darbuotojai. Dėl 2007-06-30 PVM sąskaitos – faktūros gali pasakyti, kad ten yra tiktai parašas žmogaus, kuris priėmė prekes bei darbus, tačiau tai tikrai nėra jų bendrovės darbuotojo parašas, kadangi jis visų darbuotojų, kurie turi teisę pasirašinėti atitinkamus dokumentus, parašus žino. Ant faktūros nurodytas automobilis Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini), taip pat ne jų bendrovės. UAB „V.K.“ tokio automobilio neturi ir neturėjo.

Apklaustas liudytoju R. V. parodė, kad 2002-05-27 jis buvo įkūręs UAB „V.“, kurios veikla buvo audio, video gaminių prekyba. Šiai bendrovei iki 2002-06-17 vadovavo jo žmona, o vėliau, t.y. nuo 2002-06-17 iki 2003-09-18 direktoriaus pareigas ėjo jis pats. Kadangi bendrovė nebenešė pelno, sunkiai sekėsi prekyba, jis nutarė sustabdyti bendrovės veiklą. Maždaug mėnesį iki išeinant iš darbo, jo pažįstamas, tačiau tiksliai kas nepamena, pasiūlė gerą buhalterę, t.y. A. B., kurią jis ir pasamdė, kad ši sutvarkytų visą buhalteriją, ją suarchyvuotų. A. B. bendrovėje „V.“ dirbo iki 2003-12-31. Be to, ji tuo pačiu metu dirbo ir buhaltere UAB „T.“.

Teigia, kad bendrovė „V.“ automobilių neturėjo, todėl UAB “T.” autoservise detalių nepirko ir jokių automobilių neremontavo. UAB „V.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose, nurodytų automobilių jis nežino, šias sąskaitas pasirašiusių žmonių nepažįsta, tokie žmonės jo bendrovėje nedirbo. Be to, 2006 metais UAB „V.“ jokios veiklos nevykdė.

Apklaustas liudytoju T. V. parodė, kad jis dirba UAB “T.” parduotuvės vedėju, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaltinamoji A. B. šioje bendrovėje dirbo buhaltere. 2007 m. pavasarį, A. B. pasakė, kad UAB „V.K.“ bus reikalingos 8 padangos. Pasiteiravus ar ši bendrovė jiems neskolinga, pastaroji atsakė, kad tai jis pamatys kompiuteryje. Kompiuterinėje programoje pamatęs, kad tuo metu UAB „V.K.“ jiems neskolingi, išrašė sąskaitą faktūrą. Kaltinamoji, kaip padangų gavėja, pasirašė ant sąskaitos faktūros ir pasiėmė padangas. Vieną sąskaitos-faktūros egzempliorių paėmė A. B., o kitas egzempliorius sekančios dienos rytą, buvo priduotas į buhalteriją, į A. B. skyrių, kuris tvarko visas skolas. Praėjus kelioms dienoms pamatė, kad UAB „V.K.“ skolingi UAB „T.“.

Apklaustas liudytoju A. V. parodė, kad laikotarpyje nuo 2003 iki 2006 metų jis dirbo vienoje iš UAB “T.” įmonių – UAB „A.L.“, direktoriumi. Todėl žino, kad minimu laikotarpiu UAB “T.” darbuotojams buvo taikoma „sistema be PVM“. Pagal šią sistemą, darbuotojas su serviso raštu, kuriame nurodoma atliktų darbų kaina su PVM, eidavo pas UAB “T.” direktorių G. D., kuriam padarius nuolaidą, pinigai, jeigu tai būdavo nedidelė suma, buvo mokami servisui, o jeigu už automobilio remontą reikėdavo mokėti didelę pinigų sumą, jie buvo sumokami asmeniškai direktoriui. Asmeniškai jis UAB “T.” remontavo savo automobilius kokiu šešis – septynis kartus, iš kurių du kartus, direktoriui padarius nuolaidą, pinigus sumokėjo G. D. Atsiskaičius jam jokie dokumentai nebuvo išduoti. Dėl šios priežasties tarp jo ir direktoriaus G. D. įvyko konfliktas, t. y. iš jo, už suteiktas UAB “T.” paslaugas, buvo pareikalauta susimokėti antrą kartą. Dėl šio fakto 2007 m. vyko teisminis procesas, kurį jis pralaimėjo ir UAB “T.” pinigus antrą kartą susimokėjo.

Su kaltinamąją A. B. jam teko dirbti, kadangi ji UAB „T.“ dukterinėje įmonėje „A.“ tvarkė buhalteriją. Todėl žino, kad ji bendrovėje turėjo vertę, dažnai būdavo kviečiam pas direktorių G. D. dėl bendrovės „A.“ buhalterinių klausimų. Buhaltere A. B. dirbo ir jo įmonėse. Tačiau vėliau jos paslaugų buvo atsisakyta dėl kruopštumo stokos.

Apklaustas liudytoju J. R. parodė, kad UAB “T.” jis dirbo iki 2005-11-22, generalinio vadybininko pareigose. A. B. minėtu laikotarpiu dirbo buhaltere. Bendrovėje jis buvo atsakingas už kompiuterinės programos priežiūrą, santykius su tiekėjais, bendros kokybės sistemą. Taipogi jam teko kurti ir kompiuterinę programą, tame tarpe ir dėl PVM sąskaitų faktūrų išrašymo. Tai buvo 2000 m. Vėliau minėta programa buvo tobulinama. Pagal šią programą buvo galima atsekti prekės judėjimą, pardavimus, pirkimus, kainas ir panašiai. Buvo sukurta sistema ir įregistruoti klientai, su jais sudarytos sutartys, kuriose buvo išvardinti klientui priklausantys automobiliai, nurodyti įgalioti asmenys, galintys pateikti ir pasiimti automobilį, suderinti darbų kainas. Jei klientas nebuvo registruotas, detales bei paslaugas jis galėjo įsigyti tik atsiskaitant grynais per kasą ir be nuolaidos. Nuolaidas taikydavo komercijos direktorius, direktorius bei kiti asmenys. Nuolaidos ir mokėjimo atidėjimas buvo taikomas tik sutartiniams klientams. Darbuotojas priėmęs automobilį remontui turėjo įsitikinti, kad tas automobilis tikrai priklauso klientui, ar klientas yra mokus. Meistras galėjo priimti ir nesutartinį klientą, tačiau šis turėdavo atsiskaityti grynais į kasą, iš karto po paslaugos suteikimo. Kad būtų kitaip atsiskaitoma, jam nėra žinoma.

