Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimą dėl atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2021 m. lapkričio 5 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį. Taikant BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas vieneriems metams, įpareigojant tęsti mokslą, uždraudžiant dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė teikimą palaikė, papildomai nurodė, kad kitų nusiskundimų dėl M. B. elgesio institucija neturi, tikisi, kad pakeitus auklėjamojo poveikio priemonę, tėvai prisiimtų didesnę atsakomybę dėl savo kartu gyvenančio sūnaus elgesio.

Nuteistasis M. B. teismo posėdyje pripažino padarytus elgesio apribojimo pažeidimus, nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, ir daugiau taip nebedarys nepriklausomai nuo šios bylos baigties.

Prokuroras siūlo teikimo netenkinti, kadangi įspėjimas kaip auklėjamojo poveikio priemonė M. B. turėtų dar mažesnę įtaką ir visiškai nepadėtų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslų sulaikyti šį asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Gynėja taip pat prašė teikimo netenkinti kaip netikslingo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos BK 89 straipsnyje numatyta teismo teisė pakeisti nepilnamečiui paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę kita (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą), jeigu jis netinkamai vykdo paskirtą priemonę ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas. Šias formalias įstatymo nuostatas teikimas atitinka – pripažintina, kad iki šiol M. B. netinkamai vykdė jam paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, nes nevykdė jam nustatyto įpareigojimo nevairuoti transporto priemonių ir yra du kartus dėl to įspėtas, tačiau tiek prokurorės, tiek gynėjos, tiek teismo vertinimu šios, vienos griežčiausių, auklėjamojo poveikio priemonių pakeitimas į pačią švelniausią neduotų jokios naudos ir jokio didesnio poveikio M. B. nepadarytų. Šiuo metu reikia tikėtis, kad M. B., būdamas du kartus įspėtas dėl netinkamo auklėjamojo poveikio priemonių vykdymo ir sudalyvavęs teismo posėdyje, bus padaręs reikiamas išvadas ir, kaip ir pats nurodė, nebedarys daugiau pažeidimų. Jeigu jis vis dėl to iš to nepasimokys ir darys naujus pažeidimus, tikslingiau būtų spręsti dėl jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo sąlygų pakeitimo, nustatant kitus ar papildomus įpareigojimus, arba šios auklėjamojo poveikio priemonės pakeitimo į nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus. Abu šie variantai galimi pagal BK 89 straipsnio 1 dalį ir teismas išaiškina M. B., kad jeigu jis iki jam teismo nuosprendžiu nustatytų įpareigojimų vykdymo pabaigos toliau netrinkamai juos vykdys, teismas Institucijos teikimu gali taip pakeisti jam šiuo metu vykdomą auklėjamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 358 straipsniu, teismas

nutaria:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimo dėl auklėjamojo poveikio priemonės pakeitimo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. B..

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.