Apklaustas liudytoju N. K. parodė, kad su kaltinamąją A. B. jis susipažino per jos buvusį draugą R. P., kuris tuo metu dirbo liudytojo įmonėje. Pastarasis sakė, kad A. B. dirba UAB „T.“ ir per ją su nuolaida galima įsigyti detalių. UAB „T.“ jis pirko akumuliatorių ir padangas. Pinigus padavė A. B. grynais ir paprašė išrašyti sąskaitą. Tą kartą sąskaita jam nebuvo išduota. Dėl to, jis vėliau kreipėsi tiek į A. B., tiek ir į R. P. Pastaroji aiškino, kad pas ją yra kažkokios problemos ir kai viskas susitvarkys, sąskaita bus išrašyta. Tačiau praėjus maždaug dvejiems metams iš UAB “T.” jis gavo sąskaitą - faktūrą ir už įsigytas prekes turėjo apsimokėti pakartotinai. Jam buvo paaiškinta, jog nėra jokių duomenų, kad jis būtų sumokėjęs pinigus. Sąskaita - faktūra buvo išrašyta galimai 2007 m. lapkričio mėnesį.

Apklaustas liudytoju V. K. parodė, kad jam su A. B. teko kartu dirbti UAB „T.“. Jis buvo parduotuvės vedėjas. Jo pareiga buvo vadovauti parduotuvei, užsakyti iš sandėlio prekes, prižiūrėti darbuotojus. Taipogi jis turėjo teisę išrašyti sąskaitas faktūras. Tai buvo daroma kompiuteriniu būdu. Apmokėjimas už prekes būdavo įvairus. Jeigu klientas turėjo sutartį su bendrove, mokėdavo pavedimu, jei ne - grynais. Išankstinio apmokėjimo faktūras spausdindavo tik tada, kai buhalterės, t. y. A. B. ar vyr. buhalterė patvirtindavo, kad už detales yra apmokėta. Kaip jos patikrindavo apmokėjimą, nežino, mano, kad buhalteriai turėjo tokių duomenų bazę. Skolininkai matėsi kompiuterinėje apskaitoje ir tokiems prekės nebūdavo parduodamos. Jeigu buvo išrašytos sąskaitos – faktūros, tikėtina, kad viskas buvo tvarkoje. Nuolaidos klientams buvo daromos pateikus nuolaidų kortelę. Nuolaidų korteles išduodavo G. N. Nuolaidų sistema buvo kintanti. Kokia turi būti taikoma nuolaida, spręsdavo G. N. Kai darbuotojas remontuodavo savo automobilį, dėl nuolaidų kalbėdavosi su direktoriumi. Tokiu atveju sutvarkius automobilį, būdavo atspausdinamas lapas, kuriame nurodoma kaina už detales ir už darbus. Su šiuo lapu darbuotojas eidavo pas direktorių ir šis paskaičiuodavo, kiek jis turi susimokėti. Susimokėti buvo galima ir direktoriui, ir serviso meistrui. Jis pats asmeniškai vieną kartą pinigus mokėjo direktoriui.

Apklausta liudytoja I. S. parodė, kad su A. B. ji susipažino 1998 m. rudenį, jos buvo grupiokės. Kai susipažino A. niekur nedirbo, vėliau sužinojo, kad ji dirba UAB „T.“, o dar vėliau, kad ji iš minėtos bendrovės išeina. Kiek pamena buvo kažkokios problemos. 2007 metais, tikslios datos nepamena, jai paskambino A. ir paprašė, kad ši jai duotų savo sąskaitos numerį. Sakė, kad į jos sąskaitą perves pinigus, kuriuos ji turės nuimti ir pastarajai gražinti. Kokius argumentus jai pasakė A. dėl pinigų pervedimo nepamena. Ji sutiko. Pinigai į jos sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, buvo pervesti du kartus. Vieną kartą - apie 7000 litų, o kitą - maždaug 1700 litų. Nuėmusi pinigus, atidavė juos A. B. Už tai jokio atlygio negavo. Praėjus kažkiek laiko, kiek tiksliai nepamena, jai paskambino UAB “T.” vyr. buhalterė S. Iš pradžių pasiteiravo ar ji pažįsta A. B., o kai ji atsakė teigiamai, pasakė, kad jai buvo pervesti pinigai, klausė ar juos pervedė A. Kadangi pinigai buvo pervesti be pagrindo, paprašė juos gražinti. Po šio pokalbio ji iš karto skambino A. ir klausė ką dabar daryti, iš kur gauti tokius pinigus. Pastaroji sutiko, jog pinigus reikia grąžinti. Dienos ar dviejų dienų bėgyje, A. jai davė pinigus ir ji padarė pavedimą, t.y. grąžino pinigus į UAB “T.” sąskaitą. Dėl šio nemalonumo ji klausė A. kas ir kodėl, tačiau ką ši jai paaiškino, tiksliai neatsimena. Kalba ėjo apie kažkokias kompensacijas už nepanaudotas atostogas.

Apklaustas liudytoju V. K. parodė, kad maždaug prieš 6 metus jis susipažino su A. B. per jos draugą R. P. Jis žinojo, kad pastaroji dirba UAB „T.“. Vėliau sužinojo, kad ji iš minėtos bendrovės išeina. Galimai prieš du ar tris metus, A. B. asmeniškai jo paprašė banko sąskaitos numerio ir pasakė, kad ji perves į jo sąskaitą pinigus, o šis jai pinigus nuims dalimis. Kodėl jai to reikėjo jis neklausė, nesigilino, o ji nepaaiškino. Jis davė jai savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos numerį. Maždaug savaitės bėgyje, į jo nurodytą sąskaitą A. B. pervedė 8968,75 Lt. Po to paskambino jam ir paprašė juos nuimti. Minėtą sumą jis nuėmė per du ar tris kartus ir atidavė A. B. Praėjus mėnesiui ar dviem, jam paskambino UAB “T.” darbuotoja ir pasakė, kad į jo sąskaitą buvo klaidingai pervesti pinigai. Jis pažadėjo išsiaiškinti. Kadangi į jo sąskaitą nebuvo įplaukę jokių kitų pinigų, išskyrus A. B. pervestus pinigus, jis paskambino jai. Ši pažadėjo išsiaiškinti. Kas vyko toliau nežino. Kadangi niekas daugiau jam neskambino, suprato, kad A. viską sutvarkė. Jei pinigai buvo grąžinti į UAB “T.” sąskaitą, tai juos tikrai grąžino tik A., nes jis pinigų niekam nepervedinėjo.

Apklausta liudytoja R. R. parodė, kad su kaltinamąją A. B. ji susipažino per bendrus draugus. Kadangi ji dirba kelionių agentūroje, A. B. tapo jos kliente. Tikslių aplinkybių nepamena, bet kažkas iš UAB “T.” norėjo pirkti kelionę. Buvo sutarta, kad jeigu kažkas nori „paskutinės minutės“ kelionės, į sąskaitą turi pervesti pinigus. Priešingu atveju ji negali daryti jokių rezervacijų. Kadangi tuo metu keitė darbus, A. B. pervedė pinigus į jos asmeninę sąskaitą. Tai buvo 2000 ar 3000 lt. Pavedimas jai pasirodė kažkiek keistas – pinigai buvo pervesti už automobilio remontą. Žinodama, kad A. dirbo UAB “T.” ir kad šį pavedimą padarė ji, pastarajai paskambino. Į klausimą kodėl toks mokėjimo nurodymas, A. B. aiškino, kad ji taip įpratusi ir, kad tai įvyko klaida. Kadangi nebuvo surasta tinkama kelionė, ji paskambino A. ir paklausė kur grąžinti pinigus. Ši nurodė savo asmeninę banko sąskaitą. Todėl po kelių dienų gautą iš A. B. sumą ji pervedė atgal į pastarosios nurodytą sąskaitą. Praėjus maždaug metams ar dviem, jai paskambino UAB “T.” buhalterė ir pradėjo kalbėti apie pinigus. Jai užstrigo iš kur ši žino jos asmeninius duomenis. Žinodama, kad ji nieko nepadarė, prašė jai daugiau neskambinėti. Apie šį pokalbį ji pasakė A. B., tačiau ką pastaroji atsakė, neatsimena. Teigia, kad tai buvo vienintelis kartas kai iš UAB “T.” sąskaitos į jos asmeninę sąskaitą buvo pervesti pinigai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. P. parodė, kad jis nuo 2005 metų, tikslesnio laiko nepamena, pradėjo gyventi kartu su A. B. Kiek jam žinoma A. dirbo UAB “T.” buhalterės pareigose. Apie darbo reikalus ji niekada nieko nepasakojo. Tikslaus laiko nepamena, bet tiksliai žino, kad buvo vasara, jam paskambino UAB “T.” buhalterė“ V. S., ir pareikalavo grąžinti iš „T.“ sąskaitos neteisėtai pervestus pinigus. Kadangi jis nesuprato apie ką eina kalba, pasakė, kad nieko nežino, tačiau pažadėjo viską išsiaiškinti. Po šio pokalbio prisiminė, kad A. B. prašė jo asmeninės banko sąskaitos numerio, o vėliau ir banko kortelės su Pin kodu. Aiškino, kad jai reikia nusiimti pinigus. Jis į šitą reikalą nesigilino, jos nieko neklausinėjo, o A. nieko neaiškino.

Parėjęs namo jis A. pasakė, kad jam skambino iš „T.“. Ši atsakė, kad viską žino ir, kad viską sutvarkys. Todėl jis ramiai gyveno, nes manė jog A. viską susitvarkė. Žino, kad A. B. prašė sąskaitų numerių ir pas draugus, t.y. V. K., bei dar pas kažką, tiksliai nepamena. To motyvų jis nežino. Ši tik sakydavo, kad reikia pervesti pinigus. Tačiau kokius ir kaip, jis nežino. Žino, kad V. K. davė jai savo sąskaitos numerį ir A., pervedusi pinigus, paprašė jo nuimti. Pinigai buvo atiduoti A. Po kažkiek tai laiko jam skambino V. K. ir pasakęs, kad jam skambino iš UAB „T.“, klausė kas vyksta. Apie tai jis pasakė ir A. Ji ir vėlgi sakė, kad viską sutvarkys. Tuo viskas pasibaigė.

Tikslaus laiko nepamena, bet buvo vasara, A. jam pradėjo guostis, kad su ja nori susidoroti, kad „T.“ eina prieš ją. Tačiau kiek jam yra žinoma, A. su savo drauge As., pavardės nepamena, UAB „T.“ „suko reikalus“. Po to jos abi namuose spręsdavo ką daryti, o vėliau ir visai susipyko. As., pasak A., taip pat dirbo UAB „T.“, tačiau vėliau išėjo iš darbo ir dirbo pas juos namuose, kur A. buvo įsirengusi ofisą. „Išlindus galams“ iš UAB „T.“, jos susipyko ir daugiau nebebendravo.

Tuo metu kai A. dirbo UAB „T.“, jis turėjo automobilį Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini). Tačiau niekada gyvenime UAB “T.” savo asmeninių automobilių neremontavo. Taipogi nėra dirbęs UAB „V.K.“. Žino, kad UAB „V.K.“ dirba A. B. tėvas K. J. B. Drąsiai gali pasakyti, kad PVM sąskaita faktūra serija VKAA07, Nr. 00680, yra suklastota, kadangi kaip jau minėjo ankščiau, savo automobilio UAB “T.” netvarkė, UAB „V.K.“ niekada nedirbo, parašas yra ne jo, ir net nežino kieno. Jis sąskaitoje faktūroje nurodytų detalių ir suteiktų paslaugų negavo. Nors A. B. jis buvo davęs savo automobilį keletui dienų nuvykti į Rusiją, tačiau, kad ji būtų jį remontavusi, tikrai nežino, apie tai ji nieko nesakė.

Prasidėjus konfliktui dėl neteisėtai pervestų pinigų iš UAB „T.“ sąskaitos, A. B. papasakojo, kad kai žmonės perka detales ir nori nuolaidos, juos nuveda pas vadovą D. Šis padaro nuolaidą, klientas jam sumoka grynais. Direktorius apie parduotą prekę pasižymi ant lapelio. Tuos lapelius direktorius kaupė. Vėliau neva tai jis ištraukė visus tuos lapelius ir liepė jai apmokėti. Visos lapeliuose pažymėtos prekės buvo parduotos be čekio. Liudytojo teigimu, jis A. pasakė, kad jam tai neįdomu ir pasiūlė jai advokatą, tikslių duomenų nežino, bet iš „Advokato K. kontoros“. A. pasitarė su advokatu ir šis jai pasiūlė grąžinti pinigus. Pastaroji guodėsi, kad kas čia per advokatas, jei liepia grąžinti pinigus, sakė, kad bijo papulti į kalėjimą. Jis liepė jai gražinti tuos pinigus, kuriuos ši buvo pervedusi jo į sąskaitą ir daugiau jo nekišti. Taipogi priminė, kad ši ir jo draugams pervedinėjo pinigus, o taip elgtis negalima, t. y. kad ji „pakišo“ ne tik jį, bet ir jo draugus (1 t. b.l.-114-116).

Apklaustas liudytoju E. Š. parodė, kad UAB “T.” jis dirbo parduotuvėje, pardavėju. A. B. dirbo finansininke, jų santykiai buvo tik darbiniai. Pagal darbo pobūdį, jam yra tekę išrašyti sąskaitas faktūras. Klientų duomenys jau būdavo suvesti į programą. Sąskaitos buvo išrašomos oficialiai. Tokios sąskaitos yra sunumeruotos ir jų išmesti negali. Tačiau anuliuoti, t.y. perbraukti ir parašyti, kad sąskaita yra sugadinta, galima. Tokia sąskaita „keliaudavo“ į buhalteriją. Kas su tokiomis sąskaitomis toliau būdavo daroma, nežino.

Nurodė, kad tuo atveju, kai pirkėjai būdavo seni klientai ar pažįstami, jie sąskaitų nerašydavo. Šiuo atveju už prekes buvo atsiskaitoma grynais, o prekių kodai būdavo surašomi ant popieriaus. Tokį popierių su pinigais asmeniškai jis atiduodavo arba parduotuvės vedėjui arba direktoriui. Be to, parduotuvėje buvo taikoma nuolaidų sistema. Klientams būdavo išduodamos standartinės lojalumo kortelės. Nuolaidos dažniausiai būdavo daromos pagal savo nuožiūrą. Nepastoviam klientui didžiausia nuolaida būdavo iki 15%, nuolatiniam – iki 20-25 %. Seni klientai dažniausiai nuolaidas suderindavo su valdžia.

Įmonės darbuotojams nuolaidas darydavo direktorius. Pavyzdžiui jis savo automobilio remontui yra gavęs ir 50 % nuolaidą. Tokiais atvejais serviso darbuotojas ant paprasto lapo surašydavo atliktus darbus bei pakeistas detales, o darbuotojas su šiuo lapu eidavo pas vadovą. Gavęs nuolaidą, grynus pinigus palikdavo direktoriaus kabinete, serviso aktą, ant kurio direktorius patvirtindavo atsikaitymą, nunešdavo į servisą.

Apklaustas liudytoju A. J. parodė, kad nagrinėjamų įvykių laikotarpiu jis dirbo UAB “T.”s erviso vadovu, todėl turėjo teisę išrašyti ir pasirašyti sąskaitas faktūras. Apklausiamas dėl sąskaitų faktūrų, išrašytų 2006-08-25, serija, VKAA06 Nr. 01069, automobiliui „BMW“, 2007-06-30 serija VKAA07, Nr. 00680, automobiliui „Reno“, 2006-09-19, serija Nr. VKAA 06, Nr. 01177 ir 2006-12-29, serija VKAA06, Nr. 01562 automobiliui „Honda“, parodė, kad visas šias keturias sąskaitas faktūras išrašė ir pasirašė jis. Dėl pirmosios sąskaitos faktūros nieko paaiškinti negali, nes nepamena. Taipogi nepamena, kas kreipėsi ir dėl paslaugos automobiliui „Reno“. Šį automobilį remontui priėmė jo kolega. Tačiau kas jam suteikė duomenis, įrašytus į 2007-06-30 sąskaitą faktūrą, nepamena. Tuo tarpu gerai atsimena, kad automobiliu „Honda Accord“ važinėjo A. B. Ji ir kreipėsi dėl šio automobilio remonto, taipogi prašė išrašyti sąskaitą UAB „V.K.“ vardu. Šiuo atveju ant sąskaitos faktūros pasirašė jis ir A. B. Vienas sąskaitos faktūros egzempliorius buvo atiduotas A. B., kitas perduotas buhalterijai. Apmokėjimas buvo pavedimu. Teigia, kad spausdinant sąskaitas-faktūras problemų nekilo. Reiškia klientas UAB „V.K.“ skoloje nebuvo. Priešingu atveju kompiuterinė programa būtų neleidusi išrašyti sąskaitą. Skolininkus mato buhalterija. Nuolaidos būdavo taikomos tiems, kad jas turi. Nuolaidas darbuotojams taikydavo direktorius, o draugai turėjo nuolaidų korteles. Kai įmonės vadovybė pritaikydavo darbuotojui nuolaidą, pinigai būdavo sumokami į serviso kasą ir išduodamas kasos čekis.

Apklaustas liudytoju S. K. parodė, kad nagrinėjamo įvykio laikotarpiu jis buvo UAB „E.“ direktoriumi. Buhaltere pas jį dirbo A. Č. Kadangi buvo labai daug darbo tai ji paprašė savo draugės A. B., kad ši jai pagelbėtų. A. B. pas jį bendrovėje oficialiai nedirbo ir jis jai atlygio nemokėjo. Kaip ši buvo susitarusi su As., nežino. Kiek pamena, A. B. pas jį įmonėje buvo tik tris dienas. Tai buvo 2006 metų vasara. Tuo metu jis turėjo galimai tris automobilius „BMW“, tame tarpe ir a/m, kurio v/n (duomenys neskelbtini). Šis automobilis buvo remontuojamas įvairiuose servisuose, taipogi ir UAB „T.“. Tame reikale A. B. nedalyvavo.

Automobilį BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, jis taipogi yra remontavęs UAB „T.“. Visais atvejais už automobilių remontą susimokėdavo grynais ir gaudavo tai patvirtinantį dokumentą – kasos čekį ar kvitą. Maždaug 2006 metų liepos mėnesį automobilį BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini), jis pardavė R. M., jo duomenų nežino. Tačiau automobilio jie oficialiai neperrašė, todėl ir šiuo metu savininkas šio automobilio yra jis. Kiek jam žinoma, R. M. automobilį BMW taip pat pardavė, tačiau nežino kam. Dėl 2006-08-25 PVM sąskaitos faktūros Serija VKAA06 Nr. 01069 pasakyti nieko negali, kadangi tuo metu automobilį jau jis buvo pardavęs R. M.. Mano, kad R. M. yra pažįstami su A. B., nors tiksliai to teigti negali.

Atlikus UAB “T.” ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 2006-2007 metais UAB “T.” generalinio direktoriaus pareigas ėjo G. D., vyr. buhalterės pareigas – V. S.. A. B. laikotarpiu nuo 2002-04-15 iki 2008-01-31 UAB “T.” dirbo buhaltere. Sprendžiant iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bendrovės „V.K.“ draustų darbuotojų sąrašo nuo 1998-01-23 ir UAB „V.K.“ generalinio direktoriaus S. P. parodymų, A. B. bendrovėje „V.K.“ nedirbo (3 priedas - darbo sutarties kopija, 5 priedas - sąrašo kopija).

Ištyrus UAB “T.”2006-2007 metų klientų būklės žiniaraščius, PVM sąskaitų faktūrų registrus ir 5 PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „V.K.“ vardu, nustatyta, kad PVM sąskaitose faktūrose prekes iš UAB “T.” išdavė parduotuvės atsakingi darbuotojai, o prekes UAB „V.K.“ vardu, pagal 4 PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui, iš viso: 8.856 Lt su PVM, priėmė A. B. Vienoje, 2007-06-30 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 00680, kurioje įrašyta apmokėjimui suma 1.084 Lt su PVM, nurodytas tik prekes gavusio darbuotojo parašas, tuo tarpu pareigos, pavardė ir vardas nenurodyta.

Pagal tyrimui pateiktas 5 PVM sąskaitas faktūras UAB “T.” laikotarpyje nuo 2006-09-19 iki 2007-11-10, bendrovei „V.K.“ pardavė prekių iš viso už 9.940 Lt su PVM (4 priedas PVM sąskaitų faktūrų, klientų būklės žiniaraščių ir PVM sąskaitų faktūrų registrų kopijos ir10 priedas suvestinių duomenų lentelė).

Pagal tyrimui pateiktas UAB “T.” 2006 metų pardavimo operacijų žurnalą, PVM sąskaitų faktūrų registrus ir 8 PVM sąskaitas faktūras, išrašytas bendrovės „V.“ vardu, UAB “T.” laikotarpyje nuo 2006-08-11 iki 2006-10-03, bendrovei „V.“ pardavė prekių iš viso už 7.781 Lt. UAB “T.” išrašytose PVM sąskaitose faktūrose bendrovei „V.“ nurodyta, kad prekes priėmė ir pasirašė A. M., A. L., R. M., K. K., D. K. ir K. M. Prekes gavusio asmens pavardė ir pareigos pagal 2006-08-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 10635 nenurodyta (6 priedas PVM sąskaitų faktūrų, operacijų žurnalo ir PVM sąskaitų faktūrų registrų kopijos ir 10 priedas suvestinių duomenų lentelė).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikto bendrovės „V.“ draustų darbuotojų sąrašo nuo 2002-05-27 matyti, kad darbuotojų, kurie pasirašė, kaip gavę prekes iš UAB “T.” pagal tyrimui pateiktas laikotarpyje nuo 2006-08-11 iki 2006-10-03 išrašytas PVM sąskaitas faktūras, bendrovėje „V.“ nėra (7 priedas sąrašo kopija).

Iš tyrimui pateiktų bendrovės „T.“ 2007 metų 2 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų už parduotas prekes bendrovei „C.“ ir klientų būklės žiniaraštį matyti, kad bendrovė „T.“ pagal šiuos tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus UAB „C.“ pardavė prekių iš viso už 2.651 Lt.

Tyrimui pateiktoje 2007-11-13 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 15640 nurodyta, kad už prekes gavusį asmenį pasirašė A. B., o 2007-11-21 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 01899 nurodyta, kad už prekes gavusį asmenį pasirašė M., pavardė nenurodyta (8 priedas PVM sąskaitų faktūrų kopijos, klientų būklės žiniaraščio ir PVM sąskaitų faktūrų registro kopijos ir 10 priedas suvestinių duomenų lentelė).

Tyrimui pateiktame Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bendrovės „C.“ draustų darbuotojų sąraše nuo 2003-02-18, tokių darbuotojų, kurie pasirašė 2007-11-13 ir 2007-11-27 PVM sąskaitose faktūrose, kad prekes gavo, bendrovėje „C.“ nėra (9 priedas- sąrašo kopija).

Pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus UAB “T.” bendrovėms „V.K.“, „V.“ ir „C.“ per tiriamąjį laikotarpį t. y. 2006-2007 metus, pardavė prekių iš viso už 20.372 (9.940+7.781+2.651) Lt (10 priedas - suvestinių duomenų lentelė).

Iš Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS 2010-06-08 rašto Nr. 10-4-S-5817 matyti, kad UAB „C.“ su UAB “T.” pilnai atsiskaitė. Todėl padaryta išvada, kad su bendrove „T.“ už pateiktas prekes neatsiskaitė tik UAB „V.K.“ ir UAB „V.“ bendroje sumoje 17.721 (9940+7781) Lt.

Be to, pagal tyrimui pateiktus UAB “T.” mokėjimų nurodymus, t.y. 2007 m. vasario 27 d. Nr. 14527, 2007 m. balandžio 24 d. Nr. 15063 ir 2007 m. lapkričio 26 d. Nr. 15063, kuriuose nurodyta mokėjimo paskirtis (grąžinimas) pagal polisus už automobilių remontą, bei banko išrašus, nustatyta, kad iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos piliečiui R. P. buvo pervesta iš viso 27.401,81 Lt (8.821,42 + 9.719,41 + 8.860,98) Lt (11 priedas - mokėjimo nurodymų ir sąskaitos išrašų kopijos). Pagal tyrimui pateiktą bendrovės „T.“ 2007 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo nurodymą Nr. 15957, kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis (remontas p/l polisas 4799652, frančizė 400), nustatyta, kad pilietei R. R. buvo pervesta 3.645,24 Lt. Taip pat tyrimui buvo pateiktas UAB “T.” 2008-06-02 pranešimas pilietei R. R. dėl pervestų 3.645,24 Lt grąžinimo į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešimą pasirašė UAB “T.” vyr. buhalterė V. S. (12 priedas - mokėjimo nurodymo ir pranešimo kopijos).

Iš tyrimui pateikto bendrovės mokėjimo nurodymo, kuriame nurodyta, kad pilietei I. S. grąžinama 1.957,64 Lt p/l prašymą Nr. 652987, (Nr. ir data neišskaitoma) ir pagal 2006 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymą Nr. 12854, kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis (apmok. p/l s-tą) 170 Lt., pilietei I. S., pagal šiuos mokėjimų nurodymus buvo pervesta 2.127,64 (1957,64 +170) Lt. Iš tyrimui pateikto 2008-06-11 banko sąskaitos išrašo matyti, kad pilietė I. S. 2.127,64 Lt bendrovei „T.“ grąžino (13 priedas - mokėjimo nurodymų ir banko sąskaitos išrašo kopijos).

Iš tyrimui pateikto bendrovės 2007 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo nurodymo Nr. 15981 matyti, kad piliečiui V. K. buvo pervesta 8.968,75 Lt (mokėjimo paskirtis – poliso Nr. ALKO264126-526), kuriuos, sprendžiant iš 2008-04-17 banko sąskaitos išrašas, pastarasis bendrovei „T.“ grąžino. Grąžinimo pagrindas-klaidingas pavedimas (14 priedas - mokėjimo nurodymo ir sąskaitos išrašo kopijos).

Pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus, UAB “T.” tiriamuoju laikotarpiu piliečiams R. P., R. R., I. S. ir V. K. iš bendrovės sąskaitos pervedė iš viso 42.143,44 Lt (27.401,81+3.645,24+2.127,64+8.968,75). Piliečiai I. S. ir V. K. bendrovei grąžino iš viso 11.096,39 Lt (2127,64+8968,75).

Pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus, nustatyta, kad bendrovei „T.“ per tiriamąjį laikotarpį piliečiai R. P. ir R. R. negrąžino 31.047,05 Lt.

Į tyrimui pateiktus UAB “T.” 2006-2007 metų PVM sąskaitų faktūrų registrus, kuriuose įrašyti juridiniai ir fiziniai asmenys, kuriems buvo suteiktos automobilių remonto paslaugos, piliečiai R. P., R. R., I. S. ir V. K. neįrašyti. Todėl tyrimo metu, be ūkines operacijas pagrindžiančių dokumentų, negalima nustatyti ar paslaugos šiems piliečiams buvo suteiktos (15 priedas - PVM sąskaitų faktūrų registrų kopijos).

Pagal apskaitos dokumentus, UAB “T.” per tiriamąjį laikotarpį pervedė piniginių lėšų fiziniams asmenims ir pardavė prekių bendrovėms „V.K.“, „V.“ ir „C.“ iš viso už 62.515,44 Lt (42.143,44+20.372).

Iš tyrimo metu gautos informacijos matyti, kad UAB „C.“ su UAB “T.”pilnai atsiskaitė (16 priedas).

Tokiu būdu pagal tyrimui pateiktus bendrovės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „C.“ bendrovei „T.“ buvo skolinga 2.651 Lt ir pagal gautą informaciją pilnai atsiskaitė. Taip pat 11.096,39 Lt grąžino piliečiai I. S. ir V. K. Iš viso bendrovei sugrąžinta 13.747,39 Lt.

Tyrimo metu pagal, pateiktus UAB “T.” apskaitos dokumentus nustatyta, kad bendrovei per tiriamąjį laikotarpį už pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas nesugrąžinta 48.768,05 Lt (62.515,44-13.747,39).

Be to, tarp tyrimui pateiktų dokumentų, nėra dokumentų patvirtinančių, UAB „V.K.“, UAB „V.“ ir UAB „C.“, atsiskaitymus už pateiktas prekes su UAB „T.“.

Tyrimo metu buvo gauta informacija, kad UAB „C.“ su UAB “T.” pilnai atsiskaitė (16 priedas).

Iš tyrimui pateiktos UAB “T.” 2009-07-01 pažymos matyti, kad konkrečius buhalterinės apskaitos darbus atlikdavo A. B., t.y ilgalaikio ir mažaverčio turto apskaitą, lizingo sutarčių vykdymo kontrolę ir apskaitą, mokėjimo pavedimų paruošimą ir banko operacijų registravimą apskaitoje, gaunamų dokumentų pajamavimą ir debitorinių/kreditorinių įsiskolinimų apskaitą. Tyrimui buvo pateikti bendrovės „T.“ 2003-08-01 įsakymu Nr. 713 patvirtinti buhalterio pareiginiai nuostatai, kuriuose nurodyta buhalterio atsakomybė pagal vidaus darbo tvarkos taisyklių ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą tvarką (17 priedas- pažymos ir nuostatų kopijos).

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 p., kuriame nurodyta, kad <už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris>, šioje bendrovėje V. S., 14 straipsnio 2 p. nurodyta, kad <už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys>, šioje bendrovėje buhalterė A. B. ir 21 straipsnio 1 p. nurodyta, kad<už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas>, šioje įmonėje direktorius G. D..

Pagal tyrimui pateiktus UAB “T.” tiriamojo laikotarpio apskaitos dokumentus atvejų, kad bendrovė būtų neatsiskaičiusi su fiziniais ar juridiniais asmenimis, nenustatyta (2 t. b.l.-5-109).

Taigi iš surinktų ir ištirtų įrodymų daroma išvada, jog kaltinamosios A. B. veika pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, epizode dėl jai patikėto didelės vertės turto – 40 015,80 lt pasisavinimo, klastojant mokėjimo nurodymus, kvalifikuota teisingai. Tokią išvadą leidžia daryti tiek pačios A. B. parodymai, tiek ir šiuos parodymus vienu ar kitu aspektu pagrindžiantys kiti įrodymai, t.y. liudytojos V. S., I. S., R. P., V. K. bei R. R. parodymai, specialisto išvada, byloje esančios mokėjimo nurodymų kopijos, UAB „T.“ sąskaitos išrašai (1 t. b. l. 7-8, 9-12, 14, 2 t. b.l. 5-109).

Šių duomenų pagrindu byloje nustatyta, kad A. B., kaip UAB “T.” buhalterė, būdama atsakinga už ilgalaikio ir mažaverčio turto apskaitą, lizingo sutarčių vykdymo kontrolę ir apskaitą, mokėjimų pavedimų paruošimą ir banko operacijų registravimą apskaitoje, gaunamų dokumentų pajamavimą bei debitorinių/kreditorinių įsiskolinimų apskaitą, dirbdama su įmonės skolininkais pasinaudojo dvigubo apmokėjimo situacija, t.y. bendrovės „T.“ skola fiziniams asmenims, kuri susidarydavo tuomet, kai už automobilių remontą sumokėdavo ir automobilio savininkas ir draudimo kompanija. To pasėkoje, kaltinamoji A. B., pateikdama žinomai melagingą informaciją, į apskaitą įvesdavo naujus klientus ir banko programoje sukūrusi žinomai suklastotą mokėjimo nurodymą, jį, kaip teigia V. S., pateikdavo jai, kaip vyr. buhalterei, patvirtinti. Tokių, žinomai suklastotų tikrų dokumentų – A. B. suformuotų 2007-02-27 mokėjimo nurodymo Nr. 14527 – 8821,42 lt sumai, 2007-04-24 mokėjimo nurodymo Nr. 15063 – 9719,41 lt, 2007-08-24 mokėjimo nurodymo Nr. 15957 - 3645,24 lt sumai, 2007-09-03 mokėjimo nurodymo Nr. 15981 – 8968,75 lt sumai bei 2007-11-26 mokėjimo nurodymo Nr. 16576 – 8860,98 l sumai pagrindu, laikotarpyje nuo 2007-02-27 iki 2007-11-26, iš UAB “T.” atsiskaitomosios sąskaitos buvo pervesta bendroje sumoje 40015,80 lt į pastarosios nurodytų fizinių asmenų sąskaitas, o būtent: per tris kartus – 2007-02-27, 2007-04-24 ir 2007-11-26 buvo pervesta 27 401,81 lt į R. P. sąskaitą, esančią SEB banke, 2007-09-03 buvo pervesta 8968,75 lt į V. K. sąskaitą, esančią AB banke „Hansabankas“ bei 2007-08-24 buvo pervesta 3645,24 lt į R. R. sąskaitą, esančią AB banke „Hansabankas“. Kad aukščiau minėtų asmenų banko sąskaitų prašė A. B., į jas aukščiau aptartų žinomai suklastotų mokėjimo nurodymų pagrindu ji pervedė pinigus bei, kad visi šie pinigai vienokiu ar kitokiu būdu jai buvo gražinti, patvirtino ir byloje apklausti liudytojais R. P., V. K., R. R. bei I. S.. Šias aplinkybes, kaip jau minėta, iš esmės pripažįsta ir pati kaltinamoji, tvirtindama tik tai, kad ji tai darė įtakojama direktoriaus bei kad, visų jos, išskyrus du paskutinius atvejus, suformuotų fiktyvių mokėjimo nurodymų pagrindu išgrynintus pinigus, ji perdavė bendrovės direktoriui G. D. Tačiau, viena vertus, šių, A. B. nurodytų aplinkybių be jos parodymų, nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Kita vertus, pasisavinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, kaip kad nagrinėjamu atveju, įgyja realią galimybę naudotis ir disponuoti nusikalstamu būdu įgytu turtu. Todėl net ir tuo atveju, jei prieš perduodamas turtą tretiesiems asmenims kaltininkas šį turtą buvo bent trumpam užvaldęs, ir galėjo su juo atlikti bet kokius veiksmus, jo veika kvalifikuojama kaip turto pasisavinimas. Tolimesni veiksmai su tokiu turtu veikos kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnį, reikšmės neturi, nes, kaip jau minėta, prieš perduodant turtą kaltininkas jau turėjo realią galimybę elgtis su juo pagal savo valią. Pagal turto pasisavinimo dispoziciją nusikalstamos veikos tikslas taipogi nėra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui (kasacinė nutartis Nr. 2K -368/2008 ).

Tačiau patikimų duomenų, kad A. B. būtų klastojusi ir kitas jai inkriminuotas PVM sąskaitas – faktūras, t. y. 2006-08-11 PVM sąskaitą – faktūrą Serija VUKP06 Nr. 10635, 2006-08-25 PVM sąskaitą – faktūrą Serija VKAA06 Nr. 01069, 2006-08-25 PVM sąskaitą – faktūrą Serija VUKP06 Nr. 11173, 2006-09-06 PVM sąskaitą – faktūrą Serija VUKP06 Nr. 11689, 2006-09-19 PVM sąskaitą – faktūrą Serija VUKP06 Nr. 12303, 2006-10-03 PVM sąskaitą – faktūrą Serija VUKP06 Nr. 12938, byloje nėra. Nustatyta, kad kaltinamoji A. B. šių PVM sąskaitų faktūrų nepasirašė, o kad pastaroji būtų teikusi šias sąskaitas išrašiusiems darbuotojams kokius nors į jas įrašytus duomenis, neprisiminė (1 t. b. l. 58, 60, 61, 62, 63, 65). Tuo tarpu byloje apklaustas liudytoju V. K., taipogi negalėjo nurodyti, kokiomis aplinkybėmis jis išrašė vienas ar kitas, aukščiau paminėtas PVM sąskaitas – faktūras. Kita vertus, byloje yra duomenys, kad 2006-08-25 PVM sąskaitą-faktūrą Serija VKAA06 Nr. 01096, išrašytą UAB „V.“ vardu, pasirašė ir prekes bei paslaugas gavo R. M. (1 t. b. l. 60). Todėl nesant byloje patikimų įrodymų, kad aukščiau išvardintas PVM sąskaitas – faktūras suklastojo ir panaudojo A. B., jai šios aplinkybės iš pareikšto kaltinimo pašalinamos.

Tokiu būdu aukščiau nustatytos aplinkybės rodo, jog kaltinamosios A. B. veiksmai tikrų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo epizode atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sudėtį, kuri yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu atlikus bet kurį vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių, objektyviąją nusikaltimo pusę sudarančių veiksmų. Tuo tarpu BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis, yra materiali, dėl ko būtina nustatyti ir nusikalstamos veikos padarinius – didelę žalą. Tačiau didelė žala yra vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinant atsiradusią žalą ne tik pinigine išraiška, bet ir kitas bylos aplinkybes. Pažymėtina tai, kad UAB “T.” yra viena iš pagrindinių ir stambiausių įmonių ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, prekiaujanti plataus asortimento automobilių atsarginėmis detalėmis, teikianti automobilių remonto ir techninės priežiūros paslaugas. Šios bendrovės vykdomo verslo rūšys bei paslaugų apimtys, kaip ir padarytos žalos pašalinimo bei atkūrimo galimybės, neleidžia teigti, jog dėl kaltinamosios A. B. suklastotų ir panaudotų tikrų dokumentų UAB “T.” patyrė didelę žalą, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad bendrovėje visgi nebuvo pakankamos kontrolės, kuri būtų užkirtusi kelią tokiai žalai atsirasti. Tokiu būdu kaltinamosios A. B. veikos kvalifikacija tikrų dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo epizode, iš BK 300 straipsnio 3 dalies turi būti perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį.

Be aukščiau nustatytų ir išdėstytų aplinkybių A. B. buvo kaltinama tuo, jog apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas tuo padarydama turtinės žalos, o būtent:

ji, nuo 2002-04-12 iki 2008-01-31 būdama uždarosios akcinės bendrovės „T." (toliau - UAB „T."), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buhaltere, laikotarpiu nuo 2006-08-24 iki 2007-11-10 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, žinodama, jog neatsiskaitys už UAB “T.” įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suteiktas paslaugas, t.y. automobilių remontą, suklaidindama atsakingą darbuotoją, pateikė jam neteisingus duomenis, ko pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, t.y. 2006-08-24 PVM sąskaita-faktūra Serija VMIK06 Nr. 00273 – 318,00 Lt sumai, apie neva UAB „V.“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), remontuojamą automobilį BMW 325i valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią, įsipareigojus UAB ,,T.“ atsiskaityti už suteiktas automobilio remonto paslaugas, t.y. dalinį priekinį kairės pusės durų išrinkimą-surinkimą, priekinių kairės pusės durų -R2 bei priekinių kairės pusės durų paruošimą dažymui; 2006-08-25 PVM sąskaita faktūra Serija VKAA06 Nr. 01069 – 495,00 Lt. sumai, apie neva UAB „V.“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), remontuojamą automobilį BMW (5 mod.) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią, įsipareigojus UAB ,,T.“ atsiskaityti už suteiktas automobilio remonto paslaugas, t.y. priekinių stabdžių diskų keitimą, priekinių stabdžių trinkelių keitimą, vairo traukės antgalio keitimą, ratų geometrijos tikrinimą/reguliavimą, duslintuvo tvirtinimą, galinio stabilizatoriaus traukės keitimą, variklio tepalo keitimą, kompiuterinės valdymo grandinės diagnostiką; 2006-09-19 PVM sąskaita faktūra Serija VKAA06 Nr. 01177 – 1026,00 Lt. sumai, apie neva UAB „V.K.“ įm. kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., remontuojamą automobilį Honda Accord valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią, įsipareigojus UAB ,,T.“ atsiskaityti už suteiktas automobilio remonto paslaugas, t.y. durų rankenos keitimą, žibintų reguliavimą, žibinto laikiklio remontą, stiklo pakėlėjo diagnostiką, vairo kolonėlės remontą, svirties šarnyro keitimą, pakabos geometrijos reguliavimą, priekinių stabdžių trinkelių keitimą, vairo kolonėlės nuėmimą/pastatymą; 2006-09-22 PVM sąskaita faktūra Serija VMIK06 Nr. 00305 – 940,00 Lt. sumai, apie neva UAB „V.“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), remontuojamą automobilį BMW 325i valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią, įsipareigojus UAB ,,T.“ atsiskaityti už suteiktas automobilio remonto paslaugas, t.y. išrinkimo-surinkimo darbus bei kėbulo remonto darbus; 2006-12-29 PVM sąskaita faktūra Serija VKAA06 Nr. 01562 - 699,00 Lt. sumai, apie neva UAB „V.K.“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., remontuojamą automobilį Honda Accord valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią, įsipareigojus UAB ,,T.“ atsiskaityti už suteiktas automobilio remonto paslaugas, t.y. priekinio balkio keitimą, svirties šarnyro keitimą, pakabos geometrijos patikrinimą ir reguliavimą, galinių stabdžių diskų keitimą, galinių stabdžių trinkelių keitimą, galinio žibinto keitimą; 2007-03-16 PVM sąskaita faktūra Serija VUKA07 Nr. 00795 – 270,00 Lt. sumai, apie neva UAB „V.K.“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., remontuojamą automobilį Honda Concerto valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią, įsipareigojus UAB ,,T.“ atsiskaityti už suteiktas automobilio remonto paslaugas, t.y. variklio tepalo keitimą, stabdžių suporto remontą, galinių stabdžių trinkelių keitimą, oro filtro keitimą; 2007-06-30 PVM sąskaita faktūra Serija VKAA07 Nr. 00680 – 691,00 Lt. sumai, apie neva UAB „V.K.“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., remontuojamą automobilį Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią, įsipareigojus UAB ,,T.“ atsiskaityti už suteiktas automobilio remonto paslaugas, t.y. apatinės svirties sailentblokų keitimą, priekinių šarnyrų keitimą, pakabos geometrijos patikrinimą, vairo traukės antgalio keitimą, priekinių stabdžių trinkelių keitimą, priekinių stabdžių disko keitimą; 2007-11-10 PVM sąskaita faktūra Serija VUKA07 Nr. 02908 – 3906,00 Lt sumai, apie neva UAB „V.K.“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., remontuojamą automobilį Audi 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią, įsipareigojus UAB ,,T.“ atsiskaityti už suteiktas automobilio remonto paslaugas, t.y. stiklo valytuvo šluotelės keitimą bei nestandartinius važiuoklės darbus, tačiau ji žinodama ir suprasdama, kad privaloma atsiskaityti už minėtas suteiktas paslaugas, viso - 8345,00 Lt. sumai, apgaule - klastojant dokumentus, išvengė atsiskaitymo, tuo ji UAB “T.” padarė 8345,00 Lt. turtinę žalą bei nusikaltimą, numatytą BK 186 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina ir tai, kad už BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų (2003-04-10 įstatymo Nr. IX -1495, įsigaliojusio 2003-05-01 redakcija). Ši nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.).